80 metų, kai Panevėžyje 1945 06 01 gimė liaudies instrumentų orkestro ir choro dirigentas Rimgaudas Juzikėnas. 1959–1963 mokėsi Panevėžio muzikos technikume. Nuo 1963 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo birbynę, o 1969–1974 – choro dirigavimą. 1964–1969 – Geležių (Panevėžio r.) kultūros namų mišriojo choro vadovas ir vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. 1965–1971 – Panevėžio linų kombinato dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas. 1969–1973 – Panevėžio kultūros rūmų meno vadovas. 1973–1977 – Respublikinių profsąjungų meno saviveiklos namų Muzikos skyriaus vedėjas. 1978–1986 – Kulautuvos zoninių kultūros namų moterų choro vadovas. Nuo 1977 – Raudondvario kultūros namų mišriojo choro vadovas. Nuo 1990 – Kauno vilnos akcinės bendrovės „Drobė“ mišriojo choro vadovas. Kauno miesto ir rajono dainų švenčių dirigentas ir vyr. dirigentas. Mirė 2002.

90 metų, kai Panevėžyje 1935 06 01 gimė inžinierius, technologijos m. dr. Donaldas Zanevičius. 1942–1953 mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1958 baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1962 dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. 1962–1977 mokslinių tyrimų instituto „Venta“ direktorius. Nuo 1977 Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1989 Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas. Kosminių technologijų studijų centro mokslinės technologinės tarybos pirmininkas. LSSR valstybinės premijos laureatas (1974). 1961 sukonstravo pirmąjį Lietuvoje lempinį kompiuterį. Išleido keletą knygų.

95 metai, kai Nainiškiuose (Panevėžio r.) 1930 06 02 gimė dailininkė grafikė, knygų iliustratorė Birutė Žilytė-Steponavičienė. 1942 baigė Miežiškių (Panevėžio r.) pradinę mokyklą. 1942–1949 mokėsi Panevėžio mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. 1956 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1956 dalyvauja parodose. 1963–1987 dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Nuo 1961 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Apdovanota DLK Gedimino Riterio kryžiumi (1997), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2015). Mirė 2024 11 03 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 06 06 gimė teatro ir kino aktorė Eleonora Koriznaitė. 1979 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. 5-oji gimnazija). Nuo 1976 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1987 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1980 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Teatre sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų, filmuojasi kine ir televizijoje. 2023 apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

120 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) 1905 06 06 gimė karo lakūnas Norbertas Adomkaitis (Adomkevičius). 1928–1930 mokėsi Karo mokykloje. 1935 baigė aviacijos karininkų kursus, paskirtas į Karo aviaciją. 1937 suteiktas aviacijos kapitono vardas. 1941 išvyko į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1940). Mirė 1966 05 05 JAV.

75 metai, kai Smiltynėje (Panevėžio r.) 1950 06 07 gimė chemikas, chemijos mokslų dr. Algimantas Krotkus. 1968 baigė vidurinę mokyklą Panevėžyje, 1973 – Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1973–1975 dirbo Vilniaus universitete, 1975–1994 – Chemijos instituto (iki 1992 Chemijos ir cheminės technologijos institutas) mokslinis darbuotojas.

60 metų, kai Panevėžyje 1965 06 12 gimė choro dirigentas, pedagogas Saulius Liausa. 1980–1984 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikoje. 1984–1991 su pertrauka studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1990–1994 Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ chormeisteris, vėliau vadovavo vyrų chorui „Varpas“, nuo 1989 Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave Vita“ chormeisteris ir dirigentas, 1992–2006 – šio universiteto Muzikos katedros dėstytojas. Nuo 1994 dirba Lietuvos liaudies kultūros centre (nuo 2016 Lietuvos nacionalinis kultūros centras), nuo 2006 – šio centro direktorius. Organizuoja dainų šventes, festivalius, konkursus, kitus kultūros renginius, leidinių ir rinkinių chorams, kaimo kapeloms, pučiamųjų orkestrams autorius ir sudarytojas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2009).

80 metų, kai Gedvainiuose (Joniškio r.) 1945 06 12 gimė dailininkė keramikė Aldona Skudraitė. 1968 baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1985 – Vilniaus dailės akademiją. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Sukūrė keramikos kūrinių Panevėžio visuomeninių pastatų interjerams.

85 metai, kai Ketūnuose (Mažeikių r.) 1940 06 12 gimė aktorius Petras Steponavičius. Nuo 1953 gyveno Panevėžyje. Baigė Panevėžio vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 1957 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1960–1976 vaidino šiame teatre. Sukūrė vaidmenų Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus Jaunimo dramos teatruose, kino filmuose, televizijoje. Nuo 1988 gyveno Niujorke, vėliau – Čikagoje, kur įkūrė teatrą-studiją „Kaukė“, surengė muzikos ir teatro pasirodymų, režisavo mėgėjų teatro spektaklių. Mirė 2015 10 19 Čikagoje (JAV), palaidotas Vilniuje.

100 metų, kai Kaune 1925 06 12 gimė aktorė Regina Zdanavičiūtė. 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1941–1943 mokėsi Juozo Miltinio dramos studijoje. 1945–2005 – Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Teatre ir kine sukūrė daugiau kaip 120 vaidmenų. LSSR nusipelniusi artistė (1974), LSSR liaudies artistė (1985). Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje (2002). Mirė 2015 11 13 Panevėžyje.

110 metų, kai Valakuose (Biržų r.) 1915 06 14 gimė chemikas, chemijos mokslų dr., doc. Jonas Kriaučiūnas. 1933 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1939 – Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. 1944–1946 mokytojavo Švėkšnoje, Klaipėdoje. 1946–1948 Radviliškio stiklo fabriko inžinierius, vyr. inžinierius. 1948–1958 Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinis bendradarbis. 1967–1976 dėstė Vilniaus universitete. Su kitais paskelbė per 50 mokslinių straipsnių, 1 išradimo bendraautoris. Mirė 1994 03 26 Vilniuje.

135 metai, kai Dauburaičiuose (Panevėžio r.) 1890 06 14 gimė agronomas, zoologas, entomologas, fitohelmintologas, žemės ūkio mokslų dr., prof. Stanislovas Mastauskis. 1917–1920 studijavo Simferopolio (Krymas) universitete. 1953 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, 1924–1974 joje dirbo. 1940–1943 dėstė Vilniaus universitete. 1945–1948 LŽŪA Taikomosios zoologijos, 1948–1962 Fitopatologijos ir zoologijos, 1962–1969 Augalų apsaugos katedros vedėjas, 1952–1955 dar ir Miškų ūkio fakulteto dekanas. Taikomosios entomologijos pradininkas Lietuvoje, daugelio vabzdžių kenkėjų lietuviškų pavadinimų autorius. Parašė apie 400 straipsnių, vienas ir su kitais išleido 25 knygas. Mirė 1978 04 24 Kaune.

70 metų, kai Argatjule (Rusija) 1955 06 15 gimė architektas, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų dr. Algis Graužinis. 1973–1978 studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1978–1979 Kolūkių statybos projektavimo instituto darbuotojas. 1979–1989 Kupiškio r. vyr. architektas. 1989–1997 Panevėžio miesto vyr. architektas. 1994–1995 Lietuvos didžiųjų miestų sąjungos Urbanistikos sektoriaus vadovas. Nuo 1998 Architektūros ir kraštotvarkos katedros lektorius Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete. 1988–1990 Sąjūdžio Kupiškio r. tarybos pirmininkas, I Sąjūdžio Seimo narys. Lietuvos architektų sąjungos narys. 2002 apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. Gyvena Panevėžyje.

75 metai, kai Vilniuje 1950 06 15 gimė aktorius Liubomiras Laucevičius. 1968 baigė Panevėžio vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 1966–1968 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją, 1968–1975 šio teatro aktorius. 1975–1990 vaidino Klaipėdos dramos teatre. 1980 baigė LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Nuo 1990 vaidina Kauno dramos teatre, Kauno jaunimo kameriniame teatre. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų teatre, daugiau kaip 100 – kine ir televizijoje. LSSR nusipelnęs artistas (1986). Apdovanotas DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2000), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011), Auksiniu scenos kryžiumi (2015).

85 metai, kai, prasidėjus sovietinei okupacijai Lietuvoje, Raudonoji armija 1940 06 15 užėmė Panevėžį.

60 metų, kai Panevėžyje 1965 06 16 gimė chemikė, technikos mokslų dr. Loreta Bašinskienė. 1988 baigė Kauno politechnikos instituto (dab. Kauno technologijos universitetas) Chemijos fakultetą. Nuo 1990 Kauno technologijos universiteto darbuotoja, Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedros vedėja. Viena ir su kitais parašė mokslinių straipsnių, išleido mokomųjų knygų.

100 metų, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) 1925 06 17 gimė agronomas, žemės ūkio mokslų dr., prof. Jonas Vainauskas. 1938–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1952 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 952–1961 dirbo Utenos mašinų ir traktorių stotyje agronomu, buvo administracijos darbuotojas. 1961–1962 paruošų ministras. 1968–2005 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete. Paskelbė apie 50 mokslinių ir apie 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių, parašė vadovėlių. Mirė 2015 05 26 Kaune.

135 metai, kai Kunigiškiuose (Rokiškio r.) 1890 06 17 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, dailininkas tapytojas Alfonsas Sklėrius (Šklėrys). 1915 baigė Nikolajaus karo artilerijos mokyklą Maskvoje. 1915–1917 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919–1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1927–1929 mokėsi Kauno meno mokykloje, surengė tapybos parodų. 1929 baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyrių, paskirtas Antrojo artilerijos pulko 1 grupės vadu, vėliau – Antrojo artilerijos pulko Garbės teismo pirmininkas. 1931 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935–1940 Pirmojo artilerijos pulko, dislokuoto Panevėžyje, vadas. Nuo 1935 vadovavo Panevėžio skautams vyčiams. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, suimtas, kalėjo Sibiro lageriuose. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo (1928) ir 3-ojo (1937) laipsnio ordinais. Mirė 1943 06 Norillago Lamos lageryje (Rusija).

90 metų, kai Perekšliuose (Panevėžio r.) 1935 06 20 gimė dailininkė scenografė Sofija Kanaverskytė. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje. 1955 baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą. 1958–1964 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. 1964–1965 dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre. Dėstė Panevėžio vaikų dailės mokykloje. Nuo 1975 dėstė Klaipėdos universitete. Nuo 1996 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė apie 30 personalinių parodų. Sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 80-čiai pastatymų įvairiuose Lietuvos teatruose, tekstilės kompozicijų. Išleido atsiminimų knygą. Mirė 2024 10 23 Klaipėdoje.

115 metų, kai Smaliečiuose (Biržų r.) 1910 06 20 gimė pedagogas Jokūbas Skiauteris. 1932 baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1955 – Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo Kėdainiuose, 1957–1972 Panevėžio 1-osios aštuonmetės mokyklos direktorius. Parašė 13 knygelių apie vaikų ir jaunimo auklėjimą, bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. Mirė 1992 03 21 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

140 metų, kai Augustavos kaime (Panevėžio r.) 1885 06 20 gimė gamtininkas, pedagogas Valerijonas Straševičius. Nuo 1910 studijavo Krokuvos universiteto Gamtos ir chemijos fakultete. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo Kauno ūkio draugijos Baisogalos bandymų stotyje. 1919–1933 dėstė Panevėžio lenkų gimnazijoje. Vėliau gyveno Naujadvaryje (Panevėžio r.). Surinko unikalią vabzdžių kolekciją, kuri saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Nuo 1946 gyveno Lenkijoje. Mirė 1968 01 10 Lenkijoje.

30 metų, kai LR Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdyje gimnazijos statusas 1995 06 22  suteiktas Panevėžio Vytauto Žemkalnio vidurinei mokyklai.

35 metai, kai 1990 06 22 atidaryta Panevėžio miesto dailės galerija.

90 metų, kai Panevėžyje 1935 06 24 gimė gydytojas, aukščiausios kategorijos traumatologas-ortopedas, biomedicinos mokslų dr., doc. Romualdas Algirdas Burba. 1942–1946 mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje, 1946–1954 – Panevėžio I vyrų gimnazijoje (dab. J. Balčikonio gimnazija). 1954–1960 studijavo Kauno medicinos institute, 1963–1966 – Vilniaus eksperimentinės medicinos instituto aspirantūroje. Nuo 1970 – Šv. Jokūbo ligoninės I traumatologijos ir ortopedijos skyriaus vedėjas. 1977–1980 LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. chirurgas, 1986–1989 – vyr. traumatologas-ortopedas. 1986–1998 VU docentas. Parašė per 40 mokslinių straipsnių. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1997). Mirė 2011 11.

110 metų, kai Navikuose (Kupiškio r.) 1915 06 24 gimė pedagogas, karininkas Jonas Tilindis. 1935 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1937 baigė Klaipėdos pedagoginį institutą. 1938 baigė kariūnų kursus Karo mokykloje Kaune. 1959–1965 studijavo Vilniaus pedagoginiame institute Matematikos fakultete. Nuo 1938 mokytojavo Jūžintuose. Lietuvos šaulių sąjungos Jūžintų būrio vadas. 1940 Rokiškio geležinkelio stoties pradinės mokyklos vedėjas. 1941–1957 kalėjo Sibiro tremtyje. Iki 1987 mokytojavo Panevėžyje. Išleido atsiminimų knygą. Mirė 2012 10 14 Panevėžyje, palaidotas Subačiuje.

90 metų, kai Lekėčiuose (Šakių r.) 1935 06 25 gimė kraštotyrininkas Vincentas Aleknavičius. Nuo 1961 gyveno Panevėžyje, dirbo Linų kombinate. Drauge su broliu parengė ir išleido iliustruotos Šakių krašto šviesuolių enciklopedijos „Novužės krašto vaikai“ 10 tomų. Pasirūpino, kad pokario partizano, žurnalisto Julijono Būtėno žūties vietoje Rūdšilio girioje būtų pastatytas Atminimo kryžius, vėliau sukūrė ir pastatė savąjį metalinį kryžių. Ilgametis Panevėžio zanavykų klubo pirmininkas. 2016 už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje pelnė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“. Mirė 2020 12 07, palaidotas Lekėčiuose.

105 metai, kai Kiemėnuose (Panevėžio r.) 1920 06 27 gimė veterinarijos gydytojas, doc. Jonas Šulskis. 1932–1940 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1946 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, 1946–1976 joje dėstė. LSSR nusipelnęs veterinarijos gydytojas (1965). Paskelbė straipsnių iš Lietuvos veterinarijos istorijos. Parašė vadovėlių. Mirė 1976 09 05 Kaune.

100 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) 1925 06 28 gimė kunigas Benediktas Mykolas Urbonas. Mokėsi Ramygalos pradžios ir vidurinėje mokyklose, 1942–1949 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Vikaravo Utenoje ir Rokiškyje, Švenčionyse, Adutiškyje, Lentvaryje, vėliau klebonavo Gulbinėnuose, Kabeliuose, Parudaminoje, Šiluose. Nuo 1980 – ilgametis Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos klebonas. Sovietmečiu aktyviai kovojo už blaivybę, jaunimo religinę ir patriotinę dvasią. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, buvo vienas iš Pasvalio Sąjūdžio grupės kūrėjų. 1989 įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos kuopas Joniškėlyje, Pasvalyje, Grūžiuose. Joniškėlio mieste ir apylinkėse pastatė ir sutvarkė keliolika paminklų, koplytstulpių, kryžių, rūpinosi, kad prie senųjų Joniškėlio kapinių būtų pastatytas memorialas partizanams. G. Petkevičaitės-Bitės biustas – asmeniška kunigo dovana Joniškėliui. Mirė 2002 07 07 Panevėžyje, palaidotas Joniškėlio bažnyčios šventoriuje.

125 metai, kai Žvygonyse (Ukmergės r.) 1900 06 28 gimė vertėjas, pedagogas, filologijos dr., prof. Antanas Rukša. 1923 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1926–1933 – šios gimnazijos mokytojas. 1933 baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą tęsė studijas Vienos universitete. 1939–1943 dėstė Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1944 pasitraukė iš Lietuvos. Vokietijoje mokytojavo vokiečių ir lietuvių mokyklose. Išvertė XVI–XVII a. Lietuvos poetų, rašiusių lotyniškai, kūrinių. Paskelbė straipsnių apie antikos rašytojus, iš Lietuvos švietimo, kultūros istorijos. Mirė 1980 02 20 Augsburge (Vokietija).

130 metų, kai Skaistgiriuose (Panevėžio r.) 1895 06 28 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Antanas Michelevičius. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1916 – Odesos tolimojo plaukiojimo jūrininkų mokyklą, studijavo Jūrų karo inžinerijos akademijoje Petrograde. Tarnavo Rusijos Juodosios jūros karo laivyne, Baltijos jūros laivyne. 1919–1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose Panevėžio apskrityje. 1919 organizavo Pušaloto partizanų kuopą ir jai vadovavo. Joniškėlio bataliono pirmos kuopos vadas. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Lenkijoje. Vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjų (1923). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1928), DLK Gedimino 3-ojo laipsnio (1931) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1956 02 21 Vroclave (Lenkija).

105 metai, kai Praperšoje (Panevėžio r.) 1920 06 29 gimė agronomas, biomedicinos mokslų dr., doc. Vytautas Barauskas. 1948 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1949–1955 dirbo Žemės ūkio institute. 1955–1994 dėstė Lietuvos veterinarijos akademijoje. Parašė monografiją, vadovėlių, mokomųjų leidinių apie gyvulininkystę, žirgų auginimą. Kartu su kitais išvedė Lietuvos sunkiųjų arklių veislę. Mirė 2003 07 25 Kaune.

120 metų, kai Jočiūnuose (Panevėžio r.) 1905 06 29 gimė dailininkas grafikas, doc. Petras Tarabilda. 1924–1931 mokėsi Kauno meno mokykloje. Nuo 1929 dirbo Kauno gimnazijose dailės mokytoju. Vienas Nikolajaus Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėjų (1935). 1937–1939 gilino žinias Paryžiaus dailės akademijoje ir privačioje P. Koleno mokykloje. 1939–1946 dėstė dailę Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1944 įkūrė Ukmergės miesto muziejų, pirmasis muziejaus vadovas. 1946 grįžęs į Kauną dėstė Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1928 dalyvavo dailės parodose. Apipavidalino knygų, nutapė portretų, kūrė plakatus, darė dekoracijas, paruošė keletą vėliavų ir medalių projektų. Mirė 1977 03 05 Vilniuje.

90 metų, kai Vilkėne (Šilutės r.) 1935 06 30 gimė lengvosios atletikos treneris, sporto organizatorius Algimantas Antanas Kukšta. 1958 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1958–1967 dirbo Panevėžio sporto mokykloje treneriu, 1963–1967 mokymo dalies vedėju. 1967–1974 Panevėžio internatinės sporto mokyklos sporto mokytojas, 1974–1977 direktoriaus pavaduotojas. 1977–1990 Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 1990 Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, vėliau Sporto, Sporto strategijos skyrių vedėjas. LSSR nusipelnęs mokytojas (1966), LSSR nusipelnęs treneris (1967), LR nusipelnęs sporto darbuotojas (2010). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2005) bei Kūno kultūros ir sporto departamento 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005). Mirė 2011 04 08 Vilniuje.