30 metų, kai 1995 įsteigta Panevėžio miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Ji pakeitė sovietmečiu veikusį Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomąjį komitetą.

50 metų, kai Panevėžyje 1975 gimė mikrobiologas, genetikas, chemikas, gamtos mokslų dr. Rimantas Kodžius. Baigė Panevėžio 12-ąją vidurinę mokyklą. 1992–1995 Vilniaus universitete studijavo biochemiją, bakalauro ir magistro laispnius įgijo Zalcburgo universitete (Austrija). Dirbo daugiau nei 10-yje pasaulio šalių, vadovavo laboratorijai Šanchajaus universitete Kinijoje, dirbo RIKEN Genomikos mokslų centre Japonijoje, kur prisidėjo prie žinduolių (taip pat ir žmogaus) genomo evoliucijos mechanizmų išaiškinimo. 2017 pelnė apdovanojimą „The Albert Nelson Marquis Lifetime Achievement Award“.

50 metų, kai Panevėžyje 1975 gimė dailininkė grafikė Kristina Daniūnaitė. 1993 baigė J. Miltinio vidurinę mokyklą, 1986–1991 mokėsi Panevėžio dailės mokykloje. 1995–1998 studijavo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje, įgijo dailiojo stiklo meistro kvalifikaciją. Tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2004 įgijo grafikos magistro diplomą. 2010 Vilniaus pedagoginiame institute įgijo mokytojo kvalifikaciją. Dirba dailės mokytoja Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre. Nuo 2009 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2000 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

60 metų, kai 1965 įkurtas Panevėžio fotoklubas.

60 metų, kai 1965 gimė dailininkė grafikė Bronė Kanoverskytė. Baigė Stepo Žuko dailės technikumą, 1998 – Vilniaus dailės akademiją. Įgijo taikomosios grafikos specialybę. Gyvena ir kuria Užunevėžyje (Panevėžio r.).

65 metai, kai Panevėžyje, Aldonos g. 1960 baigta 600 kubinių metrų talpos vandentiekio bokšto statyba ir vanduo mieste pradėtas tiekti centralizuotai.

65 metai, kai Mykolo Karkos iniciatyva 1960 įkurtas Panevėžio operetės liaudies teatras. Veikė 1960–1993 Panevėžio kultūros namuose.

70 metų, kai Panevėžyje 1955 gimė vitražo meistras Zenonas Vaičekonis. 1970–1974 studijavo Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1982 dirba vitražo meistru. Pagamino apie 100 vitražų, meninio stiklo objektų visuomeniniuose ir privačiuose interjeruose, yra dalies šių kūrinių autorius.

90 metų, kai Panevėžio gimnazijos moksleivių literatų būrelis „Meno kuopa“ 1935 pradėjo leisti šapirografu daugintą laikraštį „Dobilo žiedas“. Laikraštis ėjo iki 1937.

90 metų, kai Panevėžyje, Bataliono g. 5 1935 įsteigta „Vilnies“ spaustuvė. Savininkas – Chaimas Sudelskis. Sovietų nacionalizuota 1941.

95 metai, kai 1930 baigtas kasti Sanžilės kanalas, sujungęs Lėvenį su Nevėžiu.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 Kranto g. pastatytas pastatas Panevėžio lenkų gimnazijai. Dabar šiame pastate įsikūręs Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras.

100 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1925 gimė tautodailininkė juostų audėja Adelė Sadauskienė. Gyveno Biržuose, Biržų miesto kultūros namų etnografinio ansamblio „Biržėnai“ vadovė. Nuo 1979 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 1960 dalyvavo parodose. Nuo 1990 Lietuvos tautodailininkų sąjungos Biržų sekcijos pirmininkė. Surengė autorinių parodų. Amatų dienų renginio – Audėjų dienos – laureatė (1988). Mirė 2008 Biržuose.

105 metai, kai Panevėžio aušrininkai 1920 leido šapirografu daugintą laikraštį „Laisvės takais“.

105 metai, kai prie Panevėžio meno ir kultūros draugijos „Aidas“ 1920 įkurtas liaudies universitetas.

110 metų, kai Panevėžyje 1915 pradėtas leisti nelegalus jaunimo rankraštinis laikraštis „Atgarsis“. Ėjo iki 1917.

110 metų, kai Panevėžyje 1915 išleistas paskutinis informacinio metraščio „Pamiatnaja knižka Kovenskoj guberniji“ numeris (1847–1914 buvo leidžiamas Kaune).

115 metų, kai Panevėžyje 1910 pradėti steigti kino teatrai. Pirmieji tam leidimus gavo A. Sontagas ir Z. Rabinovičius.

115 metų, kai Paįstryje (Panevėžio r.) 1910 Jurgio Tilvyčio iniciatyva įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. Nuo 2014 – Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazija.

120 metų, kai Juozas Masiulis Panevėžyje 1905 įsteigė pirmąjį mieste lietuvišką knygyną. 1940 ir 1945 sovietų nacionalizuotas. Iki 1995 veikė kaip Panevėžio centrinis knygynas. Nuo 1995 – Juozo Masiulio knygynas.

125 metai, kai Panevėžyje 1900 įsteigtos dvi parapijinės pradinės mokyklos (berniukų ir mergaičių).

130 metų, kai Panevėžyje 1895 įkurta  Anselio Minskerio spaustuvė. Veikė iki 1912.

135 metai, kai Panevėžio mokytojų seminarijai 1890 pastatyti nauji rūmai (dab. Klaipėdos g. 3).

140 metų kai Vilniuje 1885 gimė žydų rašytojas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas Urija Kacenelenbogenas. Kurį laiką gyveno Panevėžyje, redagavo laikraštį „Naš kraj“. Toronte (1930) ir Čikagoje (1935) išleido lietuvių ir latvių liaudies dainų rinkinį „The Daina, an Anthology of Lithuanian and Latvian Folk-Songs“. Mirė 1980.

140 metų, kai Panevėžyje 1885 baigta statyti mišraus romėnų ir renesanso stiliaus mūrinė raudonų plytų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

140 metų, kai Švenčiuliškiuose (Panevėžio r.) 1885 gimė poetas Kazimieras Lukošius. Nuo 1905 gyveno JAV, ten mokytojavo, leido literatūrinį žurnalą „Aidas“. Išleido eilėraščių rinkinį. Mirė 1940 05 12.

140 metų, kai Jevgenija Gorbačevska-Verchoustinska Panevėžyje 1885 įsteigė dviejų klasių privačią mergaičių mokyklą.

140 metų, kai Miežiškiuose (Panevėžio r.) 1885 įsteigta mokykla. Nuo 1999 – Miežiškių pagrindinė mokykla.

140 metų, kai Mikėnuose (Panevėžio r.) 1885 gimė knygnešys Juozapas Dailidėnas. Paskatintas Vadoklių kunigo Jono Balvočiaus-Geručio įsitraukė į knygnešių judėjimą. Bendradarbiavo su knygnešiais K. Ūdra, J. Bieliniu. Ustronėje paimdavo spaudinius, juos palikdavo sutartose slaptavietėse Krekenavoje, prie Ramygalos, nešdavo į Vadoklių bažnyčią kunigams J. Balvočiui, D. Tumėnui. 1903 caro žandarų suimtas, tačiau jam pavyko išvykti į JAV. Gyveno Pensilvanijoje. 1905 užsirašė savanoriu į Baltijos eskadrą ir dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. Apie 1907 grįžo į Lietuvą. Mirė 1930 Upytėje.

145 metai, kai Mogiliovo gub. (Baltarusija) 1880 gimė pedagogė, vertėja Virginija Ratomskaitė-Gailevičienė. 1925–1930 Panevėžio gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą. Į lietuvių kalbą išvertė prancūzų rašytojų kūrinių.

145 metai, kai Mučiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1880) kanklininkas, kanklių meistras Stasys Rudys. Krekenavoje suorganizavęs kanklininkų ansamblį su juo koncertuodavo. Pagamino apie 1000 kanklių. Mirė 1949 07 01 Krekenavoje (Panevėžio r.).

145 metai, kai Naftalis Feigenzonas Panevėžyje 1880 įkūrė pirmąją spaustuvę. Veikė iki 1935.

145 metai, kai Panevėžyje Ramygalos gatvėje (dab. Ramygalos g. 111A) 1880 pastatytas vėjo malūnas.

145 metai, kai Zubiškių kaime (dabar Ragaudžių, Panevėžio r.) 1880 įkurta Upytės pradžios mokykla. Nuo 1997 – Antano Belazaro pagrindinė mokykla.

150 metų, kai Panevėžyje Ramygalos gatvėje (dab. Ramygalos g. 121A) pastatytas (1875) vėjo malūnas.

155 metai, kai Čiornaja Padinoje (Rusija) 1870 gimė agronomas, bankininkas, visuomenininkas Jonas Masiulis. 1884–1889 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys (1920). Aktyviai dalyvavo steigiant įvairias ekonomines ir žemės ūkio organizacijas. Apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928) ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928). Sovietų nužudytas 1941 05 Panevėžio kalėjime (kt. duomenimis mirė 1942 lageryje Karagandos sr. (Kazachija).

160 metų, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) 1865 gimė ūkininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvos IV Seimo narys Petras Šegamogas. Nepriklausomybės kovų savanoris. Aktyviai dalyvavo kuriant Ramygalos valsčiaus, Panevėžio apskrities savivaldos organus. Priklausė įvairioms apskrities ekonominėms organizacijoms, buvo Panevėžio apskrities valdybos narys, Ramygalos valsčiaus kredito bankelio ir pieninės valdybų narys, Ramygalos mokyklos steigimo komiteto narys. Priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. 1936–1940 – IV-ojo Seimo narys. 1941 ištremtas į Sibirą. Mirė 1942 08 Tiksi uoste (Jakutija).

160 metų, kai Užvalkiuose (Kėdainių r.) 1865 gimė knygnešys Adomas Gustas (Gustaitis). Gyveno Ravelių kaime (Panevėžio r.), knygas platino Panevėžio apskrityje. Tarpukaryje Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu.

160 metų, kai Panevėžyje (Smėlynėje) 1865 įkurta Panevėžio-Piniavos pradinė mokykla.

160 metų, kai Panevėžyje 1865 gimė gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Studijavo mediciną Maskvos universitete. 1892 pradėjo dirbti gydytoju Pasvalyje. Nuo 1902 gyveno ir dirbo Panevėžyje. 1919 jo iniciatyva Panevėžyje atidaryta žydų ligoninė. Jam aktyviai prisidedant buvo įsteigtos Panevėžio gydytojų draugija, žydų sveikatos apsaugos draugija „Oze“, draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyrius. Mirė 1930 03 26 Panevėžyje.

165 metai, kai Panevėžyje 1860 įsteigta pirmoji mergaičių mokykla su bendrabučiu. Uždaryta po 1863.

165 metai, kai Rajūnuose (Pasvalio r.) 1860 gimė teisininkas Teodoras Liudkevičius. Nuo 1889 gyveno Panevėžyje, dirbo advokatu. 1919 Panevėžio burmistras. Mirė 1944 Panevėžyje.

175 metai, kai Panevėžyje, Tilto g. 1850 įsteigtas Š. Baso lajinių žvakių fabrikas.

175 metai, kai Staniūnuose (Panevėžio r.) 1850 gimė knygnešys Benediktas Galinevičius. Knygas ėmė iš vyskupo Motiejaus Valančiaus, parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos ir platino jas Panevėžio apylinkėse.

180 metų, kai Dičiūnuose (Pasvalio r.) 1845 gimė kunigas, literatas, liaudies švietėjas Feliksas Sereika. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Kaltinėnuose, Dotnuvoje, Dusetose ir kitose Lietuvos parapijose. Mokė jaunimą lietuviškai skaityti, rašyti, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Parašė ir išleido pradžiamokslį vaikams. Mirė 1913 06 27 Radviliškyje.

200 metų, kai Panevėžyje, barono Ferdinando Franko vokiečių bendruomenei dovanotame žemės sklype prie Ukmergės g. 1825 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

200 metų, kai apie 1825 gimė 1863 sukilimo dalyvis Juozas Mažeika. Iki sukilimo dirbo Panevėžio girininkijos eiguliu. Dalyvavo kovose Žaliojoje girioje. Žuvus Eliziejui Liutkevičiui, sudarė sukilėlių būrį ir jam vadovavo.

205 metai, kai Panevėžio apylinkėse 1820 gimė kunigas Jurgis Navickas. Mokėsi Panevėžio a. mokykloje. Už 1863 m. sukilimo rėmimą ištremtas į Rusiją.

215 metų, kai Panevėžio apylinkėse 1810 gimė kunigas Juozapas Markevičius. Krekenavos klebonas. 1863 sukilimo rėmėjas. Ištremtas į Sibirą. Mirė 1867 03 27 Sibire.

215 metų, kai Panevėžio apskrityje 1810 gimė 1863 sukilimo dalyvis Jonas Daraškevičius. Po sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė 1877 12 30.

225 metai, kai, carinės Rusijos valdžiai vykdant administracinius pertvarkymus, Panevėžyje 1800 įsteigta savivaldos institucija – miesto rotušė.

380 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) apie 1645 gimė Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis (jaunesnysis). Mokėsi Kėdainiuose. Nuo 1667 Kėdainių katechetas, 1668 evangelikų reformatų kunigas Liubčioje, 1670–1680 Slucko gimnazijos direktorius, nuo 1681 pamokslininkas Vilniuje, nuo 1685 Vilniaus konsenjoras. Tėvui J. Bžimoskiui mirus, kartu su S. Bitneriu, S. Monkevičium ir S. Lipskiu 1674–1681 tęsė jo pradėtą Naujojo Testamento vertimą, tačiau beveik užbaigtas rankraštis 1681 sudegė Biržų klebonijoje. S. Bitneriui pradėjus Bibliją versti iš naujo, buvo vienas jo padėjėjų. Jų išverstas Naujasis Testamentas išspausdintas 1701 Karaliaučiuje. Mirė 1687 07 24 Vilniuje.

430 metų, kai flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus sudarytame ir jo sūnaus Rumolo 1595 išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėtas Panevėžys.