35 metai, kai Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia grąžinta (1989) tikintiesiems.

85 metai, kai Panevėžyje atidaryta (1939) iš Klaipėdos perkelta Prekybos mokykla. Mokyklos tikslas – ruošti tarnautojus prekybos įmonėms. 1944, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, reorganizuota į Vidurinę ekonominę mokyklą. Veikė buvusiame lenkų gimnazijos pastate.

100 metų, kai Laisvės aikštėje Lietuvai pagrąžinti draugijos Panevėžio skyriaus iniciatyva pasodintas (1924) ąžuolas – „Vilniaus medis“, skirtas Vilniaus 600 metų sukakčiai pažymėti.

105 metai, kai Kupiškyje gimė (1919) gydytojas anatomas, antropologas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Salezijus Pavilonis. 1936 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1941 baigė studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1941–1993 dėstė Vilniaus universitete. Išleido knygų, vadovėlių apie žmogaus anatomiją. Mirė 1998 07 13 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) edukologė, socialinių m. dr., doc. Vitalija Gražienė.  Mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje, 1977 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą. Vilniaus universiteto Edukologijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja. Vilniaus kolegijos Pedagogikos katedros docentė. Parengė leidinių apie priešmokyklinį ugdymą, publikavo straipsnių pedagogikos temomis.

70 metų, kai Vilūnaičiuose (Pakruojo r.) gimė (1954) choro dirigentė, pedagogė Emilija Kriščiūnaitė. Nuo 1979 J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos dėstytoja. 1979–1986 Panevėžio rajono medicinos darbuotojų moterų choro meno vadovė ir dirigentė. 1980–1994 Panevėžio autokompresorių gamyklos mišriojo choro „Viltis“ meno vadovė ir dirigentė. Nuo 2006 Panevėžio V. Mikalausko menų mokyklos (nuo 2014 V. Mikalausko menų gimnazija) direktorė.

135 metai, kai Gavenonyse (Pakruojo r.) gimė (1889) karininkas, visuomenės veikėjas Tadas Chodakauskas. Sankt Peterburge studijavo universitete, baigė Pavelo karo mokyklą. 1919–1924 Panevėžio miesto ir apskrities karo komendantas. 1925–1940 Panevėžio miesto burmistras, Lietuvos valstybinio banko Panevėžio skyriaus valdybos narys. 1945 NKGB suimtas ir užverbuotas sovietų saugumo agentu. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1929) ir Gedimino 3-iojo laipsnio (1928) ordinais. Mirė 1959 04 22 Vilniuje.

70 metų, kai Pagrundoje (Anykščių r.) gimė (1954) istorikas, pedagogas Romualdas Grilauskas. 1976 baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. 1979–2018 Panevėžio 14-osios vidurinės mokyklos (nuo 2013 „Žemynos“ progimnazija) direktorius. 2019–2021 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2021 gyvena Kaune.

120 metų, kai panaikintas (1904) spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas. Prie šios, 40 metų trukusios kovos, daug prisidėjo ir Panevėžio krašto žmonės, įvairiomis – nelegaliomis (knygnešiai) ir teisinėmis (inž. A. Macijauskas ir kt.) priemonėmis kovoję prieš šį draudimą.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) fotomenininkas, karatė treneris Valentinas Pečininas. 1966–1976 mokėsi Panevėžio 3-iojoje vidurinėje mokykloje. 1976–1980 studijavo Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. Kovos menų ir sveikatingumo klubo „Baltasis voras“ vadovas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1999). Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (2008). Išleido fotografijų albumą. Rengia personalines parodas, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Metų panevėžietis (2018).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) dailininkas Mindaugas Breiva. 1988 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą. Nuo 1999 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena Panevėžyje, dirba tapybos, pastelės, grafikos srityse. Nuo 1990 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

85 metai, kai Biržuose gimė (1939) tautodailininkė tekstilininkė Elena Gailiūnienė. 1965 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1968 dalyvauja parodose. Gyvena Panevėžyje. Sukūrusi batikos darbų, drožinių.

65 metai, kai Pociūnėliuose (Radviliškio r.) gimė (1959) choreografas, pedagogas, politikas Ričardas Bakanauskas. Panevėžio muzikos mokyklos mokytojas-ekspertas. Nuo 1986 Panevėžio vaikų dainų ir šokių ansamblio „Pynimėlis“ įkūrėjas, vadovas. 1999 ir 2006 metais pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą. Tarptautinio vaikų tautinių šokių festivalio „Mes nupinsim šokių pynę“ sumanytojas ir organizatorius. 2015–2022 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys visuomeninio rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ frakcijoje. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis kultūros srityje (2000).

125 metai, kai Gabuluose (Panevėžio r.) gimė (1899) ekonomistas, valstybės ir visuomenės veikėjas Jonas Masiliūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 baigė Kauno karo mokyklą, studijavo Lietuvos universitete. Nepriklausomybės kovų savanoris, iki 1922 lapkričio mėn. Ketvirtojo pėstininkų pulko karininkas. 1926–1927 LR Seimo narys ir jo pirmasis sekretorius. 1939–1940 LR susisiekimo ministras. Apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1934). 1941 06 14 suimtas, kalintas Karelijos lageriuose, sušaudytas 1942 12 28 Puksos lageryje (Archangelsko sr.).

30 metų, kai inauguruotas (1994) Panevėžio LIONS klubas. Pirmasis prezidentas – Dženardas Dambrauskas.

120 metų, kai Trakuose gimė (1904) karaimų poetas Šelumielis Lopato. Mokėsi Aleksandro dvasinėje mokykloje Eupatorijos mieste (Krymas). 1920–1923 gyveno Panevėžyje. 1922–1923 mokėsi Miškų technikos mokykloje. Baigęs mokyklą, paskirtas dirbti Pasvalio miškininkystės eigulio pavaduotoju. Buvo vienas iš „Onarmach“ draugijos įkūrėjų. Rašė eilėraščius, bendradarbiavo karaimų spaudoje. Žuvo 1923 09 20. Palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.).

100 metų, kai Panevėžyje įkurta (1924) spaudos bendrovė „Žodis“. Leido iš K. Jasiukaičio perpirktą „Panevėžio balsą“.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) vertėjas Vilmantas Vilkončius. 1978 baigė Vilniaus universitetą. Vertė iš anglų, lenkų kalbų mokslo populiarinimo literatūrą. Dirbo „Mokslo“ leidykloje, Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, Lietuvos enciklopedijų redakcijoje, Valstybinės mokslo ir enciklopedijų leidyklos visuomenės mokslų grupės vadovu. Nuo 1994 UAB „Tele 3“ kalbos redaktorius ir filmų vertėjas. Nuo 1999 – kartu ir UAB „SDI“ vertimų kalbos redaktorius. Suredagavo per 200 knygų, išvertė porą šimtų vaidybinių filmų. Mirė 2015 12 11 Vilniuje.

125 metai, kai Maskvoje (Rusija) gimė (1899) pedagogas, publicistas, visuomenės veikėjas Venantas Morkūnas. 1940 baigė Vilniaus universiteto fizikos-chemijos fakultetą. 1921–1942 dėstė Panevėžio gimnazijose, vėliau pensijos dirbo Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Panevėžyje pastačius muilo fabriką, kūrė muilo receptūras. Dalyvavo Panevėžio lektorių draugijos veikloje. Rašė mokslinius straipsnius, prisiminimus, eilėraščius. Mirė 1980 08 25 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

55 metai, kai Subačiuje (Kupiškio r.) gimė (1969) teisininkė Nida Grunskienė. 1995 baigė Vilniaus universitą. 1998–1999 Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė. 2006–2013 Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, vyriausiojo prokuroro pavaduotoja. 2013–2021 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė. Nuo 2021 Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) bibliotekininkė, bibliografė Rima Maselytė. 1972 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą, 1977 Vilniaus universitetą. 1997–2019 Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė. Nuo 2019 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė. Už nuopelnus kultūrai apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2012), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2013). Metų panevėžietė (2018).

105 metai, kai, vykstant kovoms už nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenė galutinai išstūmė (1919) Raudonąją armiją iš Panevėžio.

110 metų, kai Pabiržėje (Biržų r.) gimė (1914) pedagogas, gamtos m. dr. Ipolitas Franckevičius. 1924–1934 mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje. 1938–1939 studijavo Krokuvos Jogailos universiteto Filologijos fakultete. Vokiečių okupacijos metais gyveno Kupiškyje, dalyvavo partizaninėje kovoje prieš vokiečius Vilniaus krašte. Nuo 1946 dirbo Jogailos universitete. Mirė 1985 Krokuvoje (Lenkija).

100 metų, kai Kėdainiuose gimė (1924) skulptorė, keramikė Nijolė Sivickas de Mockus (Šivickaitė-Mockienė). Kolumbijos politiko, prof. Antano Mockaus motina. Lankė Panevėžio gimnaziją. 1945–1950 studijavo Štutgarto dailės akademijoje. Nuo 1950 gyveno Kolumbijoje, keramikos mokėsi Juozo Bagdono studijoje Bogotoje. Kūrė (daugiausia iš molio) įvairaus dydžio skulptūras, objektus, instaliacijas. Nuo 1955 dalyvavo parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikos sąjungos narė. Mirė 2018 09 13 Bogotoje (Kolumbija).

170 metų, kai Šateikiuose (Plungės r.) gimė (1854) kunigas, švietėjas Aleksandras Štombergis. Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. Kunigavo Latvijoje ir Lietuvoje. Aktyvus lietuviškos nelegalios spaudos platintojas. Saločiuose įkūrė lietuvišką mokyklą. 1918–1919 Šiaurės Lietuvoje organizavo partizanų būrius. Nuo 1933 Panevėžio kapitulos garbės kanauninkas. Mirė 1939 06 17 Panevėžyje.

80 metų, kai Vilniuje gimė (1944) dailininkas skulptorius Algimantas Vytėnas. 1976 baigė Vilniaus dailės institutą. 1976–1983 Panevėžio vaikų dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1946 dalyvauja parodose. Nuo 1983 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena Panevėžyje, dirba monumentaliosios skulptūros, dekoratyvinės ir mažosios plastikos srityse.

115 metų, kai Burniškiuose (Pakruojo r.) gimė (1909) pedagogas, vertėjas Jonas Kazėnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Kaune įsteigė (kartu su kitais) knygų leidimo bendrovę „Fakelas“. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje. Paskutiniuosius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1980 Panevėžyje.

85 metai, kai Trišakiuose (Biržų r.) gimė (1939) fotožurnalistas Leonas Grubinskas. Nuo 1970 Panevėžio rajono laikraščio „Tėvynė“ fotokorespondentas, nuo 1992 dirbo „Panevėžio ryte“. Nuo 1970 Lietuvos fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1973 Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, pelnė per 120 apdovanojimų. Mirė 2015 07 17.

115 metų, kai Liepojoje (Latvija) gimė (1909) vertėjas, tekstologas Aleksandras Žirgulys. Mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, stilistikos, vertimo klausimais. Spaudai parengė daugiatomius G. Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės, V. Mykolaičio-Putino, kitų lietuvių literatūros klasikų raštus. Mirė 1986 08 11 Vilniuje.

65 metai, kai Joniškyje gimė (1959) dailininkas tapytojas Girmantas Rudokas. 1983 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1983–2007 dirbo pedagoginį darbą Paįstrio J. Zikaro, Panevėžio 12-ojoje ir „Aušros“ vidurinėse mokyklose. Panevėžio kolegijos dėstytojas. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1984 dalyvauja parodose. Dirba grafikos, monumentaliosios dailės srityse.

100 metų, kai Smilgiuose (Kupiškio r.) gimė (1924) pedagogas, chemikas Bronius Puronas. 1963 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1965–1975 Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos direktorius. 1975–1986 Panevėžio miesto tarpmokyklinio gamybinio mokymo kombinato vadovas. LSSR nusipelnęs pedagogas. Mirė 1992 06 21 Panevėžyje.

70 metų, kai Kaune gimė (1954) architektas, doc. Saulius Juškys. 1977 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1977–1991 valstybinio projektavimo instituto „Miestprojektas“ Kauno filialo architektas. 1992–2001 AB „Miestprojektas“ skyriaus viršininkas. 2002–2003 „S. Juškio projektavimo įmonė“ savininkas. 2004–2009 AB „Miestprojektas“ architektas, projekto dalies vadovas. 2009–2010 UAB „COWI“ LT architektas, projekto dalies vadovas. Lietuvos architektų sąjungos narys. Už Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastato projektą pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2006).