Vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Juozas Miltinis, sovietmečiu dirbdamas Panevėžio dramos teatre, turėjo nuolat kovoti, kad galėtų realizuoti savo dar jaunystėje užsibrėžtą gyvenimo tikslą – statyti pasaulinio lygio dramaturgiją. Sovietinė sistema sekė, kontroliavo, žlugdė. Tačiau, net jei galiausiai ir tekdavo paklusti, kartkartėmis prasiverždavęs režisieriaus kandumas tiesiog kibirkščiuodavo. Vieną tokių J. Miltinio sarkazmo proveržių Panevėžio dramos […]

1926 metais Panevėžyje pradėjo veikti radijas. Pirmąjį radijo aparatą įsigijo Panevėžio pašto viršininkas Jonas Belinis (Bielinis). Panevėžio berniukų gimnazijos auklėtinis Rapolas Šaltenis šį įvykį aprašė savo atsiminimų knygoje „Jau skleidės burės“: „1926 m. fizikos mokytojas V. Markūnas mums, septintokams, dar nieko nebuvo kalbėjęs apie radiją, o ant pašto rūmų pamatėm ilgą kartį, nuo kurios buvo […]

1922 metų spalio pirmosiomis dienomis Panevėžį savo apsilankymu pagerbė vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjų Jonas Basanavičius. Garbusis svečias pabuvojo valstybinėje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dalyvavo pamokose ir užsiėmimuose, bendravo su daktaru Andriumi Domaševičiumi. Apsistojo pas Juozą Zikarą, valstybinės gimnazijos gimnastikos salėje Zikaro įsirengtoje studijoje per 3 dienas po kelias valandas pozavo, skulptoriui baigiant […]

Panevėžiečiai Audrius ir Alma Sutkai yra pirmieji, pervažiavę Kanados valstybės sieną Lietuvos Respublikoje registruotais automobiliais. 2019 metais kirsdami JAV ir Kanados sieną, keliautojai iš Kanados pasienio tarnybos pareigūnų sužinojo, kad iki jų dar niekas nebuvo įvažiavęs į Kanadą automobiliais su lietuviškais numeriais. 2019 metais sutuoktiniai keliavo po Pietų, Centrinę ir Šiaurės Amerikas. Tai buvo pirmoji […]

Pirmasis organizuotas darbininkų streikas Panevėžyje įvyko 1897 metais, tačiau didžiausi socialiniai konfliktai, pasireiškę protesto akcijomis, streikais, mitingais, mokesčių boikotu mūsų mieste vyko revoliucingaisiais 1905-aisiais. Tais metais S. Montvilo spirito ir mielių fabriko, valstybinio degtinės sandėlio, I. Gurvičiaus tabako fabriko bei kitų miesto įmonių darbininkams pavyko išsikovoti, kad būtų patenkinti kai kurie jų reikalavimai – iki […]

1934 metais Panevėžys tapo pirmuoju Lietuvos miestu, pasigaminusiu savo kartografinį žemėlapį. Apie tai „Lietuvos aidas“ (1935 04 11) rašė: „Panevėžio miestas jau turi planą. Geodezijos inžinierius Ratautas su savo bendradarbiais, apie dvejus metus dirbęs, baigė gaminti Panevėžio miesto planą, kuris šeštadienį įteiktas burmistrui Chodakauskui. Planas susideda iš 12 planšetų ant aliuminijaus. Jį gaminant sudaryta 2.858 […]

Dienraštis „Sekundė“ savo straipsnyje „Legendinio kino kūrėjo šaknys – Panevėžyje“ (2020 10 07) paskelbė žydų kultūros paveldo specialisto ir tyrinėtojo Mariaus Galadausko atskleistą sensacingą naujieną, vėliau išplatintą per visas žiniasklaidos priemones – vieno ryškiausių JAV kino kūrėjų Vudžio Aleno (Woody Allen) šeimos istorija veda į Panevėžį. Pasak M. Galadausko, kino žvaigždės senelis Izaokas Kionigsbergas, prosenelis […]

Palaikome ukrainiečius, kovojančius už savo tautą ir savo tautinę valstybę. Šios kovos kontekste neįtikėtinai aktualų dabarčiai straipsnį pavadinimu „Ukrainiečiai Panevėžy“ galime rasti „Panevėžio garse“ (1935 03 10), kurį prieš beveik 90 metų paskelbė T. J. inicialais pasirašęs asmuo: „Šio mėn. 10 dieną Šaulių teatre nuo 7,30 val. vak. numatyta paskaita „Ukrajina ir jos santykiai su […]

Praeityje Panevėžio valdininkai fontanų teikiama atgaiva miestiečių, deja, nelepino. Pasak Panevėžio muziejaus istorikų, pirmasis viešas fontanas mūsų mieste įrengtas tik 1934 metais Miesto sode. Šiuo metu Panevėžio viešosiose erdvėse suprojektuoti 4 savivaldybei priklausantys fontanai. Trys iš jų puošia Laisvės aikštę, Senvagę bei Kultūros ir poilsio parką, o ketvirtąjį, vėluodama daugiau kaip metus, Nepriklausomybės aikštėje įrenginėja […]

Kad Panevėžyje sportas yra mylimas žino visi. Didžiuojamės panevėžiečiais – Lietuvos, Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių čempionais ir prizininkais. Plaukikai Danas Rapšys, Simonas Bilis, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, lengvaatlečiai Antanas Mikėnas, Sigita Markevičienė ir daug kitų sportininkų džiugino ir tebedžiugina mus savo pasiekimais. Panevėžys turi gilias sportavimo tradicijas, o dvi žinutės, išspausdintos […]

„Panevėžio balse“ (1930 02 06) ką tik iš ligoninės sugrįžęs buvęs jos pacientas pasidalino su  skaitytojais ligoninėje patirtais maloniais įspūdžiais: „Pakliuvęs žmogus į ligoninę, pajunti ankštumą. Todėl reiktų kiek galint greičiau baigti statomuosius naujuosius ligoninės rūmus. Ligoninės sesutės ir sanitarės labai mandagios: visur tik girdi „dušyte“ „kukaniuk“, „pupyte“ ir t.t. ir t.t. Ilgiausiai atminsiu man […]

1968 m. birželio 7 d. Panevėžyje gimė 70 000-asis gyventojas. Apie tai paskelbė miesto laikraštis „Panevėžio tiesa“ (1968 06 11). Per kitus trejus metus gyventojų mieste padaugėjo net dešimčia tūkstančių – 1971 m. spalį gimė 80 000-toji panevėžietė. Na o šimtatūkstantiniu miestu tapome 1978 metų sausio 24 dieną, kai Žinkevičių šeimai gimė sūnus Vaidotas. O kada miestas […]

1927 metais Panevėžyje atsitiko, atrodytų, sunkiai įsivaizduojamas įvykis, apie kurį dažniausiai girdime, kaip apie Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklas karts nuo karto sukrečiančią tragediją. „Panevėžio balsas“ (1927 06 26) apie jį išspausdino informaciją, kurios ištrauką pateikiame, įvykio kaltininką diskretiškai įvardiję tik inicialais: „Gegužės 5 d. Panevėžio Mokytojų seminarijos II-ojo kurso mokinys B. S. tuojau po penktosios […]

Pirmasis Panevėžyje telefoną įsivedė verslininkas P. Zamas. 1901 metais miesto Dūma jam leido pastatyti gatvėje stulpus ir nutiesti laidus iš buto į S. Montvilo mielių ir spirito gamyklą. Linijų pamažu daugėjo, tačiau jos tiestos gana chaotiškai, todėl 1911 metais savivaldybė nusprendė įrengti Panevėžio telefonų tinklą ir savo patalpose sumontavo 100 abonementų telefono komutatorių. Visi abonementai […]

„Panevėžys auga, grožėja, gyvėja ir kratosi krizės“ – tokiu pavadinimu „Lietuvos aide“ (1934 01 31) pasirodė laikraščio skaitytojams Panevėžį pristatantis straipsnis. Jame pasidžiaugta modernėjančiu, grožėjančiu miestu, tačiau nenutylėta ir išvirkščioji gyvenimo pusė: „[…] Panevėžys krizės nejaučia. Gatvėse baubia radio garsiakalbiai, „Pasaulio“ ir „Sirenos“ garsiniai kinai įsitaisė moderniausius aparatus, išsiremontavo ir vis-a-vis konkuruoja kultūringai tarp savęs. […]

Pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės mieste užregistruotos 1913 metais. Tais metais Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą ,,Republik“, 1914-aisiais – miestietis Boleslovas Reutas – prancūzišką keturvietį automobilį. 1922 metais Panevėžio mieste buvo 2 lengvieji automobiliai. 1927 metais – 14 lengvųjų, 3 sunkvežimiai (iš viso – 17). 1930 metais – 27 lengvieji, 7 sunkvežimiai, 4 autobusai […]

1995 metų gegužės 5 dieną Panevėžyje lankėsi gražiausios pasaulyje merginos titulą – „Mis pasaulis‘94“ – pelniusi indė Aišvarija Rai (Aishwarya Rai). Viešnia, kartu su „Miss Lietuva’95“ Gabriele Bartkute aplankė Vaikų namų auklėtinius. Gražuolių garbei „Malūno“ restorane buvo surengti pietūs. Su gražiausiomis Lietuvos ir pasaulio merginomis turėjo garbės pietauti Panevėžio miesto meras Tomas Josas, Panevėžio apskrities […]

Gegužės 7-ąją minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o tai yra gera proga pasidomėti kaip lietuvių kalba skynėsi sau kelią į viešąsias erdves daugiakalbiame tarpukario Panevėžyje. Deja, bet nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo praėjus net dvylikai metų, vis dar netrūko rūpesčių, siekiant lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statuso įtvirtinimo visuomenėje. Tai iliustruoja ir „Panevėžio balse“ […]

Gegužės 4 dieną ugniagesiai švęs savo profesinę šventę. Sveikindami šią, didžiausią Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčią tarnybą, žvilgtelkime kaip priešgaisrinė apsauga atrodė praėjusio amžiaus pradžios Panevėžyje. „Lietuvos aidas“ (1938 02 15) išspausdino straipsnį „Panevėžio miesto pažanga per 20 metų“. Jame apžvelgti miesto savivaldybės nuveikti darbai ir pasiekimai miesto tvarkymo, švietimo, sveikatos, socialinių reikalų srityse. Pasidžiaugta ir […]

2011 metais Panevėžyje archeologai tyrinėjo senąsias miesto kapines, datuojamas XVI–XVII amžiais. Archeologų  identifikuoti  ir antropologiniams tyrimams atiduoti mažiausiai 495 asmenų palaikai. Surinkta informacija saugoma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros saugykloje. Tai kaip gi atrodė ir kaip gyveno pirmieji panevėžiečiai? Mokslininkai nustatė, kad apie 80 procentų gimusiųjų Senajame Panevėžyje išgyvendavo pirmuosius metus, […]

1930 metų „Panevėžio balso“ pirmojo pusmečio numeriuose keletą kartų pasirodė intriguojančio turinio skelbimas, vertas garsiausių pasaulio aukcionų: „Parsiduoda smuikas A. Stradevario. Pamatyti p. Rakauskaitės knygyne.“ Deja, bet liko paslaptimi, ar mėgstantys muzikuoti panevėžiečiai šio prabangaus instrumento taip ir neįpirko, ar vis tik susivokė, kad tai tik viena iš genialaus smuikų meistro italo Antonijaus Stradivarijaus instrumentų […]

Pirmasis kino teatras Panevėžyje veikti pradėjo 1910 metų sausio mėnesį. Tai buvo A. Sontagui priklausiusi „Iliuzija“, atidaryta Boguševičiaus (dabar Birutės) gatvėje. Na, o 1930 metų balandžio 4 dieną „Sirenos“ kino teatre pirmą kartą Panevėžyje parodytas įgarsintas kino filmas. „Panevėžio balsas“ (1930 05 01) ta proga rašė: „Naujiena Panevėžiui. Visą Velykų savaitę „Sirenoj“ ėjo kalbančioji filma. […]

„Panevežia slauns miests, mūrais mūravots, / Ir kas metai mūsų brolių prie mieros nustots.“ Tai eilutės iš liaudies dainos. O kaip iš tikrųjų atrodė XIX amžiaus vidurio Panevėžys, kiek jame buvo mūrų mūravotų, kaip gyveno jo gyventojai? Apie visa tai žinių pateikia 1843 metų Kauno gubernatoriaus ataskaita. Iš jos matyti, kad Panevėžio mieste buvo 15 […]

1919 metų kovo 27 dieną Panevėžyje pirmą kartą iškelta Lietuvos valstybinė vėliava. Tai įvyko Panevėžio atskirajam batalionui iš Panevėžio išvijus Raudonosios armijos dalinius. Vėliava iškelta prie Jono Variakojo štabo, įsikūrusio Michaelio Rosako name (dabar Laisvės a. 1). Ją J. Variakojui įteikė Katalikių moterų draugijos narės. Vėliau ši vėliava buvo saugoma Karo muziejuje Kaune. Prasidėjus Atgimimui […]