Iš Raukštonių kaimo į Čikagos finansų pasaulį

„Metropolitan State Bank“ Čikagoje įkūrėjas Jonas Krotkus, kilęs iš Ramygalos parapijos Raukštonių kaimo (Panevėžio apskritis). Fot. A. B. Zalatoris. Čikaga (JAV). Apie 1920 m. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-1125

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Metropolitan State Bank“ Čikagoje įkūrėjas Jonas Krotkus, kilęs iš Ramygalos parapijos Raukštonių kaimo (Panevėžio apskritis). Fot. A. B. Zalatoris. Čikaga (JAV). Apie 1920 m. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-1125

Masinė emigracija iš Lietuvos prasidėjo apie 1868 metus – ją paskatino 1867–1868 m. nederliai ir badas. Pagrindine kelionės kryptimi tapo Jungtinės Amerikos Valstijos. Tyrinėtojų duomenimis, iki Pirmojo pasaulinio karo į JAV išvyko iki 600 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Migracija – tai ne tik statistiniai duomenys. Visų pirma – tai žmonės ir jų gyvenimo istorijos. Pristatome fotografiją, kurioje įsiamžinęs mūsų kraštietis Jonas Krotkus, su pirmąja emigracijos banga pasitraukęs į JAV, ten sukūręs savo verslą, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje ir labdaringoje veikloje. Klasikinis to meto portretas – trijų dalių kostiumas, marškinių sąsagos ir solidi reprezentacinė laikysena – vaizdžiai atspindi pasiektą aukštą socialinį statusą svečioje šalyje. Fotografija užklijuota ant fotokortelės. Apatinėje dalyje, dešinėje – spalvotas reljefinis fotografo įspaudas: A. B. Zalatoris / 2322 S. Leavitt Str. / Chicago. Simboliška, kad J. Krotkus įsiamžino pas savo tautietį – taip palaikydamas kito lietuvio verslą svetur.

Būsimasis bankininkas, aktyvus Čikagos lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Krotkus gimė 1874 m. birželio 18 d. Antano Krotkaus ir Ievos Macaitės-Krotkienės šeimoje Raukštonių kaime (Ramygalos parapija, Panevėžio apskr.). Į JAV su kitais pirmabangiais laimės ieškotojais 1901-aisiais pasitraukęs J. Krotkus, tikėtina, kaip ir dauguma to meto lietuvių išeivių, bėgo nuo carinės Rusijos imperijos ekonominio sunkmečio bei privalomos karinės prievolės. Prieš pasukdamas į bankininkystę, apie 1910 m., J. Krotkus Čikagoje vertėsi prekyba – turėjo maisto prekių bei mėsos parduotuvę.

1914 m. Čikagoje, Bridžporto rajone, kuris tuomet buvo svarbus lietuvių imigrantų centras, J. Krotkus kartu su žymiu lietuvių teisininku ir advokatu Jonu B. Brenza įsteigė „Metropolitan“ banką. Šioje įstaigoje jie pasidalijo aukščiausių vadovų pareigas ir sėkmingai kartu dirbo daugiau nei du dešimtmečius. Jų įkurtas bankas lietuvių imigrantams tapo svarbiu ekonominiu ramsčiu.

„Pradėkit Jūs Naujus metus su pasidėjimu taupymui pirmutinėje grynai lietuviškoje State Bankoje Amerikoj. Metropolitan State Bank – parankiausia ir stipriausia banka dėl lietuvių“, – skelbiama 1917 m. gruodžio 29 d. „Draugo“ laikraštyje išspausdintoje „Metropolitan State Bank“ reklamoje.

Klientai iš tiesų pasitikėjo šia įstaiga: pradinis banko kapitalas siekė 25 000 JAV dolerių, o po kelerių metų sėkmingos veiklos jis išaugo iki maždaug 250 000 dolerių. J. Krotkus ilgus metus ėjo banko vicepirmininko (viceprezidento) pareigas, rūpinosi lietuvių bendruomenės indėliais, paskolomis, nekilnojamojo turto sandoriais ir finansinėmis paslaugomis.

J. Krotkus buvo aktyvus Čikagos lietuvių kultūrinio ir religinio gyvenimo rėmėjas: rėmė lietuvių marijonų vienuolių veiklą bei jų kolegijos fondą. Niekada nepamiršo ir gimtojo krašto – rėmė besikuriančios valstybės švietimo sistemą. 1923 metų kovo 5 d. dienraščio „Draugas“ numeryje, skyrelyje „Aukos Ramygalos progimnazijai“ nurodyta, kad J. Krotkus progimnazijai paaukojo 50 JAV dolerių. J. Krotkus asmeniškai prisidėjo prie vieno svarbiausių XX a. Lietuvos aviacijos įvykių. Jis buvo „Lituanica“ skridimo rėmėjų fondo kasininkas ir vicepirmininkas. Jo vadovaujamame „Metropolitan State Bank“ buvo oficialiai atidaryta ir tvarkoma fondo sąskaita, į kurią Amerikos lietuviai aukojo pinigus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui finansuoti. J. Krotkus ne tik administravo šias lėšas, bet ir pats finansiškai rėmė šią idėją. Po „Lituanikos“ katastrofos J. Krotkus, būdamas Dariaus ir Girėno paminklo fondo iždininku ir globėju, organizavo ir tvarkė lėšas žuvusių lakūnų paminklo statyboms Marquette parke Čikagoje.

J. Krotkus mirė 1937 m. birželio 28 d.  Laikraštyje „Draugas“ (1937 07 01) publikuoti oficialūs banko valdybos užuojautos žodžiai, pabrėžiantys J. Krotkaus ypatingą prisirišimą prie įstaigos, jo uolumą, kuris „padėjo bankui išaugti, pergyventi ir nugalėti visus krizius“.

J. Krotkus palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

Už dovanotą fotografiją esame dėkingi buvusiai ilgametei Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai Zuzanai Krotkutei.