Tėvo diena – šventė, kuomet pagerbiami tėvai ir tėvystė. Tai tinkama proga padėkoti tėčiams už rūpestį, globą, kantrybę, įkvepiantį pavyzdį. Pasaulyje Tėvo dienos šventė neturi vieningos datos ir yra minima įvairiomis dienomis. Lietuvoje Tėvo diena švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį. Šiemet ji bus minima birželio 7-ąją.

Apie Tėvo dienos minėjimo svarbą diskutuota dar tarpukario Lietuvoje. Ypač intensyviai ją propagavo katalikiškos organizacijos. 1938 m. rugsėjo 2 d. savaitraštyje „Darbininkas“ straipsnyje „Tėvo dienai artėjant“ skaitytojai štai kaip agituojami pagerbti tėvus: „<…> Už rūpestingai išauklėtas šeimas visuomenė jaučia, paprastai, daugiau dėkingumo motinoms <…>. Tačiau ne vien tik motinoms tenka nuopelnas už tai, kad turime daug šeimų, davusių Bažnyčiai ir Tėvynei kilnių sūnų ir dukterų. <…> Bet ir šeimos galva – tėvas, kuriam tenka rūpintis daugiau medžiagine šeimos gerove – jos pastoge, maistu, apdaru – daug turi pakelti savo gyvenime sunkumų, daug nugalėti kliūčių, kol išaugina kūnu ir siela sveiką šeimą, kol, kaip sakoma, „pastato ją ant kojų“. Tat ir tėvas vertas yra viešo pagarbos ir dėkingumo pareiškimo. <…> Ir jeigu toks žmogus yra dar išauginęs keletą ar net visą būrelį Dievą ir žmones mylinčių vaikų, tai argi jis nėra pilnai užsitarnavęs, kad jam ypatingai pagerbti būtų skiriama metuose diena, taip vadinama Tėvo diena? Tėvo dienos tikslas, visų pirma, pagerbti pavyzdingus tėvus už jų nuopelnus Bažnyčiai ir Tėvynei. Toliau, ji primins ne vienam  tėvui jo pareigas, kurias jis yra užsidėjęs su teise būti tėvu, tą didelę atsakomybę, kurią jis neša už savo vaikus prieš visų tėvų Tėvą. Juo labiau, kad šiandien nemaža dalis tėvų žiūri pro pirštus į savo taip atsakingas pareigas, mažai jų tepaiso. <…> Tėvo diena gerus tėvus paskatins būti dar geresniais, gi blogus pasitaisyti ir eiti pavyzdingų tėvų pėdomis. Sūnums ir dukterims Tėvo diena primins pareigą sąžiningai vykdyti 4-ą Dievo įsakymą, kuris šiandien taip dažnai minamas po kojomis. Paragins juos labiau mylėti ir gerbti savo tėvus, ar jie būtų gyvi, ar jau persikėlę į mirusiųjų karalystę. Tėvo diena pas mus įvesti rūpinamasi jau antri metai, bet dar labai retai kur ji tepaminėta. Pradžioj ji norėta įvesti pirmą sekmadienį birželio, bet dabar Tėvo dienai skiriamas paskutinis sekmadienis rugsėjo. Atrodo, patogus ir laikas: praėję didieji ūkio darbai, galima kiek laisviau atsikvėpti, giliau į save pažvelgti. Kiekvieno darbo pradžia yra mintis. Tėvo diena irgi, kol kas, tėra beveik tik jos sumanytojų mintyse. <…> Tėvo dienos iškilmingas minėjimas, reikia tikėtis, virs gražia mūsų krašto tradicija (papročiu), o tuo būdu ir kiekviena mūsų gyvenimo diena taps vertesnė gero, pavyzdingo tėvo vardo“.

Tačiau, skirtingai nei Motinos diena, Tėvo dienos minėjimas tarpukario Lietuvoje neišpopuliarėjo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Tėvo diena pradėta minėti, tačiau valstybine švente pripažinta tik 2009-aisiais.

Rodykime meilę, pagarbą ir dėkingumą tėčiams kasdien, o Tėvo diena tebūna išskirtinė šventė tėvams ir vaikams – su daug šiltų žodžių, apsikabinimų, įsimintinų akimirkų.

Pristatome fotografiją, kurioje įsiamžinę tėvas ir sūnus – vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius Mykolas Karka su sūnumi Vytautu. Apie 1925 m. PAVB, Mykolo Karkos rankraščių fondas F12-244