Rubrikoje „Kraštiečiai knygose“ kviečiame skaityti naujausią leidinį, skirtą Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Tai literatūrologės dr. Ingos Daugirdės knyga „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: gyvenimo ir veiklos verpetai“ (2025). Ši, lengvu ir sklandžiu stiliumi parašyta, tautinio atgimimo veikėjos, švietėjos gyvenimą ir veiklą plačiai nušviečianti knyga – puiki dovana skaitytojams, Lietuvai švenčiant 165-ąsias G. Petkevičaitės-Bitės gimimo metines.
Pateikiame keletą knygos fragmentų, kuriuose autorė taikliai apibūdina didžiulę G. Petkevičaitės-Bitės reikšmę lietuvių tautos ugdymo procesuose.
Pagrindinė G. Petkevičaitės-Bitės veiklos sritis – lietuvių švietimas. Šiam tikslui ji atidavė daugiausiai jėgų, tai buvo jos gyvenimo alfa ir omega, didžioji būties misija. Dar jaunystėje pradėjusi daraktorės darbą, Bitė suvokė, kad mokyti, padėti, ugdyti, šviesti – esminis jos gyvenimo uždavinys. Pirmojo pasaulinio karo metais steigė kursus suaugusiesiems, nepriklausomoje Lietuvoje dėstė Panevėžio gimnazijoje ir ugdytinių sąmonėje paliko neišdildomą pėdsaką. Didžiausia jos siekiamybė – tai, kad išsilavinimą gautų kuo daugiau gimtojo krašto vaikų, todėl drauge su J. Juškyte įsteigė šalpos draugiją „Žiburėlis“, kuri leido teikti finansinę paramą nepasiturintiems vaikams ir jaunuoliams. Taip atsiskleidė didžiulis G. Petkevičaitės-Bitės asmeninis altruizmas, beatodairiškos pastangos padėti kitam. (P. 470)
Lietuvių kultūros istorijoje G. Petkevičaitė-Bitė išlieka ir viena ryškiausių kovotojų už moterų teises, šio judėjimo įkvėpėjų. Dar draudžiamoje spaudoje – „Varpe“ – ji išsakė rūpestį dėl sunkių tautos moterų gyvenimo sąlygų, jų asmeninių teisių suvaržymo, pristatė šias problemas istoriniame kontekste, svarstė, kaip galėtų gerėti Lietuvos visų socialinių luomų moterų padėtis. Ji buvo viena iš publicisčių, inspiravusių leidinyje polemiką moterų emancipacijos klausimais ir aktualizavusių šią problematiką viešojoje erdvėje. <…> Reikšmingas jos žingsnis buvo vykimas drauge su Žemaite į visos Rusijos moterų suvažiavimą, kuriame ji atvirai pristatė istorinę apžvalgą apie Lietuvos moterų gyvenimą, taip pat kelionė į Ženevą ir dalyvavimas moterų konferencijoje. Taip G. Petkevičaitė-Bitė plačiai reprezentavo lietuvių visuomenės reikalus pasaulinėje erdvėje ir drauge gyvai įsitraukė į XX a. modernėjančioje Europoje vykstančius visuomeninius procesus. Ypač reikšmingas moterų judėjimo istorijoje tapo G. Petkevičaitės-Bitės dalyvavimas Lietuvos prezidento rinkimuose ir išrinkimas į Steigiamąjį Seimą.
Akivaizdu, kad lietuvių kultūros istorijoje G. Petkevičaitė-Bitė išsiskiria kaip viena eruditiškiausių ir savo interesų bei veiklos pločiu pasižyminčių asmenybių. Jos gebėjimas susitelkti, ryžtis, veikti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis – neprilygstamas ir gyvas altruizmo pavyzdys visoms lietuvių kartoms. (P. 471)
Informaciją parengė
Loreta Dundulienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius