60 metų, kai įkurta (1962) Panevėžio „Ekrano“ gamykla. 2006 bankrutavo.

140 metai, kai įsteigta (1882) Panevėžio realinė mokykla. Tokiu pavadinimu mokykla veikė iki 1915. Dabar – J. Balčikonio gimnazija.

160 metų, kai Adomavoje (Panevėžio r.) gimė (1862) kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys Stanislovas Stakelė. 1885 baigęs Kauno kunigų seminariją vikaravo Švėkšnoje. Platino draudžiamąją lietuvių spaudą Raseinių, Telšių ir Šiaulių apskrityse, Panevėžyje. 1890 už lietuviškos spaudos platinimą ištremtas į Kretingos vienuolyną. Atlikęs bausmę, kunigavo Pasvalio parapijoje ir įvairiose Vilniaus vyskupijos parapijose. 1905 Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1930 10 27 Rozalime (Pakruojo r.).

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1922) skulptorius Teisutis Zikaras, skulptoriaus Juozo Zikaro sūnus. 1943 baigė Kauno taikomosios dailės institutą. 1946–1948 dėstė Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). 1949 persikėlė į Australiją. 1952–1958–1978 dėstė Melburno karališkajame technologijos institute. Nuo 1953 dalyvavo parodose. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrinių kompozicijų interjerams ir eksterjerams, skulptūrų. Mirė 1991 05 10 Melburne (Australija).

120 metų, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) gimė (1902) pedagogas, kraštotyrininkas Stasys Juodikis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Mokėsi Panevėžio ir Marijampolės mokytojų seminarijose. 1927–1939 vadovavo Kretingoje veikusiai pradinei mokyklai, taip pat buvo Kretingos miesto suaugusiųjų pagalbinės mokyklos mokytojas. 1945 suimtas ir ištremtas į lagerį. Grįžęs gyveno Marijampolėje, dirbo įvairų darbą. Išėjęs į pensiją, apsigyveno Panevėžyje, dirbo miesto mokyklose. Mirė 1993 11 30 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

210 metų, kai Napoleono kariuomenės, žygiuojančios į Rusiją, dalinys, vadovaujamas generolo Rikaro, užėmė (1812) Panevėžį. Liepos 13 d. miestą pasiekė ir antrasis, 10-ojo korpuso vado Makdonaldo, dalinys.

170 metų, kai Molainiuose (Panevėžio r.) gimė (1852) knygnešys Adomas Ladukas. Nuo 1892 gyveno Garšviuose (Panevėžio r.) pas knygnešį K. Ūdrą. Dirbo Garšvių draugijos buhalteriu. 1895 suimtas ir nuteistas tremties. Kalėjo Peterburge, 1897 ištremtas į Jaranską (Vologdos gub.). 1900 grįžo į Lietuvą, vertėsi siūdamas, mokė vaikus lietuviško rašto. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medaliu (po mirties). Mirė 1930 03 30 Raukštoniuose (Panevėžio r.), palaidotas Ramygaloje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1932) aktorė Laima Liesytė. Mokėsi J. Miltinio dramos studijoje. 1950–1972 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų. Vėliau dirbo „Ekrano“ gamykloje. Mirė 2003 01 29 Panevėžyje.

105 metai, kai Kubiliūnuose (Radviliškio r.) gimė (1917) aktorius, režisierius, dailininkas Jonas Alekna. 1935 mokėsi Grinkiškio žiemos žemės ūkio mokykloje. 1940 baigė Kauno Pirmąją keramikos-amatų mokyklą. 1938–1940 lankė Kauno Darbo rūmų ir J. Miltinio vaidybos studiją. 1940–1964 Panevėžio dramos teatro aktorius, 1954–1956 – jo vyriausiasis režisierius. Panevėžio dramos teatre režisavo 12 spektaklių. Sukūrė keramikos dirbinių, biustų, piešinių, nuliejo akvarelių. LSSR nusipelnęs artistas (1954). Mirė 1964 09 03 Panevėžyje.

155 metai, kai Tiumenėje (Rusija) gimė (1867) geologas, paleontologas Česlovas Chmielevskis. Nuo 1877 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1890–1895 – Rygos politechnikos institute. 1897–1900 Karaliaučiaus universitete studijavo geologiją. 1900 grįžo į Panevėžį, tyrinėjo Lietuvos gamtą, hidrografiją. Parašė mokslinių darbų, rinko geologines kolekcijas. Mirė 1921 05 25 Panevėžyje.

150 metų, kai Račiupėnuose (Kupiškio r.) gimė (1872) chemikas, visuomenės veikėjas, prof. Petras Juodakis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1898 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1908–1920 Sankt Peterburgo aukštųjų komercijos kursų Chemijos ir (nuo 1911) Prekių mokslo katedrų vedėjas. 1921 grįžo į Lietuvą. 1921 dėstė Aukštuosiuose kursuose, buvo kursų vadovo pavaduotojas. 1922ؘ–1923 Lietuvos švietimo ministras. Prisidėjo prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) įsteigimo. 1922–1940 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Vienas Valstybinės technikos ir chemijos laboratorijos prie Finansų ministerijos įkūrėjų, 1922–1935 pirmasis jos direktorius. 1925–1940 Prekių muziejaus įkūrėjas ir direktorius. Mirė 1940 09 21 Kaune.