90 metų, kai Kuršėnuose (Šiaulių r.) gimė (1933) žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė. 1951 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1956 – Vilniaus universitetą. 1956 „Valstiečių laikraščio“, 1957–1960 laikraščio „Komjaunimo tiesa, 1960–1992 „Tiesos“ korespondentė. Parašė esė knygą, išleisti trys jos publicistikos rinkiniai. Apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2008). Mirė 2018 10 24 Vilniuje.

150 metų, kai Butkiškyje (Anykščių r.) gimė (1873) statybos inžinierius Pranas Markūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1898 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. 1919 grįžęs į Lietuvą dirbo statybos inžinieriumi. 1923–1941 dar ir Lietuvos universiteto dėstytojas, privatdocentas. 1945–1956 pramonės statybos projektavimo instituto konstruktorius. Pagal jo projektus Panevėžyje pastatytas tiltas per Nevėžį, pramoniniai pastatai Mėsos kombinatui. Mirė 1964 03 17 Kaune.

150 metų, kai Skliausčiuose (Jurbarko r.) gimė (1873) kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas Juozapas Gudavičius. 1899 baigė Varšuvos muzikos institutą. Nuo 1900 dirbo karinių orkestrų kapelmeisteriu Gargžduose, Grajeve (Lenkija), Kretingoje, 1905–1909 Kaune. 1918 Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo. 1919 Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės – I pėstininkų Gedimino pulko – orkestrą ir chorą. 1930–1935 gyveno Paįstryje (Panevėžio r.), vargonininkavo, steigė chorus ir orkestrus, ugdė vargonininkus. Sukūrė dainų, giesmių, fantazijų, fugų, maršų, muzikos dramos vaidinimams. Paskelbė straipsnių muzikos temomis, prisiminimų. Išleido dvi savo dainų rinktines. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1928), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1928), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Vytauto Didžiojo dainų šventės medaliu (1938), Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1939 11 12 Niurkoniuose (Panevėžio r.), palaidotas Panevėžyje.