80 metų, kai Krekenavos vienkiemyje (Panevėžio r.) 1947 12 01 gimė inžinierius matematikas, informatikas, technologijos m. dr., prof. Juozas Adomavičius. 1970 baigė Kauno politechnikos institutą ir jame (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) iki 2010 dėstė. 1992–2001 Programinės įrangos katedros vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie informacines technologijas, informatikos vadovėlių autorius.

125 metai, kai Alantėse (Panevėžio r.) 1902 12 14 gimė jūrininkas Bronius Krikštopaitis. Baigęs Vadoklių pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1923–1925 mokėsi Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje. 1925–1930 studijavo Abo (dabar Turku) Navigacijos institute Suomijoje, vėliau stažavosi vokiečių laivyne. Grįžęs į Lietuvą tapo pirmuoju Lietuvos jūrų kapitonu, vadovavo įvairiems laivams. 1950 apsigyveno Čikagoje (JAV). Išleido atsiminimų knygą „Jūrų keliais“ (1979). Mirė 1999 09 27 Čikagoje.

155 metai, kai Kandriškyje (Kupiškio r.) 1872 12 14 gimė kunigas, knygnešys Kazimieras Šleivys. 1890 baigė Panevėžio realinės mokyklos keturias klases, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1894 paskirtas vikaru į Šiaulius, 1899 perkeltas į Ukmergę, 1901 į Kulius. Platino lietuvišką spaudą. Už tai 1902 ištremtas į Charkovą (Ukraina). 1905 paskirtas Pašaltuonio (Jurbarko r.) filijos vikaru. Rūpinosi parapijiečių švietimu, organizavo lietuviškos pradžios mokyklą, parapijos salėje įkūrė skaityklą. 1918 perkeltas klebonu į Gaurę (Tauragės r.). Mirė 1943 04 17 Gaurėje.

155 metai, kai Jokšiškiuose (Kupiškio r.) 1872 12 14 gimė veterinarijos gydytojas, Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Adomas Valentas. 1989 baigė Kazanės (Rusija) veterinarijos institutą. Grįžęs į Lietuvą 1921 įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas I kavalerijos divizijos veterinarijos gydytoju. 1922 jam suteiktas veterinarijos pulkininko laipsnis. Nuo 1924 perkeltas į I karo apygardą Panevėžyje. 1926 paleistas į atsargą. Gyveno Jurbarke, Tauragėje, vėliau įsikūrė Panevėžyje. Mirė apie 1957 Panevėžyje.

140 metų, kai Sriubiuose (Kėdainių r.) 1887 12 16 gimė miškininkas, visuomenės veikėjas, doc. Antanas Rukuiža. 1909 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1913 Sankt Peterburgo (Rusija) miškų institutą. 1919–1920 Panevėžio miškų urėdas, dėstė Panevėžio miškininkų kursuose. 1922–1927 Dotnuvos žemės ūkio technikumo direktorius. 1927–1936 Alytaus miškų urėdas, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos direktorius. 1936–1940 ir 1941–1942 Miškų departamento direktorius. Nuo 1924 ir 1938–1940 dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1942–1944 Kėdainių miškų urėdas. Nuo 1949 gyveno JAV. 1950 su kitais atkūrė Lietuvos miškininkų sąjungą. Paskelbė straipsnių iš miškų ūkio ir gamtosaugos, išleido 2 knygas. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo (1928) ir Vytauto Didžiojo 3-ojo (1938) laipsnio ordinais. Mirė 1973 08 04 Čikagoje (JAV).

185 metai, kai Panevėžys 1842 12 18 priskirtas Kauno gubernijai (1802–1842 priklausė Vilniaus gubernijai). Upytės apskritis pavadinta Panevėžio apskritimi.

95 metai, kai Tvankstėje (Panevėžio r.) 1932 12 19 gimė inžinierius, tautodailininkas, kraštotyrininkas Zigmantas Plėštys. 1945–1951 mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje. 1951 suimtas, nuteistas, ištremtas į Vorkutą. 1962 grįžo į Lietuvą. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1964–1999 dirbo Panevėžio stiklo fabrike. Lankė Panevėžio „Spektro“ dailės studiją. Nuo 1986 kūrė ekslibrisus, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2024 04 17 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

120 metų, kai Kazimieravoje (Utenos r.) 1907 12 19 gimė pedagogas, filosofas, visuomenės veikėjas Kazys Dausa. 1922–1925 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1926–1934 Lietuvos universitete studijavo pedagogiką ir filosofiją. 1936–1940 Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų humanitarinių fakultetų asistentas. Redagavo žurnalus „Jaunoji karta“, „Vairas“. 1941 ištremtas į Sibirą. 1957 grįžo į Lietuvą, dirbo Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai. Paskelbė straipsnių filosofinės antropologijos ir filosofijos istorijos temomis. Mirė 1995 Vilniuje.

135 metai, kai Karališkiuose (Anykščių r.) 1892 12 19 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas, archeologas, rašytojas Petras Tarasenka. 1912 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1912–1919 mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, Rusijoje. 1919 dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1926 paskirtas Karo mokslo valdybos mokymo dalies vedėju. 1929 perkeltas į Karo mokyklą, dėstė karo pedagogiką. 1932 paleistas į atsargą. 1941–1944 Kultūros paminklų apsaugos komisijos Archeologijos skyriaus vedėjas, 1944–1946 Kauno valstybinio muziejaus direktorius, 1947–1958 M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinis bendradarbis. Parašė darbų apie Lietuvos archeologiją, istorinių apysakų vaikams ir jaunimui. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1920), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1958). Mirė 1962 05 17 Kaune.

120 metų, kai Gustonyse (Panevėžio r.) 1907 12 21 gimė matininkas, literatas Matas Martinaitis. 1931 Kaune baigė matininkų kursus. Nuo 1937 VDU studijavo literatūrą. 1944 nacių okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Štuthofo lagerį. 1953 apkaltintas antisovietine veikla, kalėjo tremtyje Irkutsko sr. 1956 grįžo į Lietuvą, 1961–1984 dirbo Respublikiniame žemėtvarkos projektavimo institute inžinieriumi. Rengė leidinį „Metraštis“. Paskelbė straipsnių žemėtvarkos klausimais, apsakymų žurnaluose. Mirė 1996 11 07 Kaune.

185 metai, kai Upytėje (Panevėžio r.) 1842 12 21 gimė teisininkas Vladislovas Eidrigevičius. Baigė Varšuvos vyriausiosios mokyklos Teisės fakultetą. 1863–1864 metų sukilimo dalyvis. 1895–1909 Panevėžio miesto burmistras. Daug prisidėjo prie Panevėžio miesto tvarkymo, švietimo būklės jame gerinimo. Mirė 1909 12 10 Naujamiestyje (Panevėžio r.).

105 metai, kai Putiliškiuose (Panevėžio r.) 1922 12 22 gimė dailininkė tekstilininkė Adolfina Narbutaitė. 1944–1945 Raguvos progimnazijos mokytoja. 1950 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1949–1971 dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1960). Sukūrė interjero dekoratyvių audinių, austinių ir rištinių kilimų. Mirė 1971 09 08 Kaune.

55 metai, kai Kaune 1972 12 23 gimė kompozitorius, chorvedys Giedrius Svilainis. Nuo 1978 lankė Panevėžio vaikų muzikos mokyklą, mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1988–1992 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Nuo 1992 studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1994 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos choro „Vilnius“ chormeisteris, šios sąjungos kultūros namų choro „Skroblas“ vadovas. Nuo 1996 dainuoja ir Vilniaus savivaldybės kameriniame chore „Jauna muzika“. Nuo 2004 Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ meno vadovas. 1994–1997 rengė „Jaunųjų kompozitorių dienas“ Panevėžyje. Kuria religinę muziką chorams, kompozicijas liaudies instrumentams.

55 metai, kai 1972 12 23 Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinėje mokykloje mokytojo Vytauto Baliūno iniciatyva įkurtas mokyklos istorijos muziejus.

120 metų, kai Palinkuvėje (Panevėžio r.) 1907 12 23 gimė teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas Alfonsas Gineitis. 1934 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1941 advokatas Kaune. 1941–1944 dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, redagavo ir leido laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Nuo 1944 VLIK‘o narys.  1944 sovietų suimtas, kalintas. 1954–1957 dirbo Vilniaus miesto viešojoje ir Vilniaus universiteto bibliotekose. 1959–1980 advokatas Kaune, Vilniuje, Varėnoje, Telšiuose. Mirė 1982 11 24 Vilniuje.

105 metai, kai Semeniškiuose (Biržų r.) 1922 12 24 gimė poetas, kino režisierius ir kritikas Jonas Mekas. 1943–1944 redagavo „Panevėžio apygardos balsą“. Lankė J. Miltinio teatro studiją. 1946–1947 Mainco (Vokietija) universitete studijavo filosofiją ir romanistiką. Nuo 1949 gyveno JAV. 1956 pradėjo kurti filmus. Įvairių JAV leidžiamų žurnalų apie kino meną redaktorius. Išleido poezijos rinkinių, atsiminimų knygą. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1995), apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003), aukščiausiuoju Austrijos apdovanojimu – Pasižymėjimo ženklu (2008) ir Prancūzijos Meno ir literatūros ordino komandoro titulu (2013). Biržų rajono garbės pilietis (2011). Mirė 2019 01 23 Niujorke (JAV), palaidotas Semeniškiuose. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

105 metai, kai Vaškuose (Pasvalio r.) 1922 12 24 gimė (1922) literatūrologė, humanitarinių m. habil. dr., prof. Vanda Zaborskaitė. Nuo 1924 gyveno Panevėžyje. 1941 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1946 – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1943–1945 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1945–1947 – Vilniaus S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1950–1961 dėstė Vilniaus universitete. 1962–1971 dirbo Istorijos institute. 1971–1994 Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė (1990). Parašė literatūrologinių studijų, monografijų, vadovėlių, sudarė antologijų. Apdovanota DLK  Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1994), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LR Švietimo ir mokslo ministerijos premija (2002), Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2003), Šv. Kristoforo statulėle (2007). Mirė 2010 12 27 Vilniuje.

110 metų, kai Uriupine (Rusija) 1917 12 24 gimė poetas, vertėjas Eugenijus Matuzevičius. 1939–1943 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 1944–1946 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1946–1953 dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, 1954–1959 Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1961–1972 laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijos darbuotojas. Išleido poezijos knygų, išvertė rusų, latvių, lenkų prozos ir poezijos kūrinių. Mirė 1994 06 20 Krinčine (Pasvalio r.).

145 metai, kai Liubave (Kalvarija) 1882 12 27 gimė poetas, dramaturgas, vertėjas, žurnalistas Jonas Boleslovas Smelstorius. Baigė Marijampolės gimnaziją. 1905 išvyko į JAV. 1906–1915 redagavo savaitraščius „Keleivis“, „Kova“, „Pirmyn“. Apie 1920 grįžo į Lietuvą, dirbo Kauno centriniame pašte, 1927–1939 Panevėžio pašte. 1927–1930 laikraščio „Paštininkų žodis“ redaktorius. Išleido eilėraščių rinkinį, pjesių. JAV lietuvių spaudoje paskelbta jo piešinių. Mirė 1943 08 24 Panevėžyje.

115 metų, kai Velžyje (Panevėžio r.) 1912 12 28 gimė pedagogė, visuomenininkė Malvina Jonikienė. 1933 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Iki 1941 dirbo Bukonių, Siesikų (Ukmergės r.), Šeduvos (Radviliškio r.) pradinėse mokyklose. Nuo 1926 skautė, šaulių ir jaunalietuvių sąjungų narė. 1931–1933 vyresniųjų skaučių draugovės Panevėžyje draugininkė. Apsigyvenusi JAV, dėstė lietuvių kalbą lituanistinėse mokyklose, dalyvavo skautų veikloje, dainavo „Dainavos“ ansamblyje. Už veiklą skautuose ir Lietuvos šaulių sąjungoje apdovanota ordinais ir medaliu. Mirė 1997 05 23 Čikagoje (JAV).

35 metai, kai 1992 12 30 atidaryta Panevėžio fotografijos galerija. Nuo 2010 Panevėžio miesto dailės galerijos padalinys.