Šįkart kviečiame nusikelti į 1939 m. birželio 11-ąją. Tądien Panevėžyje vyko Lietuvos šaulių sąjungos XII Panevėžio šaulių rinktinės 20 metų sukakties iškilmės, kurių akimirka įamžinta šioje fotografijoje. Ramygalos gatvėje išsirikiavę šauliai Garbės rikiuotėje atiduoda pagarbą Lietuvos kariuomenės vadui, divizijos generolui Stasiui Raštikiui. Antrajame plane, už medžių, matyti Panevėžio žydų ligoninės pastato fragmentas. Ši istorinė fotografija kadaise priklausė šauliui, bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkui Povilui Kandzerskui.

Patriotiškai nusiteikusių žmonių iniciatyva 1919 m. buvo įkurta sukarinta visuomeninė organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga. Sąjungos pagrindą sudarė būriai, kuriami ir funkcionuojantys teritoriniu principu. 1919 m. birželio mėnesį buvo įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Sekant Kauno pavyzdžiu, pradėti organizuoti šauliai ir Panevėžio krašte. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1919 m. lapkričio 2 d.

Šaulių sąjunga rūpinosi kariniu parengimu, fiziniu ugdymu, pilietiniu ir tautiniu auklėjimu, aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. 1939 m. Lietuvoje veikė 21 Šaulių sąjungos rinktinė, vienijanti 62 000 narių. 1939-aisiais Šaulių sąjunga minėjo 20 metų veiklos sukaktį. Tais metais vyko didelės sąjungos iškilmės Kaune. Kituose miestuose, tarp jų ir Panevėžyje, buvo rengiami vietiniai minėjimai ir šventiniai renginiai, pažymintys tiek sąjungos, tiek atskirų rinktinių veiklos 20-metį. Jubiliejinių renginių tikslas buvo telkti šaulius ir formuoti teigiamą Šaulių sąjungos įvaizdį visuomenėje.

1939 m. birželio 11 d. Panevėžyje įvykusios XII Panevėžio šaulių rinktinės 20-mečio iškilmės sulaukė plataus atgarsio ne tik vietos spaudoje, bet ir dienraštyje „Lietuvos aidas“, Šaulių sąjungos leidžiamame žurnale „Trimitas“, laikraštyje „XX amžius“. „Lietuvos aidas“ (1939 06 12) šią šventę apibūdino kaip reikšmingą ne tik šauliams, bet ir visam miestui. Svarbiausias šventės akcentas – Lietuvos kariuomenės vado brigados generolo Stasio Raštikio dalyvavimas iškilmėse. Mieste tvyrojo pakili nuotaika: „jau iš pat ryto buvo daug didesnis judėjimas, negu paprastomis dienomis, nes įvairiomis susisiekimo priemonėmis iš visos apskrities į jį plaukė šauliai ir šaulės. Visi miesto namų savininkai, gerbdami ir brangindami šaulius, savo namus papuošė tautinėmis vėliavomis, kartu džiaugdamiesi ir jų neužmirštamais žygiais. Ramygalos gatvėje buvo pastatyti gražūs žalumynų vartai su iš vainikų padarytais žodžiais: „Sveikas, kariuomenės vade“. Prie vartų išsirikiavo šaulių garbės kuopa, moksleivių šaulių būrys, žydai atsargos kariai, ugniagesių dalinys, būrelis jaunalietuvių, moksleivių, pradžios mokyklų mokiniai ir keli šimtai panevėžiečių. Kariuomenės vado sutikti prie vartų atvyko I divizijos vadas brigados generolas Vitkauskas, divizijos štabo viršininkas plk. Sprangauskas ir kiti. 9 val. 30 min. atvyko kariuomenės vadas brigados generolas S. Raštikis su ponia. <…> Sveikinantis su išsirikiavusiais šauliais, pradinės mokyklos mokinės metė kariuomenės vadui po kojų gėles ir papuošė gėlėmis jo automobilį. Prie vartų miesto burmistras [Tadas] Chodakauskas pasveikino kariuomenės vadą, iškeldamas šaulių nuopelnus ir pabrėždamas, kad Panevėžys yra pasižymėjęs tautiniame darbe“.

Šventės programa buvo įvairi ir iškilminga. I artilerijos pulko aikštėje vyko pamaldos, kurių metu  giedojo šaulių choras, pritariant šaulių orkestrui, buvo pašventintos XII šaulių rinktinės ir „Maisto“ būrio vėliavos, vyko iškilminga šaulių priesaika, rinktinei įteikta vėliava. Iš panevėžiečių ir apskrities gyventojų surinktų 70 000 litų, skirtų šaulių ginkluotei, buvo nupirkti ir įteikti ginklai. Pabrėžęs vėliavos ir visuomenės dovanotų ginklų reikšmę, kariuomenės vadas S. Raštikis dėkojo panevėžiečiams už gausią auką, o šauliams linkėjo ir toliau darbuotis Lietuvos labui. Vėliau vyko paradas, parodomieji šaulių sporto pratimai, dviračių varžybos. Šventės dalyvius ypač sužavėjo „drąsus ir virtuoziškas, Panevėžy dar nematytas aeroplano kilpų, puskilpių ir kitų triukų darymas viršum suplaukusių tautiečių“. Vakare parke buvo surengta gegužinė, kurios metu „į padanges paleista daug spalvingų raketų“. Pabrėžiama, kad „Panevėžio šaulių rinktinės šventė buvo viena darniausių ir labiausiai pavykusių“. Iškilmių mastą rodo ir tai, kad šventėje dalyvavo ir ją stebėjo apie 15 000 žmonių.

Tai buvo vienas paskutinių didelių viešų šaulių pasirodymų prieš 1940 m. okupaciją, nutraukusią šios organizacijos veiklą.

Lietuvos šaulių sąjunga veiklą atkūrė 1989 metais, prasidėjus Atgimimui.