2016 m. skulptoriaus Bernardo Bučo artimieji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas.
Kodėl specialiai Panevėžiui Bernardo Bučo sukurtai skulptūrai „Nevėžis“ mieste neatsirado vietos, sovietmetyje niekas nepaaiškino ir nėra žinoma iki šiol. Anuomet tokie valdžios sprendimai buvo priimami už uždarų durų ir su visuomene nesitariama. Apie Panevėžyje nepastatytą „Nevėžio“ skulptūrą sklandė ir mus yra pasiekę tik gandai.
Domintis šia tema, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti keletą dokumentų, iš kurių matyti, kad Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1969 m. vasario 21 d. raštu kreipėsi į Valstybinį statybos reikalų komitetą dėl sutikimo pastatyti dekoratyvinę skulptūrą naujai išplanuotoje aikštėje prie Draugystės alėjos. Šiandien tai vieta priešais Senvagės progimnaziją A. Jakšto gatvėje.
Rašte nurodoma, kad skulptorius Bernardas Bučas, susipažinęs su aplinka ir aikštės išplanavimu, pasiūlė skulptūrą, kuri simbolizuotų Nevėžio upę, tekančią per Panevėžį. Šia tema jis yra atlikęs keletą eskizų. Paskutinis variantas buvo aptartas Kauno dailės darbų gamybinio kombinato „Dailė” meno taryboje. Šis eskizas susilaukė pritarimo ir iš Kultūros ministerijos meno tarybos narių.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybai priklausęs Valstybinis statybos reikalų komitetas 1969 m. kovo 10 d. raštu Panevėžio miesto vykdomąjį komitetą informavo, kad leidžia pastatyti dekoratyvinę skulptūrą Panevėžio mieste, Draugystės alėjoje prie Nevėžio upės. Nurodyta skulptūros ir aplinkos sutvarkymo projektą suderinti su Statybos reikalų komitetu ir Kultūros ministerija.
Sprendžiant iš Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1970 m. Kauno dailės darbų gamybiniam kombinatui „Dailė” ir Kultūros ministerijai išsiųstų raštų, skulptūros „Nevėžis“ pastatymo vietos ir teritorijos sutvarkymo projektas buvo parengtas, bet dar vis nesuderintas su Paminklų ir dekoratyvinių skulptūrų meno taryba.
Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1971 m. papildomai kreipėsi į Valstybinį statybos reikalų komitetą ir Kultūros ministeriją dėl leidimo pastatyti skulptūrą „Nevėžis“. Valstybinis statybos reikalų komitetas atsakė, kad leidžia šią skulptūrą suprojektuoti ir pastatyti, projektą suderinti su komitetu. Leidimo iš Kultūros ministerijos archyve rasti nepavyko.
Ko gero, jis ir nebuvo išduotas. 1973 m. susirašinėjimo bylose yra jau kitas Valstybinio statybos reikalų komiteto leidimas. Toje pačioje aikštėje vietoj planuotos Bernardo Bučo dekoratyvinės skulptūros „Nevėžis“ leidžiama statyti Kazio Kisielio dekoratyvinę skulptūrą „Kūdikis–Motina–Taika“. 1974 m. ją pastačius, ši skulptūra buvo pavadinta „Žemė–Motina–Taika“.
Šiandien žinomi trys kitokie „Nevėžio“ skulptūros maketai, kurie be Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dar saugomi Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje Palemone bei Panevėžio rajono Smilgių gimnazijos muziejuje. Ant visų šių maketų nurodytų sukūrimo metų nėra, todėl tvirtinti, kad tai Panevėžyje norėtos pastatyti „Nevėžio“ skulptūros maketai, sunku. Ši mįslė lieka neįminta ir galutinio atsakymo dar reikia ieškoti.
Nuotraukos:
1. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanota „Nevėžio“ skulptūrėlė. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotrauka.
2. „Nevėžio“ skulptūros gipsinis maketas, saugomas Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje Palemone. S. Nėries memorialinio muziejaus nuotrauka.
3. „Nevėžio“ skulptūra, 1979 m. pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime. L. Kaziukonio nuotrauka.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
