2026 m. knygnešiui Jurgiui Bieliniui sukanka 180 metų. Jo gimimo dieną – kovo 16-ąją – minime Knygnešio dieną.

J. Bielinis – garsiausias Lietuvos knygnešys, subūręs didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą, vienas iš Garšvių knygnešių draugijos įkūrėjų ir dalininkų. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Varpe“, „Ūkininke“, „Tėvynės sarge“, „Vienybėje lietuvninkų“, vėliau – „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“. Išleido tris (1897, 1911 ir 1912) numerius valstiečiams skirto laikraščio „Baltasis erelis“, parašė knygeles: „Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje“ (Vilnius, 1899), „1900. Knyga paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus“ (Vilnius, 1900), „1901. Testamentas Lietuvos tautai del dvidešimto amžiaus“ (Vilnius, 1901), „Lietuvos administracija: su nekureis paaiškinimais apie pažinima tiesos“ ([Lietuva], 1902), „Iš priežasties ginčų dėl žemės savasties tarp maskolių…“ ([S.l.], [1904]), „Ciesoriška roda“ ([S.l.], 1903), „Antras atsišaukimas prie lietuvių!…“ ([S.l.], [1903]), „Maldos taikai išprašyti: (į šv. Jackų)“ ([S.l.], [1916]). Spaudoje pasirašinėjo Baltojo Erelio Juozapo, Baltojo Juozapo, Jurgio Juozo, Ministerio ir kitais slapyvardžiais.

Aktyvus lietuvybės puoselėtas, knygnešys, kilęs iš Rokiškio krašto Juozas Otas Širvydas:

 „Apie Bieliaką, arba kitaip vadinamą Bielinį, paeinantį iš kaimo Sostų, yra girdėjusi beveik visa Lietuva. Jisai pagarsėjęs buvo savo begaline drąsa ir apsukrumu. <…> Aš Bieliaką pirmą sykį pamačiau pas Kazį Ūdrą Garšvių kaime, netoli Vadaktėlių. Apie Kalėdas buvo tarpšvenčiai. Čia mes su kitu užvažiavę, radom Bieliaką ir dar tris ar keturis vyrus. Bieliakas buvo apsivilkęs ruskais marškiniais. Labai šiurkščiai kalbėjo ir maskoliškai keikėsi. Bet paskui, kaip išsipažinom, pažinau, kad po ta kauke yra auksinis žmogus ir kilni siela. Iš viršaus by kas galėjo apsirikti jį esant rusu <…>. Tai buvo jo apsaugiausis persirėdymas, kuriuomi jisai ne vieną žandarą nuvedė į pelkes.“

Daugiau skaitykite: Širvydas, Juozas Otas. Iš mūsų knygos kovų fronto // Spaudos laisvės ir Amer. liet. organizuotės sukaktuvės. Philadelphia, 1929. P. 273–278.

Prozininkė, publicistė, pedagogė, visuomenė veikėja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė:

 „<…> kažin kokių gerų vėjų atpūstas, atsirado Jurgis Bieliakas Bielinis, kurs gausiai aprūpindavo mane reikalaujamais raštais. Šnekėtis man su juo daug neteko. <…> Tik vieną sykį ilgiau mane kamantinėjo, ar aš moku prancūzų kalbos ir ar neapsiimsiu važiuoti su juo į Belgiją ar į Prancūziją atstovauti mūsų tautai. Tokiu pakvietimu sunku man buvo pasitikėti, tuo labiau, jog aš pati tada tik tiek teišmaniau apie tautos reikalus, kad reikia žmonės šviesti ir žadinti juose tautišką susipratimą… <…> Mačiau, kaip mano knygnešys buvo nepatenkintas tokiu mano griežtu atsakymu keliauti su juo…, bet knygų, gerasis, nesiliovė man statęs.“

Daugiau skaitykite: Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Pažintis su Bieliniu // Knygnešys,1864–1904. T. 2. Kaunas, 1928. P. 131–132.

Amerikos lietuvių poetas, kinematografininkas, kino kritikas Jonas Mekas:

„Nuo pat mažų dienų jis buvo gyvas, viskuo besidomįs ir mokslo trokštą žmogus. Jis matė, kaip caro valdžia, dvarininkai slegia žmones ir suprato, kad taip ir toliau bus, jeigu niekas prieš tai nekovos. Ir pasiryžo pats mokytis ir kitiems nešti šviesą, nes tik apsišvietęs žmogus gali rasti tinkamas priemones tai kovai. <…> jis išėjo pradžios mokyklos kursą ir išmoko vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbas. Po to prasidėjo bastūno gyvenimas, nes rusų žandarai, urednikai pradėjo jį persekioti pirmiausia dėl atsisakymo eiti į rusų kariuomenę tarnauti, o vėliau – dėl lietuviškos spaudos platinimo. T.y., anot J. Bielinio žodžių, pradėjo „lošti durnių su Maskolija ir pasienio sargyba“. Jo kortos – tai lietuviška Tilžės spauda.“

Daugiau skaitykite: Mekas, Jonas. Iš mūsų kovų dėl spaudos laisvės // Panevėžio apygardos balsas, 1944, vas. 26, p. 3.

Visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas Vaclovas Biržiška apie nelegaliai J. Bielinio spausdintą laikraštį „Baltasis erelis“:

„<…> Pats pasirinkimas antraštės ir Bielinio slapyvardžio buvo sužadintas specijalios J. Bielinio pažiūros į Baltąjį Erelį, kaipo Lietuvos, ne Lenkijos, valstybės ženklą, kurį tiktai lenkai iš lietuvių pasisavinę. Visą laikraštėlį surašė pats J. Bielinis, o rinko Bielinio išmokytas Povilionis. Rinkta ir spausdinta apie dvi savaiti, ir išspausdinę, „redaktoriai ir leidėjai patys išplatino visus 300 egzempliorių.“

Daugiau skaitykite: Biržiška, Vaclovas. Iš mūsų laikraščių praeities. Kaunas, 1932. P. 24.

Ištraukų kalba netaisyta (I. M. pastaba)

Iliustracijoje – Jurgis Bielinis (stovi) ir kun. Antanas Milukas. Tilžė. 1902 m. vasara. Iš knygos: Spaudos laisvės ir Amer. liet. organizuotės sukaktuvės. 2-a laida. Philadelphia, [1929]

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius