Broniaus Vaivados ir Vandos Vaivadienės šeimos likimas žiauriuose istorijos lūžiuose

Vanda Vaivadienė gimė 1910 m. gruodžio 20 d. Buivėnuose (Rokiškio r.) 1932 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais Kaune ištekėjo už lakūno, Lietuvos aviacijos majoro Broniaus Vaivados. Kartu su vyru gyveno Prancūzijoje, ten studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi mokytojavo Kauno ir kitose mokyklose. 1945 m. areštavus vyrą, gavo suklastotus dokumentus ir slapstėsi, taip gelbėdama savo ir dukters gyvybę. Mokytojavo Spirakiuose, Šeduvoje, Sidabrave, išėjusi į pensiją gyveno Panevėžyje. Mirė 1998 m. birželio 25 d. Panevėžyje.

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės majoras Bronius Vaivada gimė 1900 m. gegužės 29 d. Žadeikiuose (Biržų r.). Mokėsi Kupreliškyje, vėliau – Biržų gimnazijoje. Kaune 1923 m. baigė Karo mokyklą, paskirtas į karo aviaciją, įgijo oro žvalgo specialybę. Tarnavo 2-ojoje oro eskadrilėje ir dirbo Meteorologijos stotyje. Laisvu nuo tarnybos laiku 1923–1927 m. mokėsi Kauno S. Daukanto mokytojų seminarijoje. Parašė pirmą lietuvišką meteorologijos vadovėlį „Aeronautinė meteorologija“ (Kaunas,1931). Vadovybė įvertino kapitono B. Vaivados sugebėjimus ir pasiuntė jį studijuoti į Prancūziją. 1935 m. baigė Strasbūro universitetą, įgijo geofizikos inžinieriaus diplomą. Po studijų paskirtas Karo aviacijos Meteorologijos tarnybos viršininku, jam suteiktas majoro laipsnis. Karo aviacijos mokykloje B. Vaivada dėstė meteorologiją. Bronius Vaivada apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai“.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, buvo likviduojama Karo aviacija. Tuomet B. Vaivada išleistas į atsargą. Po tarnybos 1941–1944 m. dirbo Utenos gimnazijoje matematikos mokytoju.

Prasidėjus lietuvių tautiniam pasipriešinimui nacių okupacijai, 1943 m. viduryje, įstojo į nelegalią karinę-politinę organizaciją „Kęstutis”, kurios tikslas – atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kaupti jėgas kovai su artėjančia sovietų okupacija. B. Vaivada (Akmuo, Vilkas) buvo paskirtas Utenos apskrities štabo vadu, turėjo sukurti Utenos apskrities organizaciją. Jau 1943 m. pabaigoje organizacijai priklausė apie 350 narių. Štabas leido laikraščius „Prošvaistė“ ir „Laisvės keliais“, kuriuos redagavo B. Vaivada.

Grįžus sovietams, B. Vaivada persikėlė į Panevėžį, dirbo Mokytojų seminarijoje.

1945 m. birželio 22 d. sovietinio saugumo tarnybų areštuotas už ginkluoto pasipriešinimo organizavimą ir nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomi Vandos Vaivadienės atsiminimai apie tėviškę, šeimą, mokytojavimo metus bei keletas nuotraukų.

Nuotraukos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vandos Vaivadienės rankraščių fondo F30.

Audronė Palionienė

Slapukų sutikimo forma