105 metai, kai Šalteniuose (Kupiškio r.) gimė (1919) dailininkė Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė. 1933–1938 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1948 baigė Vilniaus dailės institutą. 1950–1976 (su pertrauka) Vilniaus dailės instituto dėstytoja. Nuo 1951 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nutapė teminių kompozicijų, portretų, natiurmortų, sukūrė plakatų. Kupiškio rajono garbės pilietė (2008). Mirė 2013 07 03 Vilniuje.

100 metų, kai Stakiuose (Anykščių r.) gimė (1924) poetas, prozininkas, pokario rezistentas Jurgis Urbonas. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1945 Algimanto apygardos partizanas. Redagavo partizanų leidinius, paruošė eilėraščių rinkinį, parašė romaną. Žuvo 1948 02 02 prie Duobulės miško Paandrioniškio kaime (Anykščių r.).

115 metų, kai Panevėžyje gimė (1909) pedagogė, rašytoja, visuomenininkė Vanda Tamašauskaitė-Frankienė-Vaitkevičienė. 1928 baigė Panevėžio gimnaziją. Mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. Nuo 1951 gyveno JAV. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, išleido knygų, pjesių vaikams. Mirė 2007 12 03 St. Petersburg (JAV).

95 metai, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) gimė (1929) dainininkė Liudmila Jūratė Mackonienė-Mackevičienė. Mokėsi Panevėžio ir Kupiškio gimnazijose. 1950 baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą, 1955 Lietuvos konservatoriją. 1955–1986 Lietuvos filharmonijos solistė. Surengė daugiau kaip 500 solinių koncertų. Koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos filharmonijos, Rusijos simfoniniais orkestrais ir chorais. Mirė 2012 05 30 Juodšiliuose (Vilniaus r.), palaidota Vilniuje.

115 metų, kai Vikonyse (Anykščių r.) gimė (1909) istorikas, žurnalistas, istorijos m. dr., prof. Juozas Jurginis. Nuo 1928 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. 1948–1991 dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute. 1950–1972 dėstė Vilniaus universitete. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1968). Parašė knygų iš Lietuvos feodalinės epochos tyrinėjimų, Lietuvos kultūros istorijos, išleido Lietuvos SSR istorijos vadovėlių ir kt. Rinko lituanistinę medžiagą – surado K. Donelaičio „Metų“ rankraštį. Mirė 1994 07 05 Vilniuje.

105 metai, kai Panevėžyje veiklą pradėjo (1919) Lenkų gimnazija. Mokykla uždaryta 1940 06 14.

120 metų, kai Nociagaloje (Panevėžio r.) gimė (1904) inžinierius pramonininkas Kazimieras Pabedinskas. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1922–1923 Panevėžio šaulių būrio vadas. 1923 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Lietuvos universiteto technikos fakultete, vėliau išvyko į Prancūzijos Grenoblio universitetą. Plungės „Linų audinių“ fabriko savininkas. Nuo 1956 gyveno JAV. Išleido autobiografinę knygą „Nuo Plungės iki Maroko“ (1988, 1994). Mirė 1998 06 23 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.).

75 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1949) poetas, aktorius Povilas Kulvinskas. Baigė J. Miltinio teatro studiją. 1970–1976 vaidino Panevėžio dramos teatre. Išleido keliolika savo poezijos knygelių.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1939) inžinierius statybininkas, technikos m. dr., doc. Benediktas Užpolevičius. 1957 baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą, 1962 Kauno politechnikos institutą. 1964–1969 dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, 1969–2009 Vilniaus Gedimino technikos universitete. Parašė monografiją, vadovėlį, parengė mokomųjų priemonių. Mirė 2017 12 10.

35 metai, kai Panevėžyje, Laisvės aikštėje pasodintas (1989) Atgimimo ąžuoliukas.

100 metų, kai pradėtas leisti (1924) pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis „Panevėžio balsas“. Pirmasis leidėjas-redaktorius Stasys Liutkevičius. 1935–1940 pavadinimas pakeistas į „Panevėžio garsą“. Sovietmečiu leista „Panevėžio tiesa“. 1990 07 04 laikraščiui grąžintas „Panevėžio balso“ pavadinimas.

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1894) skulptorius Aleksandras Blaževičius-Blažys. Nuo 1915 studijavo Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. 1919 inicijavo revoliucinių skulptorių artelę „Monolitas“, buvo pirmuoju jos vadovu. Nuo 1919 studijavo dailę Paryžiuje. 1923 emigravo į JAV. Nuo 1925 dėstė skulptūrą Klivlendo dailės mokykloje, 1926–1937 skulptūros skyriaus vedėjas. Aktyviai dalyvavo vykdant monumentaliosios propagandos planą Sovietų Rusijoje. Gyvendamas JAV kūrė paminklus, portretus, reljefus, smulkiąją plastiką, medalius. Mirė 1963 Klivlende (JAV).

75 metai, kai Gaigaluose (Biržų r.) gimė (1949) pedagogas, socialinių m. dr., prof. Audronius Vilkas. 1977 baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Nuo 1987 dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas). Jo iniciatyva Panevėžyje įsteigtas Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto kūno kultūros specialybės Panevėžio skyrius, jame dėstė. Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1999) ir Sporto garbės komandoro ženklu (2009), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2009). 2009 už nuopelnus Panevėžio sportui įteiktas 3-iojo laipsnio medalis. Paskelbė mokslinių straipsnių, kelių knygų autorius.

135 metai, kai Trakuose gimė (1889) poetas, literatas Jokūbas Maleckas. Kurį laiką gyveno Panevėžyje, bendradarbiavo Panevėžio karaimų žurnale „Onarmach“. Mirė 1952 01 12 Panevėžyje.

120 metų, kai Skaistgiriuose (Panevėžio r.) gimė (1904) statybos inžinierius, architektas Petras Lelis. 1921 baigė 6-ias Panevėžio gimnazijos klases. 1924 baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1930 Kano universitetą Prancūzijoje. 1937–1944 dirbo Panevėžio apskrities inžinieriumi. Projektavo ir tiesė kelius, tiltus, statė mokyklas ir kt. visuomeninius pastatus. Tarp svarbesnių darbų – Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai (dab. Panevėžio rajono poliklinika). Nuo 1948 gyveno Kanadoje. Bendradarbiavo spaudoje, išleido atsiminimų knygą. Mirė 1984 04 15 Toronte (Kanada).

120 metų, kai Vynupėje (Panevėžio r.) gimė (1904) statybos inžinierius, architektas, doc. Feliksas Bielinskis. Baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakultetą. 1938–1940 ir 1944–1946 Kauno miesto architektas. 1938–1940 1944–1950 dėstė Kauno valstybiniame universitete, 1951–1963 Kauno politechnikos institute. 1963–1980 dirbo Statybos ir architektūros institute. Paruošė ir įgyvendino Uliūnų ir Geležių bažnyčių (Panevėžio r.) rekonstrukcijas. Išleido keletą albumų, vienas leidinių „Lietuvių liaudies menas. Architektūra“ (1957–1965) ir „Lietuvių liaudies menas: Mažoji architektūra“ (1970) sudarytojų. Mirė 1986 02 13 Kaune.

95 metai, kai Garančiškėje (Kauno r.) gimė (1929) inžinierius, socialinių m. dr. Bronius Kačkus. 1953 baigė Kauno politechnikos institutą, atvyko į Panevėžį, dirbo Cukraus fabrike inžinieriumi, direktoriumi. 1963–1987 Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. Visuomeninės organizacijos „Vilniaus panevėžiečių klubas Nevėžis“ vadovas. Išleido keletą knygų, paskelbė straipsnių. Savo darbuose nagrinėjo Panevėžio ekonomiką, pramonę.

65 metai, kai Vaišvilčiuose (Panevėžio r.) gimė (1959) kunigas Algirdas Dauknys. 1978 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. 1980–1985 mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Baigė Briuselio teologijos institutą. Klebonavo Panevėžio r. Naujamiesčio ir Berčiūnų bažnyčiose. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius. Naujamiestyje įkūrė „Europos mokyklą“. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2016).

130 metų, kai Alantėse (Panevėžio r.) gimė (1894) karo aviacijos pulkininkas leitenantas Kazimieras Mikolajūnas (Mikalajūnas). 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1919 savanoriu įstojo į Panevėžio batalioną ir dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. Mokėsi Karo aviacijos mokyklos Mokomojoje eskadrilėje, Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursuose. 1940 iš kariuomenės atleistas. Nuo 1952 gyveno JAV, dirbo dienraščio „Draugas“ spaustuvėje). Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929), Savanorių (1929), Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1937). Mirė 1993 01 04 Čikagoje (JAV).

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1974) fotomenininkas Andrius Repšys. Baigė Kauno aukštesniąją miškų mokyklą. Dirbo eiguliu Jovanos urėdijoje, dienraščio „Sekundė“ fotokorespondentu. Surengė per 30 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 40 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Spaudos fotografų klubo valdybos narys, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos valdybos narys. Vienas žymiausių Lietuvos fotografų, dirbančių dronų fotografinio meistriškumo srityje. Metų panevėžietis (2022).

65 metai, kai Pasvalyje gimė (1959) Šotokan karatė sportininkas, teisėjas, treneris Alfonsas Valuntonis. 1982 baigė Kauno politechnikos institutą. 2009 Vilniaus pedagoginio universiteto Panevėžio fakultete įgijo kūno kultūros specialybę. 1982–2006 dirbo bendrovėje „Ekranas“. Nuo 2006 bendrovės „Malsena“ inžinierius konstruktorius. Nuo 1993 Panevėžio karatė klubo „Alfa“ vadovas. Nuo 2001 Panevėžio karatė federacijos prezidentas. Nuo 2021 Lietuvos karatė federacijos prezidentas. Lietuvos nusipelnęs treneris (2002). Metų panevėžietis (2014).

50 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1974) spektaklio – K. Sajos „Devynbėdžiai“ premjera. Režisierius – Vaclovas Blėdis.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) sportininkas lengvaatletis, treneris Rimantas Aleksandras Plungė. 1961 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1966 Kauno politechnikos institutą. LSSR rutulio stūmimo čempionas, SSRS vicečempionas, bronzos medalio laimėtojas. 8 kartus gerino Lietuvos rutulio stūmimo rekordus. 1972 Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis. Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2004), ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2014).

110 metų, kai Berniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1914) vertėjas, literatūros tyrinėtojas, filologijos m. dr. Leonas Valkūnas. 1938 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1945 dėstė Vilniaus universitete. Vertė iš graikų ir lotynų kalbų. Parašė lotynų kalbos vadovėlį vidurinėms mokykloms, sudarė graikų literatūros chrestomatiją, parengė kitų mokymo priemonių. Mirė 1990 04 21 Vilniuje.

100 metų, kai Butkiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1924) pedagogas, treneris, lengvaatletis Antanas Mikėnas. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Iki 1948 mokytojavo Ramygaloje ir Kėdainiuose. 1953 baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Daugkartinis Lietuvos čempionas. Olimpinių žaidynių Melburne (1956) sportinio ėjimo sidabro medalio laimėtojas. SSRS nusipelnęs sporto meistras (1956). Knygos „Lengvoji atletika“ vienas autorių. Mirė 1994 09 23 Vilniuje.

100 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1924) aktorė Ona Konkulevičiūtė-Banionienė. Lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1943–1962 dirbo Panevėžio dramos teatre aktore, režisieriaus J. Miltinio asistente. Sukūrė per 30 vaidmenų. Mirė 2008 01 06 Vilniuje.

100 metų, kai Daukniškiuose (Panevėžio r.) gimė (1924) vargonininkas, chorvedys, pedagogas Pranas Dūmanas. 1948–1953 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, vargoninkavo Panevėžio šv. Trejybės bažnyčioje, vadovavo Panevėžio mėsos kombinato ir amatų mokyklos chorams. 1960–1986 muzikos ir dainavimo mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų, vokalinių bei instrumentinių ansamblių vadovas Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje. Nuo 1960 Anykščių vaikų muzikos mokyklos mokytojas, vienas iš pirmųjų šios mokyklos pedagogų. Mirė 1989 10 23 Anykščiuose.

105 metai, kai Pabėrvalkiuose (Pasvalio r.) gimė (1919) agronomas paukštininkas, biomedicinos m. dr. Kazimieras Jackūnas. 1954 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1952–1969 dirbo Gyvulininkystės institute, 1956–1969 Paukštininkystės skyriaus vedėjas. 1969–1988 Pabaltijo zoninės paukštininkystės bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas. Parašė knygų apie paukštininkystę. Mirė 1994 10 21 Panevėžyje.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1964) kunigas, teologijos mokslų dr. Rimantas Gudelis. 1982 baigė Panevėžio 9-ąją vidurinę mokyklą, Kauno politechnikos institute įgijo silikatų technologo specialybę. 1985–1990 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1990 įšventintas kunigu. Nuo 2002 klebonavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, 2008–2019 – Kupiškio parapijos dekanas. 2004–2019 Sankt Peterburgo (Rusija) Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigas, katalikų dvasinės seminarijos rektorius. Organizavo tremtinių kapų tvarkymą bei atminimo įamžinimą Rusijoje. 1994 Naujamiestyje restauravo parapijos namus, juose įkūrė rajono muzikos mokyklos filialą. Organizavo Bistrampolio dvaro (Panevėžio r.) restauravimą, pritaikė jį kultūros ir turizmo reikmėms. Nuo 2003 dvare organizuoja Bistrampolio muzikos festivalius. Išvertė teologinio turinio knygą, parengė leidinį apie Berčiūnų kryžiaus kelią.