35 metai, kai Panevėžyje 1991 10 01 įsteigtas Panevėžio teatras „Menas“.

55 metai, kai 1971 10 02 pradėtas sodinti Panevėžio kultūros ir poilsio parkas. 2019, įgyvendinus daugiau kaip 3,5 mln. eurų vertės projektą, atnaujintas.

115 metų, kai Tbilisyje (Gruzija) 1911 10 03 gimė gydytojas kardiologas, habilituotas medicinos m. dr., prof. Zigmas Januškevičius. 1929 baigė Panevėžio gimnaziją, 1935 Vytauto Didžiojo universitetą, dirbo gydytoju Kuršėnuose, Kaune. 1944–1950 dėstė Kauno universitete, 1947–1950 Medicinos fakulteto dekanas. 1953–1972 Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos katedros vedėjas, 1953–1984 rektorius. Jo iniciatyva prie Kauno medicinos instituto 1959 įkurta Centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 pertvarkyta į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą, 1967–1975 instituto direktorius. 1954–1984 LSSR AT deputatas. Aktyviai dirbo Pasaulinėje sveikatos apsaugos organizacijoje. Paskelbė daugiau kaip 450 mokslinių straipsnių. Parašė knygų apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų gydymą. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1968), SSRS valstybine premija (1969). Mirė 1984 05 26 Kaune.

20 metų, kai Panevėžyje, Respublikos g. 2006 10 05 atidarytas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastatas.

25 metai, kai 2001 10 06 įkurtas Panevėžio soroptimisčių klubas.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 10 07 gimė tapytojas, grafikas Dalius Dirsė. 1973–1980 mokėsi Panevėžio 10-ojoje vidurinėje mokykloje. 1980 baigė Panevėžio vaikų dailės mokyklą, 1984 Naujamiesčio vidurinę mokyklą. 1993 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1991 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1998 tarptautinių tapybos plenerų bei tarptautinių jaunimo medžio plastikos plenerų „Jaunasis skulptorius“ Naujamiestyje organizatorius ir vadovas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (2004). Dirba mokytoju Naujamiesčio vidurinėje mokykloje.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 10 07 gimė smuikininkė, etnomuzikologė, pedagogė, humanitarinių m. dr., doc. Gaila Kirdienė. 1990 baigė Lietuvos konservatoriją, 1992 Lietuvos muzikos akademiją. 1992–2012 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto, nuo 2014 akademijos Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2005 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Parengė Etninės kultūros ugdymo programą Lietuvos bendrojo ir neformaliojo lavinimo mokykloms (2012). Knygų autorė ir bendraautorė, parašė straipsnių.

75 metai, kai Krasnojarske (Rusija) 1951 10 08 gimė architektas, dailininkas iliustruotojas Povilas Kuprys. Baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus dailės institute. Dirbo architektu Miestų statybos projektavimo institute. Iliustravo knygas vaikams, piešė atvirukus. Po mirties surengtos kelios jo kūrybos parodos. Mirė 1981 03 30 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

75 metai, kai Panevėžyje 1951 10 10 gimė gydytoja vaikų reumatologė, medicinos m. dr., doc. Violeta Vladislava Panavienė. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1980–1985 dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. 1986–1990 Motinos ir vaiko apsaugos mokslinio tyrimo instituto mokslinė sekretorė. Nuo 1990 dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (dabar – Vaikų ligų klinika) Pediatrijos centre. Paskelbė daugiau nei 50 mokslinių publikacijų, leidinių apie vaikų ligas bendraautorė.

80 metų, kai Šlapaberžėje (Kėdainių r.) 1946 10 10 gimė aktorė Gražina Urbonavičiūtė-Antanaitienė. Nuo 1963 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1965–2010 Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, suvaidino daugiau kaip 3 000 spektaklių. LSSR nusipelniusi artistė (1987).

75 metai, kai Panevėžyje 1951 10 11 gimė choro dirigentė, pedagogė Vida Idzelytė-Kuzminskienė. 1966–1970 mokėsi Panevėžio pedagoginėje muzikos mokykloje. 1970–1978 (su pertrauka) studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1978 dėstė Panevėžio J. Švedo aukštesniojoje pedagoginėje muzikos mokykloje (konservatorijoje). 1978–1984 Panevėžio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Ekranas“ choro vadovė. 1985–1993 Panevėžio respublikinės ligoninės moterų choro „Sedula“ meno vadovė ir dirigentė. Dirigavo Panevėžio rajono ir miesto dainų šventėse, su chorais dalyvavo respublikinėse dainų šventėse.

105 metai, kai Smilgių vlsč. (Panevėžio r.) 1921 10 11 gimė gydytojas, medicinos m. dr. Juozas Šonta. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1951 baigė medicinos studijas Freiburgo universitete, išvyko į JAV. 1953–1956 stažavo Liuteronų diakonų ligoninėje (Ilinojaus valst.). 1956–1958 JAV kariuomenės gydytojas; kapitonas. 1958–1961 Veteranų ligoninės chirurgas. 1961–1990 vertėsi privačia gydytojo praktika Akrone (Ohajo valst.). 1980 išrinktas Barbertono (Ohajo valst.) ligoninės vyriausiuoju gydytoju. 1983–1985 Pasaulio lietuvių gydytojų sąjungos pirmininkas. Mirė 2005 04 26 JAV.

65 metai, kai 1961 10 12 įkurtas Žemėtvarkos projektavimo instituto Panevėžio skyrius. Dabar VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialas.

100 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) 1926 10 13 gimė choro dirigentė, pedagogė Danutė Einikienė-Dovydėnaitė. Baigė Ramygalos gimnaziją. 1947–1952 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje studijavo chorinį dirigavimą. Vadovavo Vilniaus miesto vokaliniams ansambliams, Miškų technikumo vyrų chorui. 1952–1954 Šiaulių muzikos mokyklos dėstytoja, moksleivių choro studijos vadovė. 1954–1984 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo, kitų disciplinų dėstytoja, Vilniaus kultūros mokyklos, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros dėstytoja. Išugdė daugiau kaip 80 chorvedžių, buvo Šiaulių miesto dainų švenčių dirigentė.

155 metai, kai Girsūduose (Pasvalio r.) 1871 10 13 gimė kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys Antanas Kiznis. 1883–1888 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1920–1924 klebonavo Ramygaloje, 1924–1926 Naujamiestyje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, steigė įvairias lietuviškas draugijas ir joms vadovavo. Mirė 1935 05 26 Pasvalyje.

55 metai, kai Panevėžyje 1971 10 14 gimė rašytojas, filosofas, filosofijos m. dr. Tomas Kavaliauskas. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1989–1990 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1993–1998 studijavo filosofiją ir kūrybinį rašymą Masačiusetso universitete (JAV). Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos dėstytojas, Socialinės ir politinės kritikos centro vyriausiasis mokslinis darbuotojas. Nuo Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2016). Parašė esė, romanų, apysaką vaikams, parengė mokslinių monografijų.

30 metų, kai 1996 10 15 atidarytas Panevėžio jaunuolių dienos centras – socialinės paskirties įstaiga sutrikusio intelekto žmonėms nuo 18 metų, teikianti darbinio užimtumo, ugdymo ir globos paslaugas. Nuo 2024 12 06 Panevėžio socialinių pokyčių centras.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 10 15 gimė genetikė, biomedicinos m. dr., prof. Sonata Jarmalaitė. 1989 baigusi Vilniaus universitetą jame dirba, nuo 2001 dėsto. Nuo 2016 Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas. Nuo 2000 Šiaurės šalių aplinkos mutagenų draugijos narė. Vadovėlio bendraautorė, mokomųjų knygų autorė ir bendraautorė. Paskelbė mokslinių straipsnių. Apdovanota Lietuvos mokslo premija (2018), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2019).

125 metai, kai Panevėžyje 1901 10 15 gimė verslininkas, rašytojas, filantropas Vladas Rasčiauskas (Valter Rask). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1926 gyveno JAV. Įsteigė kelionių agentūrą „American Travel Service“ ir jai vadovavo. Savo keliones aprašė knygose. Rėmė Lietuvos kultūros įstaigas, didelę savo palikimo dalį skyrė Lietuvos vaikų fondui. Mirė 1996 03 11 Čikagoje (JAV), 1997 palaikai perlaidoti Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

125 metai, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) 1901 10 17 gimė filologas, istorikas Alfonsas Koncė. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris. 1924–1928 studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, vėliau – Berlyno ir Leipcigo universitetuose. 1928–1929 mokytojavo Kauno 2-ojoje gimnazijoje. Keliolika metų (iki 1940) dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Užrašinėjo žodžius „Lietuvių kalbos žodynui“. Bendradarbiavo „Tautoje ir žodyje“, „Židinyje“, „Karde“. 1950 išvyko į JAV, bendradarbiavo „Dirvoje“, „Naujojoje viltyje“. Išleido atsiminimų ir eilėraščių knygą. Mirė 1999 07 20 Andover (JAV).

115 metų, kai Miciūnuose (Baltarusija) 1911 10 18 gimė arkivyskupas Julijonas Steponavičius. 1930–1936 studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1955 paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko augziliaru. 1958–1961 Vilniaus arkivyskupijos ir Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius. 1961 nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę,  ėjo altaristo pareigas. Nuo 1988 ėjo Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. 1989 pakeltas arkivyskupu, paskirtas Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1999, po mirties). Mirė 1991 06 18 Vilniuje.

35 metai, kai Panevėžyje 1991 10 19 pradėtas leisti Panevėžio pramonininkų asociacijos remiamas nepriklausomas laikraštis „Panevėžio savaitė“. Ėjo iki 1992 08 15.

130 metų, kai Vadokliuose (Panevėžio r.) 1896 10 20 gimė teisininkas, pulkininkas leitenantas Bronislovas Ivanauskas. 1907–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Odesoje baigė karo mokyklą. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. 1918 grįžo į Lietuvą, nuo 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1922 Kaune baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1936 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, 1942 Vilniaus universitetą. 1927–1928 2-ojo pėstininkų pulko vadas. Nuo 1933 dirbo apygardos teisėju Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apygardose. Nuo 1943 Teisingumo ministerijos generalinis tarėjas Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 gyveno JAV. Bendradarbiavo spaudoje. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Mirė 1961 04 09 Čikagoje (JAV).

35 metai, kai Panevėžyje 1991 10 26 įsteigta Lietuvos tremtinių našlaičių draugija „Tremtinys“.

120 metų, kai Baluškiuose (Panevėžio r.) 1906 10 26 gimė  kunigas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjas, tikinčiųjų teisių gynėjas Kazimieras Kuzminskas. 1927 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1943 vikaravo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Panevėžyje. 1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Čikagoje (JAV). Jo rūpesčiu JAV išleisti visi LKB kronikos sąsiuviniai (10 t., 81 sąs.). 1993 grįžo į Lietuvą. 1996 Baluškiuose įsteigė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos muziejų. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1999). Mirė 1999 10 29 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.).

95 metai, kai Palangoje 1931 10 27 gimė poetė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė. 1938 su šeima persikėlė į Panevėžį. Iki 1949 mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje, vėliau – gimnazijoje, Panevėžio muzikos mokykloje. 1949 ištremta į Sibirą. 1956 grįžo į Lietuvą. 1956–1959 Vilniaus pedagoginiame institute studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Vakarinėse naujienose“, „Agitatoriuje“, „Eltoje“, 1966–1976 „Genio“, nuo 1976 „Žvaigždutės“ redakcijose. 1992 redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (1969). Išleido knygų vaikams ir suaugusiems. Parašė pjesių, išvertė operų ir operečių libretų. Apdovanota DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1997). Vaikų literatūros premijos (2008), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2009) laureatė.

85 metai, kai Petriškiuose (Rokiškio r.) 1941 10 31 gimė poetė, žurnalistė Elena Mezginaitė. Studijavo Vilniaus valstybiniame universitete. Dirbo Laibgalių (Rokiškio r.) bibliotekoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų laikraščių redakcijose. Nuo 1965 gyveno Panevėžyje. Dirbo Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė. Išleido eilėraščių rinkinių, informacinių leidinių apie Panevėžio miestą ir rajoną. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje (2001). Mirė 2005 02 09 Vilniuje, palaidota Panevėžyje.