95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) pedagogė, muziejininkė, kraštotyrininkė, literatė Teresė Mikeliūnaitė. 1939–1947 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1948–1953 Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1960 iki mirties – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Anykščiuose direktorė. Rašė apsakymus, stilizuotos tautosakos padavimus, publicistikos straipsnius. Suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros ir švietimo darbuotojos vardas (1983). Mirė 1984 05 18 Anykščiuose, palaidota Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

85 metai, kai Gustaičiuose (Vilkaviškio r.) gimė (1938) inžinierius statybininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, literatas Zenius Jonas Jurgelaitis. 1962 baigė Kauno politechnikos institutą. Po studijų dirbo Panevėžio statybos tresto Statybos valdybos aikštelės viršininku, nuo 1968 – Panevėžio rajono tarpkolūkinės statybos organizacijose vyr. inžinieriaus, Panevėžio zonos viršininko ir kitose pareigose. 1993–1996 AB „Paranga“ direktorius. 1997–2000 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys, mero patarėjas. Lietuvos socialdemokratų partijos Panevėžio rajono skyriaus, Vydūno klubo ir asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas, K. Donelaičio draugijos narys. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido poezijos, novelių rinkinius. Mirė 2017 10 20 Panevėžyje.

170 metų, kai Pauslajo dvare (Kėdainių r.) gimė (1853) etnologas Jonas Vitartas. 1872–1875 studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute ir Rygos politechnikos instituto Chemijos technologijos skyriuje. 1875–1887 už antivalstybinę veiklą du kartus suimtas, kalintas, ištremtas į Archangelsko guberniją, vėliau – į Sibirą. Tremtyje savarankiškai studijavo filosofiją, sociologiją, gamtos mokslus, etnografinę literatūrą, tyrinėjo Sibiro tautų, kazachų paprotinę teisę. Nuo 1887 iki mirties gyveno ir dirbo mokslinį darbą Panevėžyje. Tyrinėjo lietuvių paprotinę teisę. Priklausė Lenkijos tautotyrininkų draugijai (lenk. Towarzystwo Ludoznawcze), bendradarbiavo jos leidžiamame žurnale „Lud“. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių, išleido monografijų. Mirė 1903 04 23 Panevėžyje.

115 metų, kai Daugpilyje (Latvija) gimė (1908) vargonininkas, chorvedys, vargonų meistras Juozas Dugnas. 1927 mokėsi pas Rokiškio bažnyčios vargonininką, vėliau – vargonininkų kursuose Kaune. Vargonavo Lukšuose, Aviliuose, Salose, 1933–1956 Antazavėje, Vajesiškyje, Ramygaloje. 1948 apkaltintas antisovietine veikla, kalėjo Zarasų, Utenos, Vilniaus Lukiškių kalėjimuose. Vėliau vėl vargonavo, vadovavo Ramygalos kultūros namų medikų chorui, dirbo Panevėžio muzikos mokykloje, derino vargonus daugelyje bažnyčių. Mirė 1987 11 05 Ramygaloje (Panevėžio r.), palaidotas Ramygalos kapinėse.

150 metų, kai Skaistgiriuose (Panevėžio r.) gimė (1873) leksikografas, spaudos darbuotojas, vertėjas Antanas Lalis. 1889–1894 mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Nuo 1895 gyveno JAV, nuo 1896 dirbo lietuviškų laikraščių („Darbininkas“ׅ, „Nauja draugija“, „Ateitis“, „Lietuva“, „Naujienos“) redakcijose. 1905–1908 lankė paskaitas Berno universitete. 1931 grįžo į Lietuvą. Nuo 1944 gyveno Panevėžyje, dirbo Panevėžio mėsos kombinate, Panevėžio medicinos seserų mokykloje, Panevėžio komunalinio ūkio kontoroje ir rengė žodynus. Parengė lietuvių-anglų, anglų-lietuvių, lenkų-lietuvių kalbų žodynus, išvertė į anglų kalbą Lietuvos himną. Mirė 1960 02 17 Panevėžyje.

35 metai, kai įkurtas (1988) Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius.

120 metų, kai Naurašiliuose (Panevėžio r.) gimė (1903) skulptorius Bernardas Bučas. 1920–1926 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1926–1928 studijavo Romos, 1928–1929 – Briuselio karališkojoje dailės akademijoje, 1936–1937 tobulinosi Paryžiuje. 1932–1936 gyveno ir kūrė kaip laisvas menininkas Panevėžyje. 1940–1941 dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje. Po Antrojo pasaulinio karo vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato Meno tarybai. Nuo 1930 dalyvavo dailės parodose. Nuo 1936 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė skulptūrų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Mirė 1979 12 21 Kaune.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) istorikas, humanitarinių m. dr. Egidijus Banionis. 1972 baigė Maskvos istorijos ir archyvų institutą. 1974–1985 Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius. Nuo 1985 dirbo Istorijos institute. 1991–1993 buvo Archyvų tarybos prie Lietuvos archyvų generalinės direkcijos nariu. Daug dėmesio skyrė teatralų asmeniniams archyvams kaupti. Kartu su kitais sudarė Lietuvos teatro istorijos šaltinių rinkinį „Teatras 1940–1960“ (1986). Mokslinių leidinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klausimais redaktorius, sudarytojas, redakcinių kolegijų narys. Parengė spaudai Lietuvos Metrikos 5-ąją (1993) ir 10-ąją (1997) knygas. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (su kitais, 1998, po mirties). Mirė 1993 08 06 Vilniuje.

60 metų, kai Ašvėnuose (Akmenės r.) gimė (1963) disko metikė Dangutė Skėrienė. 1974 baigė Šiaulių r. Dirvonėnų vidurinę mokyklą. Gyvena Dembavoje (Panevėžio r.). Panevėžio aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Šviesa“ narė. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatų, XI–XIII parolimpinių žaidynių dalyvė ir prizininkė. 2011 išrinkta į geriausiųjų Lietuvos neįgaliųjų sportininkų dešimtuką.

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1893) fizikas, fizikos ir matematikos m. dr. Aleksandras Lebedevas. 1916 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1919–1926 dirbo Optikos institute Leningrade. 1944–1952 vadovavo elektronikos, skirtos gynybos pramonei, institutui. Sukūrė elektroninės optikos prietaisų taikomų medicininiuose tyrimuose, vykdė lazerinių technologijų tyrimus, kūrė lazerius. Keliolika kartų apdovanotas aukščiausiais SSRS apdovanojimais už pasiekimus moksle, technikoje. Mirė 1969 03 15 Leningrade (Rusija).

165 metai, kai Baukiuose (Raseinių r.) gimė (1858) vargonų, fisharmonijų meistras Martynas Masalskis. Apie 1885 pradėjo taisyti ir dirbti vargonus. Apie 1890 apsigyveno Panevėžyje, buvo įsirengęs vargonų ir fisharmonijų dirbtuves. Pastatė ir perdirbo apie 70 vargonų bažnyčioms ir 550 fisharmonijų mokykloms bei privatiems asmenims. 1904 ir 1905 apdovanotas Panevėžio žemės ūkio parodose sidabro medaliu ir diplomais. Į LR kultūros vertybių sąrašus įrašyti septyni jo pagaminti vargonai. Mirė 1954 09 27 Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) aktorė Lili Stepankaitė Laucevičienė. 1969–1972 studijavo Juozo Miltinio vadovaujamoje Panevėžio teatro studijoje. 1972–1976 dirbo Panevėžio dramos teatre. 1976–1980 studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. 1977–1990 dirbo Klaipėdos dramos teatre. Nuo 1990 kuria Kauno dramos teatre. 2003 Vytauto Didžiojo universitete įgijo andragogikos magistro laipsnį teatro edukacijos srityje. Daugelį metų vadovauja Kauno „Saulės“ gimnazijos teatro studijai.