Lietuvos karo ir pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (slapyvardžiai Liepa, Rikis).
Gimė 1907 11 24 Naujadvaryje (Panevėžio r.) – sušaudytas 1947 01 21 Vilniuje. 1997 m. palaikai identifikuoti Tuskulėnuose, 2001 m. palaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.
1928 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1930 m. baigė Karo mokyklą Kaune.
1934–1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje karininku. 1940 06 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti jos kariuomenę 10 03 buvo paskirtas sovietinės kariuomenės 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234-ojo pulko kuopos vadu. 1941 05 15 paleistas atostogų. Po NKVD nesėkmingo bandymo J. Semašką užverbuoti, jis, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 08 tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame apsaugos batalione (1942 02 dalinys pavadintas 7-uoju batalionu) kuopos vadu. 1942 04 su batalionu išsiųstas į Vinnycios sritį (Ukraina) saugoti geležinkelio. Spalio mėn. tapo 7-ojo bataliono vadu; batalionas pateko į SSRS kariuomenės apsuptį, bet prasiveržė per tris apsupties linijas.
1943 m., būdamas 13-ojo bataliono vadu, išsiųstas į Rytų frontą, su SSRS kariuomene kovėsi prie Ilmenio ežero, Pskovo, Velikije Lukų; 2 kartus sužeistas. Su Vokietijos kariuomenės daliniais traukėsi į Latviją, 1945 m. pavasarį kovėsi Kuršo grupuotėje. Vokietijai kapituliavus slapstydamasis grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su Žemaitijos antisovietiniais partizanais. 1945 08–10 vadovavo Šatrijos rinktinei (buvo vienas jos organizatorių), nuo 1945 10 – Lietuvos laisvės armijos Žemaitijos partizanų apygardai; suvienijo partizanų junginius. 1945 10 05 atkūrė Žemaičių legioną ir jam vadovavo. 1946 03 15 Vilniuje susitikęs su Lietuvos tautinės tarybos vadu ir jai pavaldaus Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku Jonu Noreika, gavo instrukcijas dėl partizanų junginių pertvarkymo į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, priėmė pasiūlymą vadovauti būsimajai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai.
1946 04 15 Telšiuose suimtas. 10 13 SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirti, sušaudytas.
Kariniai laipsniai: leitenantas (1933), kapitonas (1937), majoras (Vokietijos kariuomenėje, 1944), pulkininkas (1998, po mirties).
Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1939).
Karys savanoris (1997, po mirties).
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (1998, po mirties).
Vokietijos (Vermachto) kariuomenėje: Geležinis 2-ojo laipsnio kryžius su kalavijais (1943), Geležinis 2-ojo laipsnio kryžius (1944), Riterio 1-ojo laipsnio kryžius (1945), Sužeistųjų medalis (1944).
Atmintis
J. Semaškos vardu pavadintos gatvės Kaune ir Telšiuose. 2015 m. sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Semaška-Liepa“ (kūrybinė grupė A. Vitkus, V. Žymančius, G. Tamulaitis, A. Zinkevičius, G. Zinkevičius). J. Semaška ir jo bendražygiai įamžinti Janinos Semaškaitės knygoje „Priesaika“ (2000). 2024 m. Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, prie Platelių ežero, buvusios partizanų stovyklavietės vietoje, atidengtas paminklas – juodasis dvigubas kryžius, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai.
Nuotraukoje Jonas Semaška. Prieiga internete: https://kariuomeneskurejai.lt/veikla/atmintis/antroji_banga/semaska-jonas-1907-1947/
Svarbesnė literatūra apie J. Semašką
- Gaidelis, Povilas. Liepa: Jonas Semaška 1907–1947. Iliustr. // 100 širdžių ant Tėvynės laisvės kovų aukuro / Povilas Gaidelis. Vilnius : Briedis, 2019. P. 340–348.
- Semaška Jonas. Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007, t. 7, p. 51–52.
- Semaška Jonas – „Liepa“ (1907 – 1947). Portr. Prieiga internete: https://kariuomeneskurejai.lt/veikla/atmintis/antroji_banga/semaska-jonas-1907-1947/
- Semaška Jonas (slap. Liepa, Rikis). Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, t. 21, p. 414.
- Semaškaitė, Janina. Priesaika : Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai : dokumentinis esė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2000. 405, [3] p.