Praeities mylėtojams pristatome fotografo J. Pauros nuotrauką (1927), kurioje įamžinta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros statyba. 2-ame plane matome dviejų kitų – Švč. Trejybės ir Šv. apaštalų  Petro ir Povilo – bažnyčių bokštus.

Panevėžio katedros statyba, trukusi 1926–1930 m. (vidaus dekoro darbai baigti 1939 m.), finansuota iš vidinių vyskupijos išteklių – tikinčiųjų, dvasininkų aukų. Vyriausybė finansinės paramos statyboms neskyrė.

1926 m., įsteigus Panevėžio vyskupiją ir Panevėžiui tapus jos centru, buvo priimtas sprendimas rekonstruoti prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėtą, tačiau nebaigtą statyti Šv. Stanislovo bažnyčią ir ją pritaikyti katedros reikmėms. Katedrą suprojektavo architektas Romanas Steikūnas ir inžinierius Aleksandras Gordevičius. 1926 m. rugsėjo 14 d. vyskupas K. Paltarokas Ganytojišku laišku „Panevėžio katedros ir bažnyčios statymo reikalu“ kreipėsi į vyskupijos tikinčiuosius, kviesdamas paaukoti nors po 1 Lt katedros statyboms: „<…> Mes statome bažnyčią visai vyskupijai. <…> Dievo garbei, dėl savo pačių naudos atverkite savo širdis, ištieskite ranką, padėkite baigti statyti Dievo namus, kurie kitų jau pradėti. Jūsų vaikų vaikai pasakos tolimesnėms kartoms apie jūsų atliktą istorinį darbą, kurs per kelis šimtus metų sykį tepasitaiko. Paliksite garbingą paminklą, kurs per ilgus amžius liudys apie jūsų atsidėjimą įgimtam žmogaus troškimui „būti arti savo Dievo“. <…> O kad tie Viešpaties rūmai veikiau iškiltų iki plačių skliautų, lig aukšto bokšto kryžiaus, kad garsūs naujos Katedros vargonai paskelbtų žemei, net dangui, jog Panevėžio vyskupijos žmonės myli Dievą, pripažįsta Karalių Kristų, nes Jo vardui namams statyti noromis davė aukų, kas kiek galėdamas. <…>“ (Panevėžys, 1926 09 14).  

1927 m. kovo 3 d. „Panevėžio balsas“ informavo gyventojus, kad „jau parvežta iš Upytės plytnyčios daug plytų, o iš Upytės miškų nemažai sienojų“. Tų pačių metų balandžio mėn. paskelbtos varžytinės mūro darbams atlikti. 1927 m. rugpjūčio 3 d. „Panevėžio balse“ pateikiama daugiau žinių apie įsibėgėjančias statybas: „Katedra sparčiai auga, nežiūrint į tai, kad, pertaisius senąjį planą, tenka sugaišti prie kai kurių sienų ir pamatų permūrijimo. Langai jau suvesti. Šiemet bus suvestos arkos ir uždengtas stogas. Svarbu, kad tik aukos nesumažėtų ir nenustotų rinkliavos plaukusios. Katedros statymo inžinierius Steikūnas, o statybos darbų vedėjas p. Malinka. Darbuojasi apie 60 žmonių (10 mūrininkų, 40 vyrų ir 10 moterų darbininkų). Be gryno mūrijimo darbų, čia pat gaminamos cementinės plytos (jau pagaminta 200 000 plytų), išdegtas didelis pečius kalkių (dvi duobi buvo išsilikusi iš prieškarinių laikų), vežamas nuo parapijos kapinių labai geras žvyras (jau atvežta 80 kub. sieksnių), atliekami šiaip prie statybos reikalingi darbai. Sukrauta į sienas per 254 000 plytų. Paprastosios plytos gabenamos iš Upytės plytnyčios. Cementinės plytos dedamos išorinėje sienų pusėje; jų būsiąs ir bokštas. Cemento jau atgabenta bei sunaudota 1000 bačkų (kiekviena po 180 kg), 12 vagonų. Tenka pastebėti nepaprastas vietos šulnys, kurs spėja duoti vandens net dviem pompom, ir laimingas žvyro radinys ant parapijos kapinių, kas labai palengvina katedros statymo komiteto iždą, nes arti niekur nėra gero žvyro. Inž. [Pranas] Markūnas pradeda statyti bokštą. <…>“

1928 m. kovo mėn. katedros statybos komiteto pirmininku išrinktas naujai paskirtas klebonas kunigas Pranciškus Strakšas, kuriam be kitų darbų teko „varyti toliau pradėtąjį ir įpusėtąjį Katedros statymo darbą“ (Panevėžio balsas, 1928 03 22).

1930 m. kovo 4-ąją – Panevėžio vyskupijos globėjo Šv. Kazimiero dieną – įvyko Katedros šventinimo iškilmės. Katedrą pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. 1933 m. birželio 30 d., Eucharistinio vyskupijos kongreso metu, Panevėžio katedrą konsekravo  J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas.