Televizija

Lietuvos gyventojų namuose pirmieji televizoriai pasirodė 1956 m., pradėjus veikti Rygos televizijos centrui, o 1957 metų balandžio 30 dieną transliuoti pradėjo ir Lietuvos televizija. Deja, transliacijų kokybė buvo prasta iki pat 1959-ųjų, kai buvo pastatyta ir pradėjo veikti Panevėžio retransliacinė stotis. Apie tai buvo pranešta „Panevėžio tiesoje“ (1959 01 14)  paskelbtoje Panevėžio ryšių kontoros informacijoje: […]

Nacionalinė vertybė

Lietuvoje yra įsteigtas UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis registras. Šios programos tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin. Lietuvos nacionalinis registras pildomas nuo 2006 metų. Jame iš viso jau įrašyti 82 dokumentai: 42 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 40 […]

Merilinos Monro buvęs sutuoktinis – Ėriškių kolūkyje

1985 m. lapkričio mėnesį garsus JAV dramaturgas, Pulitzerio premijos laureatas Arturas Mileris (Arthur Miller) su JAV rašytojų delegacija dalyvavo SSRS ir JAV rašytojų susitikime Vilniuje. Lapkričio 22 dieną kartu su kitu JAV dramaturgu Čarlzu Fuleriu (Charles Fuller) susitikimo organizatorių buvo atvežti ir į agronomo Alfonso Giedraičio vadovaujamą pavyzdiniu laikytą Panevėžio rajono Ėriškių kolūkį, lankėsi Ėriškių […]

Civilizacija

Pirmieji Panevėžio vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbai mieste pradėti dar 1912 metais, kai buvo pradėtas įgyvendinti inžinieriaus ir pramonininko M. Dūdos parengtas projektas. Deja, Pirmojo pasaulinio karo metais darbai nutraukti, įdirbis apleistas ir suniokotas. Tarpukariu miestas augo, vystėsi pramonė. Skulptorius Gediminas Jokūbonis, vaikystę praleidęs Panevėžio centre Upės gatvėje, savo prisiminimuose rašė, kad nors Nevėžio krantai […]

Panevėžio medikai – medicinos novatoriai

Tarpukariu Panevėžyje dirbo širdies chirurgijos mūsų šalyje pradininkas Vitalijus Gusevas. 1926 metais Panevėžyje jis padarė tai, ko iki jo Lietuvoje joks gydytojas nebuvo daręs – sėkmingai užsiuvo durtinę širdies skilvelio žaizdą. Panašią operaciją pakartojo 1928 metais taip pat Panevėžyje. Šios operacijos visame pasaulyje dar keletą dešimtmečių buvo labai vertinamos. 1920–1930 metais Vitalijus Gusevas Panevėžyje dirbo […]

Paulius von Hindenburgas Panevėžyje

Pirmojo pasaulinio karo metais – 1917-ųjų rudenį – mūsų mieste lankėsi Pirmojo pasaulinio karo vyriausiasis vokiečių kariuomenės vadas Rytų frontui generolas feldmaršalas, būsimasis Vokietijos prezidentas (1925–1934) Paulius von Hindenburgas (Paul von Hindenburg). Panevėžietis inžinierius Petras Lelis savo atsiminimų knygoje „Lietuvos keliu“ (Toronto, 1973) taip aprašė šį įvykį: „Vokiečių karo frontas apie metus buvo sulaikytas ties […]

Progresas

1960-aisiais Panevėžio prekybininkai pradžiugino pirkėjus nauja prekiavimo forma – savitarna. Naujoje pramoninių prekių parduotuvėje klientams buvo suteikta galimybė patiems pasiimti prekes nuo lentynų ir jas apžiūrėti. „Panevėžio tiesoje“ (1960 04 02) ši aptarnavimo sferos naujovė buvo pristatyta tokia žinute: „Vakar Agronomijos gatvėje atidaryta nauja, moderni pramoninių prekių parduotuvė. Parduotuvėje veikia medžiagų, avalynės ir galanterijos gaminių […]

Herojus

1935 metų spalio 15–17 dienomis Panevėžyje lankėsi Atlanto vandenyną perskridęs lakūnas Feliksas Vaitkus. Kaip rašė to meto spauda, 14 val. 42 min. Panevėžio geležinkelio stoties peronas ir aikštė buvo sausakimši, o „atvykusių svečių pamatyti publika, ir geležinkelio tvarkdarių nesulaikoma, lipo ant tvorų ir stogų“. Atvykusį svečią minia pasitiko ovacijomis, sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto burmistras […]

Atminties ąžuolai

Graži tradicija visuomenės vertybinių nuostatų formavimui, tautinės tapatybės ir pilietiškumo ugdymui yra vardinių medžių sodinimas. Buvusi populiari tarpukario Lietuvoje ši tradicija tebepuoselėjama iki šiol. Ne išimtis yra ir Panevėžys, turintis ne vieną vardinį medį, pasodintą asmens ar istorinio įvykio atminimui. Apžvelkime ką įamžina panevėžiečiai, sodindami Lietuvos nacionalinį medį – ąžuolą? Vardiniai ąžuolai Laisvės aikštėje Vilniaus […]

Panevėžio karaimai

2022-aisiais minime Karaimų metus. Šios tautos bendruomenė, Lietuvoje gyvenanti jau daugiau kaip 600 metų, yra pelniusi lietuvių pagarbą už jos teisingumą, tolerantiškumą, lojalumą savo antrajai tėvynei – Lietuvai. Panevėžys nuo seno šiai tautai buvo svarbi vieta. Pasak istorikės Onos Maksimaitienės, nuo XVII amžiaus minimai Naujamiesčio karaimų bendruomenei priklausė Panevėžio ir kitose Šiaurės Rytų vietovėse gyvenę […]

Panevėžio romantikas

Kokių darbščių ir romantiškų panevėžiečių gyventa tarpukariu sužinome ir iš „Lietuvos aide“ (1936 07 17) paskelbtos žinutės, pavadintos „Iš nuobodumo statė pilį“: „Netoli Panevėžio geležinkelio stoties, gražiame pušynėlyje, gyvena ūkininkas Janonis. Jis, prieš keletą metų grįžęs iš Argentinos, prie savo gyvenamo namo pradėjo pilti kalną. Žmogelis dieną ir naktį dirbo 4 mėnesius. Per tą laiką […]

Nendrė, Varnaitis, Vilktupis ir kiti

Pagrindiniai Panevėžio vandenys – Nevėžio upė, jos užtvankoje suformuotos „Ekrano“ marios bei miesto centre Nevėžio senojoje vagoje įrengtas Senvagės vandens telkinys. Vis tik, Nevėžis nėra vienintelė mūsų miesto upė. Turime net aštuonis gražiais vardais pavadintus upelius, tekančius per miestą: Nendrė. Teka per Panevėžio miesto ir rajono teritorijas. 1,4 km ilgio kairysis Nevėžio intakas pietinėje Panevėžio […]

Panevėžys per amžius

2018 metais Panevėžio alpinistų klubo nariai, vadovaujami Sauliaus Jurevičiaus, Valstybės atkūrimo šimtmečio sukakties proga Panevėžiui padovanojo originalią dovaną – Tian Šanio kalnuose užkopė į 4,516 km aukštį ir surastą bevardę viršukalnę pavadino Panevėžio vardu. Ekspedicijoje Kirgizijos kalnuose dalyvavo net 10 panevėžiečių. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis Panevėžio vardu pavadintas objektas. Mūsų miesto pavadinimas išgarsintas […]

Juozo Miltinio 115-ąjai gimimo sukakčiai

Vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Juozas Miltinis, sovietmečiu dirbdamas Panevėžio dramos teatre, turėjo nuolat kovoti, kad galėtų realizuoti savo dar jaunystėje užsibrėžtą gyvenimo tikslą – statyti pasaulinio lygio dramaturgiją. Sovietinė sistema sekė, kontroliavo, žlugdė. Tačiau, net jei galiausiai ir tekdavo paklusti, kartkartėmis prasiverždavęs režisieriaus kandumas tiesiog kibirkščiuodavo. Vieną tokių J. Miltinio sarkazmo proveržių Panevėžio dramos […]

Technikos stebuklai

1926 metais Panevėžyje pradėjo veikti radijas. Pirmąjį radijo aparatą įsigijo Panevėžio pašto viršininkas Jonas Belinis (Bielinis). Panevėžio berniukų gimnazijos auklėtinis Rapolas Šaltenis šį įvykį aprašė savo atsiminimų knygoje „Jau skleidės burės“: „1926 m. fizikos mokytojas V. Markūnas mums, septintokams, dar nieko nebuvo kalbėjęs apie radiją, o ant pašto rūmų pamatėm ilgą kartį, nuo kurios buvo […]

Jonas Basanavičius Panevėžyje

1922 metų spalio pirmosiomis dienomis Panevėžį savo apsilankymu pagerbė vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjų Jonas Basanavičius. Garbusis svečias pabuvojo valstybinėje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dalyvavo pamokose ir užsiėmimuose, bendravo su daktaru Andriumi Domaševičiumi. Apsistojo pas Juozą Zikarą, valstybinės gimnazijos gimnastikos salėje Zikaro įsirengtoje studijoje per 3 dienas po kelias valandas pozavo, skulptoriui baigiant […]

Keliauninkai

Panevėžiečiai Audrius ir Alma Sutkai yra pirmieji, pervažiavę Kanados valstybės sieną Lietuvos Respublikoje registruotais automobiliais. 2019 metais kirsdami JAV ir Kanados sieną, keliautojai iš Kanados pasienio tarnybos pareigūnų sužinojo, kad iki jų dar niekas nebuvo įvažiavęs į Kanadą automobiliais su lietuviškais numeriais. 2019 metais sutuoktiniai keliavo po Pietų, Centrinę ir Šiaurės Amerikas. Tai buvo pirmoji […]

Maištingasis Panevėžio jaunimas

Pirmasis organizuotas darbininkų streikas Panevėžyje įvyko 1897 metais, tačiau didžiausi socialiniai konfliktai, pasireiškę protesto akcijomis, streikais, mitingais, mokesčių boikotu mūsų mieste vyko revoliucingaisiais 1905-aisiais. Tais metais S. Montvilo spirito ir mielių fabriko, valstybinio degtinės sandėlio, I. Gurvičiaus tabako fabriko bei kitų miesto įmonių darbininkams pavyko išsikovoti, kad būtų patenkinti kai kurie jų reikalavimai – iki […]

Pirmasis Panevėžio kartografinis žemėlapis

1934 metais Panevėžys tapo pirmuoju Lietuvos miestu, pasigaminusiu savo kartografinį žemėlapį. Apie tai „Lietuvos aidas“ (1935 04 11) rašė: „Panevėžio miestas jau turi planą. Geodezijos inžinierius Ratautas su savo bendradarbiais, apie dvejus metus dirbęs, baigė gaminti Panevėžio miesto planą, kuris šeštadienį įteiktas burmistrui Chodakauskui. Planas susideda iš 12 planšetų ant aliuminijaus. Jį gaminant sudaryta 2.858 […]

Vudis Alenas ir Panevėžys

Žydų kultūros paveldo specialistas ir tyrinėtojas Marius Galadauskas 2020 metais paskelbė sensacingą, per visas Lietuvos žiniasklaidos priemones išplatintą naujieną – vieno ryškiausių JAV kino kūrėjų Vudžio Aleno (Woody Allen) šeimos istorija veda į Panevėžį. Pasak M. Galadausko, kino žvaigždės senelis Izaokas Kionigsbergas, prosenelis Šmuelis ir proprosenelis Mauša (Moiše) kilę iš Panevėžio. Taigi, visa Kionigsbergų šeima […]

Apie Ukrainą ir ukrainiečius

Palaikome ukrainiečius, kovojančius už savo tautą ir savo tautinę valstybę. Šios kovos kontekste neįtikėtinai aktualų dabarčiai straipsnį pavadinimu „Ukrainiečiai Panevėžy“ galime rasti „Panevėžio garse“ (1935 03 10), kurį prieš beveik 90 metų paskelbė T. J. inicialais pasirašęs asmuo: „Šio mėn. 10 dieną Šaulių teatre nuo 7,30 val. vak. numatyta paskaita „Ukrajina ir jos santykiai su […]

Miesto fontanai

Praeityje Panevėžio valdininkai fontanų teikiama atgaiva miestiečių, deja, nelepino. Pasak Panevėžio muziejaus istorikų, pirmasis viešas fontanas mūsų mieste įrengtas tik 1934 metais Miesto sode. Šiuo metu Panevėžio viešosiose erdvėse suprojektuoti 4 savivaldybei priklausantys fontanai. Trys iš jų puošia Laisvės aikštę, Senvagę bei Kultūros ir poilsio parką, o ketvirtąjį, vėluodama daugiau kaip metus, Nepriklausomybės aikštėje įrenginėja […]

Panevėžys – sportininkų miestas

Kad Panevėžyje sportas yra mylimas žino visi. Didžiuojamės panevėžiečiais – Lietuvos, Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais. Plaukikai Danas Rapšys, Simonas Bilis, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, lengvaatlečiai Antanas Mikėnas, Sigita Markevičienė ir daug kitų sportininkų džiugino ir tebedžiugina mus savo pasiekimais. Panevėžys turi gilias sportavimo tradicijas, o dvi žinutės, išspausdintos […]

Ligoninės džiaugsmai…

„Panevėžio balse“ (1930 02 06) ką tik iš ligoninės sugrįžęs buvęs jos pacientas pasidalino su  skaitytojais ligoninėje patirtais maloniais įspūdžiais: „Pakliuvęs žmogus į ligoninę, pajunti ankštumą. Todėl reiktų kiek galint greičiau baigti statomuosius naujuosius ligoninės rūmus. Ligoninės sesutės ir sanitarės labai mandagios: visur tik girdi „dušyte“ „kukaniuk“, „pupyte“ ir t.t. ir t.t. Ilgiausiai atminsiu man […]