70 metų, kai Plungėje 1955 12 02 gimė pedagogė Birutė Goberienė. 1977 baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė. Sudarė, išleido ar redagavo 22 knygas, skirtas lietuvių tautosakos, kraštotyros, tarmių, papročių populiarinimui ir išsaugojimui, krašto šviesuolių, kalbininkų atminimui. Pelniusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Sraigės“ apdovanojimą (2019) už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 12 02 gimė dailininkė keramikė Džiuljeta Raudonienė. 1976 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1976 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1997 Vilniuje įkūrė keramikos studiją. Nuo 1996 – laisva menininkė. Sukūrė įvairios paskirties indų, skulptūrinės plastikos, keramikos kompozicijų ant stiklo.

180 metų, kai Roduose (Panevėžio r.) 1845 12 03 gimė dailininkas tapytojas Romanas Alekna-Švoinickis. Nuo 1862 tapybos mokėsi Vilniaus bajorų institute. Už dalyvavimą 1863 sukilime kalėjo tremtyje Rusijoje. 1869 apsigyveno Varšuvoje, mokėsi piešimo mokykloje. 1873–1875 studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Nuo 1900 gyveno savo dvare Roduose. Nutapė portretų, buitinių, alegorinių kompozicijų. Jo pakeliamas paveikslas „Jėzus tarp vaikų“ yra Krekenavos bažnyčioje. Mirė 1915 01 Roduose.

100 metų, kai Rimaisuose (Panevėžio r.) 1925 12 05 gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Bronislovas Juospaitis (slap. Direktorius). Vyresnysis puskarininkis (1998). Karys savanoris (1998). Mokėsi Žudžių (Ramygalos vlsč.) pradinėje, Ramygalos vidurinėje mokyklose. 1943 tapo Lietuvos laisvės armijos nariu. Nuo 1944 Stasio Eitminavičiaus‑Rupūžėno būrio partizanas. Nuo 1947 – Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio‑Pažįstamo būrio partizanas. 1950 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės partizanas. 1952–1966 kalėjo Sibiro tremtyje. Grįžęs į Lietuvą iki 1996 dirbo Panevėžio autokompresorių gamykloje. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Pelnė Laisvės premiją (su kitais, 2018). Mirė 2021 12 26 Panevėžyje.

130 metų, kai Svėdasuose (Anykščių r.) 1895 12 08 gimė rašytoja, pedagogė Bronė Buivydaitė (slap. Tyrų duktė). 1911–1912 baigė „Saulės“ buhalterijos kursus Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, 1915–1918 mokėsi lietuvių gimnazijoje. 1918 grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Skuodo progimnazijoje, Veiverių vidurinėje mokykloje. 1925–1934 dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1930 Panevėžyje įsteigė Vaikų teatro draugijos skyrių. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1948 mokytojavo Alytuje. Nuo 1957 – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido poezijos knygų, apysakų, romaną. Mirė 1984 01 29 Anykščiuose.

80 metų, kai Janapolyje (Anykščių r.) 1945 12 10 gimė aktorius Alfredas Dukšta. 1963–1964 mokėsi J. Miltinio dramos studijoje. 1964–1965 ir 1969–1995 Panevėžio dramos teatro aktorius. Panevėžio dramos teatro spektakliuose sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Vaidino Lietuvos kino studijos ir kitų kino bei televizijos studijų vaidybiniuose filmuose. Po 1995 apsigyveno JAV.

120 metų, kai Kerbušiuose (Panevėžio r.) 1905 12 10 gimė biologas ornitologas, biologijos mokslų dr., prof. Antanas Vaitkevičius. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1933 baigė Vytauto Didžiojo universitetą, 1929–1936 jame dirbo. 1940–1957 mokytojavo Panevėžio mokyklose. 1960–1963 Lietuvos mokslų akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Stuburinių zoologijos sektoriaus vadovas. 1957–1960 ir 1963–1968 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete. Paskelbė apie 40 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, išleido knygų apie paukščių migraciją. Mirė 1968 07 02 Vilniuje.

140 metų, kai Panevėžyje 1885 12 10 gimė statybos inžinierius, technikos mokslų dr., doc. Valerijonas Verbickas. 1910 baigė Peterburgo archeologijos, 1915 – Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo architektu Maskvoje. 1920–1973 dėstytojas Aukštuosiuose kursuose Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno politechnikos institute. 1931–1933 vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos rūmų statybai, 1939–1940 – Kauno pilies konservavimo darbams. Sudarė pirmąjį lietuvišką „Lietuvos žemėlapį“ (1911). Parašė mokomųjų knygų, vadovėlį, mokslinių straipsnių. Mirė 1979 02 15 Kaune.

55 metai, kai Panevėžyje 1970 12 12 gimė profesionali lengvojo kultūrizmo (fitneso) sportininkė, trenerė Živilė Jankauskienė. 1977–1989 mokėsi Panevėžio 11-ojoje vidurinėje mokykloje, 2000–2003 – A. Lukoševičiaus aukštesniojoje verslo ir vadybos mokykloje. Nuo 2015 VšĮ „Sportonas“ trenerė-instruktorė. Šiuo metu vyr. trenerė-administratorė sporto klube „Intero GYM“. Lietuvos–Latvijos kultūrizmo ir fitneso čempionato absoliuti čempionė (2014), Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionė (2007, 2011), kultūrizmo ir fitneso čempionato „NABBA/WFF Universe“ nugalėtoja (2011, 2017), NABBA/WFF pasaulio čempionato absoliuti nugalėtoja (2007). 2014 Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos išrinkta geriausia sportininke.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 12 13 gimė teisininkas, socialinių mokslų dr., doc. Egidijus Bieliūnas. 1973 baigė Vilniaus universitetą. 1977–1992 ir 2003–2013 jame dėstė. 1990–1992 dirbo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo Juridiniame skyriuje, 1991–1992 Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje sekretorius. 1992–1994 LR ambasados Belgijoje, 1994–1996 – Prancūzijoje patarėjas. 1996–1999 Europos žmogaus teisių komisijos narys. 1999–2011 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, 2011–2013 Konstitucinio Teismo, nuo 2013 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas. 2004–2008 Lietuvos Teismų tarybos, 2008–2010 Teisėjų garbės teismo narys. 2004–2011 Eurojusto Jungtinės priežiūros institucijos LR nuolatinis atstovas. Paskelbė mokslinių straipsnių, išleido knygų, mokymo priemonių.

150 metų, kai Derbente (Rusija) 1875 12 15 gimė pedagogė Sofija Žemaitienė. Maskvos universitete studijavo farmaciją. Nuo 1901 gyveno Odesoje ir dirbo vaistinėje. 1922 atvyko į Lietuvą, apsistojo Prienuose. Iki 1930 dirbo „Žiburio“ gimnazijoje. 1930–1951 mokytojavo Panevėžyje, dėstė prancūzų kalbą Panevėžio gimnazijoje, mergaičių gimnazijoje (nuo 1949 – II-oji vidurinė mokykla). Išleido pirmąjį prancūzų kalbos vadovėlį lietuviams (d. 1 (1934), d. 2 (1937). Mirė 1953 06 08 Panevėžyje.

110 metų, kai Traupyje (Anykščių r.) 1915 12 16 gimė vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, doc. Pranas Sližys. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1937–1941 – Kauno konservatorijoje. 1939–1945 mokytojavo Ukmergės mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1946–1947 Vilniaus Arkikatedros bazilikos vargonininkas, 1946–1949 ir 1989–1992 choro vadovas. 1948 baigė Vilniaus konservatoriją. 1948–1975 vadovavo Vilniaus universiteto studentų chorui. 1966–1975 Vilniaus universiteto Estetinio lavinimo katedros vedėjas. 1977–1983 vadovavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios chorui, vargonininkavo. Lietuvos dainų švenčių (1960, 1965, 1970) ir „Gaudeamus“ (1956, 1958, 1967, 1968) vyriausiasis dirigentas. Sukūrė giesmių, mišių, choro dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1995). Mirė 2004 02 15 Vilniuje.

135 metai, kai Rusinuose (Klaipėdos r.) 1890 12 17 gimė gydytojas chirurgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Juozas Žemgulys. 1910–1913 studijavo Sankt Peterburgo Karo medicinos akademijoje, 1913–1914 – Tartu universitete. 1914 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1918 išlaikė gydytojo egzaminus ir grįžo į Lietuvą. 1919–1923 Kauno valstybinės ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas. 1923–1935 ir 1939–1940 dirbo Karo ligoninėje Kaune. Išėjęs iš karo tarnybos 1935–1939 vadovavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos ligoninės Chirurgijos skyriui. Nuo 1940 Panevėžio ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių apie karo lauko chirurgiją, karo sanitariją, gydymą namuose. Knygų autorius, bendraautoris. 1920 žurnalo „Medicina“ steigėjas, redaktorius. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928), LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1931), Šaulių žvaigžde (1931). Prasidėjus II pasauliniam karui besitraukiančių sovietinių okupantų nužudytas 1941 02 26 Panevėžyje.

115 metų, kai Buivėnuose (Rokiškio r.) 1910 12 20 gimė pedagogė Vanda Vaivadienė. 1932 baigė Rokiškio gimnaziją. Gyveno Prancūzijoje, studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi Kauno ir kitose mokyklose dėstė prancūzų kalbą, vėliau mokytojavo Panevėžio ir Radviliškio rajonuose. Išėjusi į pensiją apsigyveno Panevėžyje. Mirė 1998 06 25 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

85 metai, kai 1940 12 21 įkurtas Panevėžio cukraus fabrikas. Nuo 2002 AB „Danisco Sugar Panevėžys“. 2007 likviduotas.

70 metų, kai Mediniuose (Pasvalio r.) 1955 12 24 gimė poetė, kultūros darbuotoja Elvyra Pažemeckaitė. 1979 baigė Vilniaus universitetą. Dirbo pedagoginį darbą įvairiose Panevėžio mokyklose, meninių projektų rengimo vadybininke Panevėžio bendruomenių rūmuose, dienraščio „Panevėžio balsas“, žurnalo „Laiko balsas“ korespondente. 1983–1998 ir 2006–2023 dirbo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. 1998–2018 Panevėžyje vykusio respublikinio literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ sumanytoja ir organizatorė. G. Petkevičaitės-Bitės medalio laureatė (2015), „Metų panevėžietė“ (2016). Išleido du savo eilėraščių rinkinius.

70 metų, kai Biržuose 1955 12 24 gimė Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas Petras Narkevičius. 1980 baigė Panevėžio politechnikumą, 1988 – Kauno politechnikos institutą. 1982–1989 Panevėžio 5-osios profesinės technikos mokyklos gamybinio mokymo meistras. 1992–1997 AB „Panevėžio stiklas“ Tiekimo skyriaus viršininkas, komercijos direktorius. 1997–2001 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio įmonės rinkodaros ir gamybos direktorius. 2001–2004 „Darmesta“ direktorius. 2008–2011 UAB „Aukštaitijos vandenys“ plėtros direktorius. 2007–2012 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2011–2012 Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas. 2012–2016 LR Seimo narys. 2019–2020 žemės ūkio viceministras. 2004–2018 Darbo partijos Panevėžio miesto skyriaus narys, Panevėžio skyriaus pirmininkas.

105 metai, kai Panevėžyje 1920 12 24 gimė grafikas, monumentalistas, pedagogas Vytautas Banys. 1940–1943 studijavo Vilniaus dailės akademijoje, 1944–1947 – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1947 baigė Vilniaus dailės institutą. 1946–1950 Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dėstytojas. Nuo 1948 dirbo Valstybinėje enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykloje, nuo 1949 Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidyklos dailininkas. 1956–1986 Kauno dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1947 dalyvavo parodose. Nuo 1959 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Apipavidalino ir iliustravo per 300 knygų, dirbo grafikos ir vitražo srityse. Mirė 1989 09 27 Kaune.

145 metai, kai Liepalotuose (Šakių r.) 1880 12 25 gimė liaudies švietėjas, spaudos darbuotojas Kostas Stiklius. Gabeno ir platino draudžiamą lietuvių spaudą. 1899 kalintas už dalyvavimą „Sietyno“ draugijos veikloje. Nuo 1899 bendradarbiavo žurnaluose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, dienraštyje „Vilniaus žinios“, JAV lietuvių leidiniuose. 1907–1909 Vilniuje leido ir redagavo humoro žurnalą „Ežys“, dirbo „Vilniaus žinių“ spaustuvėje. 1911–1915 gyveno Rygoje, dirbo „Rygos naujienų“ redakcijoje. Kaune redagavo „Naują žodį“ (1917), „Spaustuvininką“ (1923–1924). 1925–1928 Marijampolėje leido ir redagavo laikraštį „Šešupės bangos“. Parašė eiliuotų feljetonų, pasakėčių. Parengė mokslo populiarinimo ir praktinio pobūdžio knygelių. Išleido liaudies dainų rinkinį. Mirė 1962 02 24 Krekenavoje (Panevėžio r.)

100 metų, kai Panevėžyje 1925 atidarytas trečiasis mieste kino teatras „Pasaulis“.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 12 26 pastatytas naujas Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninės pastatas. Architektas Romanas Steikūnas. 1983 nugriautas, jo vietoje pastatytas 8 aukštų ligoninės gydomasis korpusas.

165 metai, kai Kubilėliuose (Šakių r.) 1860 12 30 gimė kalbininkas, prof. Jonas Jablonskis. 1881–1885 studijavo Maskvos universitete. 1889–1996 mokytojas Mintaujos, 1896–1900 Talino gimnazijoje. 1906–1908 dirbo lietuvių kalbos dėstytoju Panevėžio mokytojų seminarijoje, mergaičių ir berniukų gimnazijose. Nuo 1908 mokytojavo Breste, nuo 1912 – Gardine, nuo 1914 – Veliže (Smolensko sr.), 1915–1918 – Voroneže, dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. 1918 grįžo į Vilnių, 1919 persikėlė į Kauną, dėstė įvairiuose kursuose. 1922–1926 dėstė Lietuvos universitete. Išleido lietuvių kalbos vadovėlių, chrestomatiją. Paskelbė apie 150 straipsnių kalbos praktikos, švietimo, visuomenės gyvenimo klausimais. Apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1930 02 23 Kaune.