80 metų, kai Kubiliškėje (Raseinių r.) gimė (1943) choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas Jonas Grubliauskas. 1961–1964 ir 1967–1969 Panevėžyje mokėsi chorinio dirigavimo. 1969–1976 choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu studijavo LSSR konservatorijoje. Nuo 1968 įvairių Panevėžio chorų įkūrėjas ir vadovas. Nuo 1969 Panevėžio vaikų muzikos mokyklos mokytojas, nuo 1977 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas. 1982–1989 Panevėžio dramos teatro muzikos dalies vedėjas, nuo 1987 miesto liaudies operetės, nuo 1994 muzikinio teatro chormeisteris. Nuo 1992 Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios vargonininkas. Panevėžio miesto ir rajono dainų švenčių dirigentas. Apdovanotas Kultūros žymūno ženklu (1981). Mirė 2013 08 13 Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) elektronikos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, dr. Zenonas Vytautas Rekašius. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1950 persikėlė į JAV. 1954 baigė studijas Veino universitete, 1960 Purdju universitete apgynė disertaciją ir čia dėstė iki 1964. 1964–1995 Nortvesterno universiteto profesorius. Nuo 1968 JAV lietuvių mėnraščio „Akiračiai“ redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių. Parašė 2 mokomąsias knygas. Mirė 2011 02 14 Čikagoje (JAV).

105 metai, kai Panevėžyje įkurta (1918) pradinė mokykla Nr. 1. 1938 jai pastatytas pastatas Danutės gatvėje. Dabar jame – Panevėžio 5-oji gimnazija.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) dailininkas tapytojas, vitražistas Andrius Giedrimas. 1972 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. Nuo 1977 dirba vien kūrybinį darbą tapybos ir vitražo srityse. Nuo 1978 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė personalinių parodų Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir kt.

80 metų, kai Miežiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1943) fizikas, technologijos m. habil. dr., prof. Alfonsas Grigonis. 1967 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1968  Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 1992–2001 Fizikos katedros vedėjas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, išleido knygų. 7 išradimų autorius. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2000, su kitais).

90 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1933) akcinė bendrovė „Lietuvos muilas“. 1976 fabrikas prijungtas prie Vilniaus aliejaus ir riebalų pramonės gamybinio susivienijimo ir pavadintas Panevėžio muilo fabriku. Nuo 1993 – AB „Panevėžio muilas“. 1999 AB „Panevėžio muilas“ tapo Kauno AB „Naujoji Ringuva“ padaliniu.

105 metai, kai Asiūkliuose (Marijampolės r.) gimė (1918) gydytojas, prozininkas, kultūros mecenatas Albinas Šmulkštys. 1943 baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1944 emigravo į Vakarus. 1945–1948 Tiubingene studijavo medicinos mokslus. 1951 išvyko į JAV ir dirbo gydytoju. Nuo 1994 gyveno Panevėžyje. Jo iniciatyva Panevėžyje buvo įsteigta pirmoji privati šeimos klinika „Ab in cunabulis…“. Išleido istorinių pasakojimų knygą, 2 poezijos rinkinius, pasakų knygą vaikams. Mirė 2004 09 22 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

100 metų, kai Pakuodžiupiuose (Panevėžio r.) gimė (1923) inžinierius elektrikas, patentologas, doc. Petras Kasperavičius. 1951 baigė Kauno politechnikos institutą, 1966 – Rygos visuomeninį patentologijos institutą. 1959–1993 dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). 1975–1990 Lietuvos visuomeninio patentologijos instituto prorektorius, šio instituto Kauno filialo direktorius. Knygų, 12 išradimų autorius. Mirė 2014 12 30 Kaune.

65 metai, kai Velniakiuose (Panevėžio r.) gimė (1958) istorikas, humanitarinių m. dr., prof. Rimantas Miknys. 1981 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1984–1989 studijavo Lietuvos istorijos instituto aspirantūroje. 1982–1986 dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Nuo 1986 – Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, 2008–2019 – jo direktorius. Nuo 1998 dėsto Klaipėdos universitete, 2002–2006 – Vilniaus pedagoginiame universitete, nuo 2017 – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Knygų autorius, sudarytojas ir mokslinis redaktorius.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) dailininkas tapytojas Romualdas Petrauskas. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje. 1981 įgijo laikrodininko-graverio specialybę. Gyveno ir kūrė Panevėžyje. Nuo 1982 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Nuo 2000 Floridos miniatiūrų kūrėjų asociacijos (JAV) narys. Pelnė tarptautinių apdovanojimų. Mirė 2021 04 23 Panevėžyje.

130 metų, kai Paliepiuose (Raseinių r.) gimė (1893) kunigas, visuomenės veikėjas Vincentas Mieleška. 1910–1915 mokėsi Mogiliovo dvasinėje seminarijoje, 1915–1918 – Peterburgo dvasinėje akademijoje. Nuo 1918 Panevėžio šv. Stanislovo bažnyčios vikaras ir „Saulės“ draugijos kursų tikybos mokytojas. Nuo 1919 Panevėžio lenkų gimnazijos kapelionas. 1920 Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, 1922–1923 Pirmojo LR Seimo ir 1923–1926 Antrojo LR Seimo atstovas. 1922–1946 ir 1956–1963 Kauno šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas. Dalyvavo katalikiškų organizacijų veikloje. Mirė 1963 03 05 Kaune.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) inžinierius, technologijos m. dr., doc. Vilius Žilevičius. 1965–1970 studijavo Kauno politechnikos institute. Stažavosi, dirbo mokslinį darbą Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose. 1993–1997 Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Praktinės informatikos katedros vedėjas, nuo 1996 buvo UAB „Aerogeodezijos institutas“ direktorius. Išleido monografiją, paskelbė apie 130 mokslinių straipsnių. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2001).

65 metai, kai Kyburiuose (Pasvalio r.) gimė (1958) lakūnas instruktorius, treneris, sporto organizatorius, politikas Vytautas Lapėnas. 1985 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1985–1989 Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo lakūnas instruktorius. 1996 įkūrė Įstros aerodromą (Panevėžio r.). 2000 Įstros aerodrome įsteigė V. Lapėno skraidymo mokyklą, jai vadovavo. 2000 kovo–gruodžio mėn. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2000–2004 LR Seimo narys. Treniravo Lietuvos, Ispanijos akrobatinio skraidymo rinktines. 1994–2002 Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas. Lietuvos, SSRS (1985), Europos (1989) akrobatinio skraidymo čempionas. Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993), Kūno kultūros ir sporto departamento atminimo medaliu (2002). „Nusipelnęs panevėžietis“ (2002). Žuvo 2008 01 14 Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.).

115 metų, kai Stanioniuose (Panevėžio r.) gimė (1908) rašytojas, redaktorius, leidėjas Kazimieras Barėnas (tikr. Barauskas). 1929 baigė Panevėžio gimnaziją, 1933 – Vytauto Didžiojo universitetą. 1930–1943 dirbo Vytauto Didžiojo universiteto administracijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo laikraščių „Ateitis“, „Lietuviai“, „Nemuno aidas“ redakcijose. 1947 Vokietijoje ir Anglijoje kartu su kitais įsteigė laikraštį „Pašvaistė“. Nuo 1949 Lietuvių rašytojų draugijos narys. 1957–1973 ir 1979–1981 laikraščio „Europos lietuvis“, 1956–1967 „Darbininkų balsas“ redaktorius. 1957–1973 ir 1981 vadovavo leidyklai „Nidos knygų klubas“. 1964–1980 leido ir redagavo literatūros metraštį „Pradalgės“. Išleido novelių rinkinių, romanų, knygos „Britanijos lietuviai“ redaktorius. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1997). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugoma jo asmeninė biblioteka. Mirė 2006 03 17 Londone (Anglija).

90 metų, kai Kuršėnuose (Šiaulių r.) gimė (1933) žurnalistė, publicistė Jūra Marija Baužytė-Štikelienė. 1951 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1956 – Vilniaus universitetą. 1956 „Valstiečių laikraščio“, 1957–1960 laikraščio „Komjaunimo tiesa, 1960–1992 „Tiesos“ korespondentė. Parašė esė knygą, išleisti trys jos publicistikos rinkiniai. Apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2008). Mirė 2018 10 24 Vilniuje.

150 metų, kai Butkiškyje (Anykščių r.) gimė (1873) statybos inžinierius Pranas Markūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1898 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. 1919 grįžęs į Lietuvą dirbo statybos inžinieriumi. 1923–1941 dar ir Lietuvos universiteto dėstytojas, privatdocentas. 1945–1956 pramonės statybos projektavimo instituto konstruktorius. Pagal jo projektus Panevėžyje pastatytas tiltas per Nevėžį, pramoniniai pastatai Mėsos kombinatui. Mirė 1964 03 17 Kaune.

150 metų, kai Skliausčiuose (Jurbarko r.) gimė (1873) kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas Juozapas Gudavičius. 1899 baigė Varšuvos muzikos institutą. Nuo 1900 dirbo karinių orkestrų kapelmeisteriu Gargžduose, Grajeve (Lenkija), Kretingoje, 1905–1909 Kaune. 1918 Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo. 1919 Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės – I pėstininkų Gedimino pulko – orkestrą ir chorą. 1930–1935 gyveno Paįstryje (Panevėžio r.), vargonininkavo, steigė chorus ir orkestrus, ugdė vargonininkus. Sukūrė dainų, giesmių, fantazijų, fugų, maršų, muzikos dramos vaidinimams. Paskelbė straipsnių muzikos temomis, prisiminimų. Išleido dvi savo dainų rinktines. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1928), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1928), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Vytauto Didžiojo dainų šventės medaliu (1938), Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1939 11 12 Niurkoniuose (Panevėžio r.), palaidotas Panevėžyje.

65 metai, kai Senamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1958) gydytojas odontologas ortopedas, ortodontas, biomedicinos m. dr., prof. Antanas Šidlauskas. 1976–1981 studijavo Kauno medicinos institute, 1995–1996 Turku (Suomija) ir Aarhus (Danija) universitetuose. 1985–1993 Kauno medicinos instituto Stomatologijos fakulteto asistentas, 1993–1996 docentas, nuo 1996 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikos vadovas, nuo 2005 – profesorius. 2012–2016 LR sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas ortodontijos klausimais. Nuo 2003 Lietuvos ortodontų sąjungos narys, pirmininkas. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti breketų sistemas ortodontinių anomalijų gydymui. Paskelbė mokslinių straipsnių, vadovėlių bendraautoris.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) literatūrologė, vertėja, humanitarinių m. dr., prof. Galina Baužytė-Čepinskienė. 1951 baigė Vilniaus universitetą. 1956–1994 Vilniaus universiteto dėstytoja. 1995–1999 Lietuvių PEN centro prezidentė. Paskelbė darbų apie Vakarų Europos ir JAV literatūrą, išvertė anglų, prancūzų, airių rašytojų kūrinių. Parengė literatūros vadovėlių, chrestomatijų. Mirė 2019 07 19 Vilniuje.

140 metų, kai Utenoje gimė (1883) pedagogė, visuomenės veikėja Elena Laumenskaitė-Baronienė. 1906–1908 ir 1910–1911 studijavo Petrapilio Leshafto aukštuosiuose moterų kursuose, 1915–1917 – Petrapilio Bestuževo aukštuosiuose moterų kursuose. 1919–1926 Ukmergės gimnazijos mokytoja. Nuo 1926 J. Tumėno brandos kursų mokytoja, nuo 1929 Kaune Pažangiųjų moterų sąjungos Centro valdybos pirmininkė. 1940 apsigyveno Panevėžyje ir iki 1955 dirbo Panevėžio 1-ojoje ir 2-ojoje vidurinėse mokyklose. Bendradarbiavo spaudoje, geografijos vadovėlių autorė. Mirė 1969 08 21 Vilniuje.

125 metai, kai Kupiškyje gimė (1898) Lietuvos kariuomenės generolas majoras Jonas Černius. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, Kauno karo mokyklą. 1929 baigė Briuselio aukštąją karo inžinerijos mokyklą. 1932 Paryžiuje baigė Prancūzijos generalinio štabo akademiją. Dėstė inžinerijos dalykus Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų ir Generalinio štabo karininkų kursuose. Parengė vadovėlių, bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1938–1939 – Lietuvos vyriausybės Ministras Pirmininkas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1947 persikėlė į Didžiąją Britaniją, nuo 1948 gyveno JAV. Dirbo inžinieriumi. Apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1933), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1936). Mirė 1977 07 03 Los Andžele (JAV).

90 metų, kai Šiauliuose gimė (1933) technikė technologė, kraštotyrininkė, visuomenininkė Irena Rudzinskienė. 1944–1951 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1961 baigė Lietuvos lengvosios pramonės technikumą. Dirbdama Šiaulių pramonės įmonėse, 1978 įsijungė į kraštotyros veiklą. Lietuvos kraštotyros draugijos narė. Parengė per 350 kraštotyros darbų. Parašė pramonės įmonių metraščių, išnykusių kaimų, šeimų istorijų, sudarė genealoginių medžių. Panevėžio krašto istorinio palikimo rinkėja, tyrinėtoja ir skleidėja. Garbės kraštotyrininkė (1995), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė (2019).

125 metai, kai Panevėžyje gimė (1898) tapytojas, pedagogas, visuomenininkas Juozas Kaminskas. 1919 Panevėžio srities apsaugos bataliono savanoris. 1922 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1922–1923 lankė J. Zikaro dailės studiją Panevėžyje. 1924–1925 studijavo Romos karališkojoje aukštojoje architektūros mokykloje, 1925–1926 – Anžero dailiųjų amatų mokykloje. 1942–1944 Panevėžio berniukų gimnazijos piešimo mokytojas. Nuo 1944 gyveno Vokietijoje, 1956 išvyko į JAV. Parengė pirmąjį Lietuvoje fotografijos vadovėlį „Fotografas mėgėjas“. Mirė 1957 03 10 Čikagoje (JAV).

75 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1948) kino režisierė Virginija Diana Matuzevičienė. 1963–1964 Panevėžyje lankė J. Miltinio dramos studiją, 1967–1968 mokėsi Kauno S. Žuko dailės technikume, 1984–1985 studijavo režisūrą Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1969–2003 dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1990 su vyru kuria dokumentinius filmus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. Apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija (2006), įvairių tarptautinių kino festivalių prizais.

45 metai, kai Panevėžyje gimė (1978) 100-tūkstantasis gyventojas.

110 metų, kai Devynduoniuose (Kėdainių r.) gimė (1913) literatūrologas, filologijos m. dr., prof. Jurgis Lebedys. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1937 – Vytauto Didžiojo universitetą. 1937–1940 ir 1942–1944 Utenos gimnazijos mokytojas, 1940–1941 Skuodo gimnazijos direktorius. 1944–1946 dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1946–1948 Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros instituto bendradarbis. Nuo 1946 Vilniaus universiteto dėstytojas. Paskelbė straipsnių ir studijų apie lietuvių rašytojus, išleido monografijų. Mirė 1970 07 12 Ščiuryje (Molėtų r.).

65 metai, kai Tiltagaliuose (Panevėžio r.) gimė (1958) politikė, gydytoja Rasa Juknevičienė. 1976 baigė Panevėžio 10-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio Beržų progimnazija). 1977–1983 studijavo Kauno medicinos institute. 1983 dirbo Panevėžio centrinėje ligoninėje, 1984–1990 Pasvalio centrinės ligoninės pediatrė. 1990–1992 LR Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo seimo deputatė, Kovo 11-osios akto signatarė. 1996–2019 LR Seimo narė. 2008–2012 LR Krašto apsaugos ministrė. Nuo 2019 Europos Parlamento narė. Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje, redagavo informacinį biuletenį „Tėvynės sąjungos žinios“. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2001), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“ (2005), Šaulių sąjungos ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ (2008), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2014).

95 metai, kai Gergždelėse (Šiaulių r.) gimė (1928) pedagogas Juozas Truskauskas. 1948–1952 studijavo Kauno kūno kultūros institute. Dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, 1956–1960 dirbo Kuršėnų vidurinėje mokykloje. 1960–1962 Panevėžio pagalbinės mokyklos internato, 1960–1973 Panevėžio 1-os vidurinės mokyklos, 1973–1982 Sporto mokyklos-internato direktorius. Mirė 2001 01 13 Panevėžyje.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) keramikė Kristina Karkaitė-Mazūrienė. 1972 baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1975 dirbo M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate Vilniuje. 1992–2012 dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1972 dalyvauja parodose, keramikos simpoziumuose. Sukūrė dekoratyvinių indų, skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų, instaliacijų. Pelnė LR Kultūros ministerijos premijas (1975, 1989).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1938) dviratininkas, treneris, sporto organizatorius Stanislovas Algis Kavaliauskas. 1959 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1961 – Panevėžio hidromelioracijos technikumą. 1994–2004 Panevėžio kūno kultūros ir sporto skyriaus instruktorius. Vadovavo Panevėžio bėgimo ir slidinėjimo sporto klubui „Rambynas“. Panevėžio dviračių sporto klubo „Ekstrimas“ įkūrėjas ir vadovas. Daugkartinis Lietuvos čempionas dviračių sporto, slidinėjimo, ultratriatlono distancijose. SSRS dviračių ir slidinėjimo sporto meistras. Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu, Panevėžio miesto savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto centro medaliais „Už nuopelnus Panevėžio sportui“. Metų panevėžietis (2006). Mirė 2020 04 28 Panevėžyje.