Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Pirmąjį gegužės sekmadienį minėsime brangiausio mums šioje Žemėje žmogaus – Motinos dieną. Dėkosime mamoms už meilę, šilumą, rūpestį ir kantrybę. Pagerbsime Amžinybėn iškeliavusių mamų atminimą, aplankydami jų amžino poilsio vietas, mintimis ir malda apkabinsime.
Lietuvoje Motinos diena pirmą kartą paminėta 1928 m. gegužės 6 d. Sovietmečiu šventė nebuvo minima. 1990 m. Motinos dienai grąžintas šventės statusas ir ji paskelbta tautine švente.
Gražius pėdsakus Panevėžio istorijoje paliko Juozo ir Sofijos Barisų šeima. Pristatome fotografo Jono Žitkaus nuotrauką, kurioje įsiamžinusi Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 mokytoja Sofija Stalionytė-Barisienė (1908–1941) su jauniausia dukrele, būsimąja gydytoja chirurge Ona Barisaite (1934–2011). Bevartant Laimos Sofijos Barisaitės fonde saugomus laiškus ir fotografijas, juntama ypatinga šeimos narių pagarba ir meilė inžinieriaus Juozo Bariso žmonai ir mažųjų Danutės, Laimutės, Antanuko ir Onytės mamai Sofijai Barisienei. „Zosyt, Zosiuk, Zoseliuk! Mano Saulute, mano Angelėli, mano Mylimoji“ – malonybiniais kreipiniais Juozas Barisas laiškuose kreipiasi į savo žmoną ir vaikų motiną. Motinos dienos proga laiške žmonai Sofijai rašo: „<…> tikru vyrišku jausmu siunčiu Tau ištikimą meilę. Nieko daugiau. Ji puošia pasaulį, ji sujungia, ji amžina žmogaus daina. Gyvenk, kad mylėtum.“ (1938). Meilę ir dėkingumą eilėmis Mamai išreiškia ir vaikai:
Papuošim žemę auksu,
Žemčiūgais, gintarėliais,
Žiedeliais iškaišysim
Mes vardą Motinėlės.
Mes meilę jai prisieksim
Taip amžiną, kaip laikas,
Ir dar pasižadėsim
Būt gerais, gerais vaikais.
Dėkosim mes Mamytei, kad mažus užaugino,
Mums daug laimužės lėmus
Pati jos nepažino.
Trimitai didi, gauskit!
Tegu, kas gyvas girdi,
Kad nėr brangesnio perlo
Už motinėlės širdį.
Inžinierius Juozas Barisas 1941 m. gegužės mėn. buvo ištremtas į Vorkutą. Tais pačiais metais rugsėjo 8 d. mirė Sofija Barisienė. Mažamečiai vaikai liko S. Barisienės motinos Uršulės Stalionienės globai. Barisų šeimos vaikus globojo kunigas Vladislovas Butvila, rėmė vyskupas Kazimieras Paltarokas.
Tėvų pavyzdys, šviesus jų atminimas bei iš šeimos atsinešta pagarba žmogui lydėjo mokytoją Danutę Barisaitę (1929–2023), dailininkę Laimą Sofiją Barisaitę-Zelenkevičienę (1930–2005), hidrologą Antaną Barisą (1933–1986) ir gydytoją Oną Barisaitę (1934–2011) visą gyvenimą.
![Panevėžio apskrities Žalgirio (Žaliosios) miškų urėdo Aleksandro Sakalausko šeima prie žaisliukais ir trispalvėmis papuoštos Kalėdų eglutės. Panevėžys. [Apie 1935 m.]. PAVB, Aleksandro Sakalausko šeimos skaitmeninis archyvas](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2024/12/Sakalausko-seima-prie-Eglutes-scaled-e1734421604486.jpg)
![Salomėja Nėris. Fotografija Ekonominės karių bendrovės. Kaunas. [1926 m.]. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-795](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2024/11/Salomeja-Neris-scaled-e1731582750465.jpg)
![Panevėžio pašto, telegrafo ir telefono tarnautojai įstaigos patalpoje. Panevėžys, [1926]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-1055](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2024/10/Panevezio-pasto-tarnautojai-scaled-e1729854701263.jpg)
![Lietuvos karaimų poetas, visuomenės veikėjas Šelumielis Lopato (1904–1923). [Panevėžys]. Apie 1923 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Rapolo Grigulevičiaus fondas F79-23](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2024/05/Selumielis-Lopato-scaled-e1715677040379.jpg)
