Ar žinojote, kad tradicija mokslo metus užbaigti turiningomis išvykomis gyvavo ir prieš šimtmetį? Dalijamės 1932-ųjų akimirka iš Panevėžio mokytojų seminarijos absolventės Jadvygos Čepulevičiūtės-Striogienės albumo. Nuotraukoje prie Palangos Lurdo grotos įsiamžinę Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtiniai su pedagogu Petru Būtėnu, kunigu Jurgiu Žitkevičiumi ir kitais mokytojais.

Ši savaitę trukusi kelionė būsimiems pedagogams tapo simboliniu mokslo metų pabaigos akcentu prieš prasidedančias atostogas. 1932 m. birželio 26 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ rašoma: „Panevėžio mokytojų seminarijos ekskursija po 7 dienų kelionės grįžo prisirinkusi įspūdžių ir žinių. Būta Kaune (dvi dienas), Zapyšky, Seredžiuje, Veliuonoj, Gelgaudo pily (ant Nemuno ties Gelgaudiškiu), Jurbarke, Smalininkuose, Rambyne, nakvota pas Martyną Jankų Bitėnuose, kur būdavo spausdinamos lietuviškos knygos spaudos draudimo laikais, Rusnėje, Nidoje, Smėlynėje (vad. Lietuvos sacharoje), Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Šiauliuose. Visos įžymesnės įstaigos (mokyklos, paminklai, muziejai, pilys, parodos, uostas, švyturiai, industrija, elniai, kuršių gyvenimas…) apvaikščioti. Visur maloniai ekskursiją sutiko, nakvynes parūpino. Seminarijos auklėtinės patenkintos, nors ir gerokai išvargusios. Seminarijos muziejui parsigabenta banginio stuburkaulio išnara ir šonikaulis (įsigyta iš p. Klaipėdos muziejaus direktoriaus), senosios ir sudegusios Kauno pilies dalykas (davė prof. E. Volteris, kuris vadovauja pilies kasinėjimams), didesnių ir mažesnių gintaro gabalų (iš „Lietuvos gintaro dirbtuvės“) ir daugiau dar šio to“.

Šiaurinėje Birutės kalno papėdėje esanti Lurdo grota, prie kurios įsiamžino keliauninkai, yra Prancūzijos Lurdo grotos imitacija, pastatyta grafų Tiškevičių iniciatyva. Grafas Feliksas Vincentas Tiškevičius, paskatintas žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės 1898–1900 m. įrengė grotą (projekto autorius – prancūzų architektas Bonhomme), sumūrytą iš natūralių lauko akmenų, surinktų Kretingos ir Pryšmančių apylinėse. Pirmoji grotą papuošusi skulptūra buvo pašventinta pačiame Lurde.

Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, itin išaugo Vytauto Didžiojo ir jo motinos kunigaikštienės Birutės kultas, todėl Palangos Lurdo grota greitai išpopuliarėjo. Čia rinkdavosi vasarotojai, piligrimai, moksleivių, studentų grupės, savo renginius čia nuolat organizuodavo tikintieji, krikščioniškos jaunimo organizacijos. Šioje vietoje vyko ir svarbūs istoriniai įvykiai: 1921 m. čia minėtos Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmės, 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais – pagerbtas Vytauto Didžiojo paveikslas, 1938 m. suvaidinta V. Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (rež. L. Gira).

1997 m. objektas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Palangos Lurdo grota nėra vienintelė Lietuvoje – šalyje tokių grotų priskaičiuojama virš penkiasdešimties. Graži lurdų tradicija tęsiama ir šiandien: 2022 m. gegužės 31 d. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje taip pat buvo atidaryta ir pašventinta Lurdo grota. Kaip ir kiti lurdai, ši grota yra Prancūzijos Lurdo kopija.