Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Rubriką „Fotografija iš praeities“ 2025 m. baigiame pristatydami pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio fotografiją, dvelkiančią patriotizmu ir meile tėvynei, šviesiam ir pakylėtam laikui, kuomet jaunoje Lietuvos valstybėje buvo nepaprastai aktualūs valstybingumo dvasios stiprinimo, patriotizmo ugdymo reikalai.
„Teisinga ir būtina yra, kad Didįjį Lietuvos Kunigaikštį VYTAUTĄ, nuo amžių vadinamą DIDŽIUOJU, mūsų KARŽYGĮ VALDOVĄ, budriai saugojusį LIETUVOS valstybės nepriklausomybę ir Tautos laisvę, išmintingai kūrusį šalies gerovę ir galybę, VYRĄ, kurio GENIJŲ pagerbė visa Europa, galingos Jo dvasios gaivinama Lietuvių Tauta, atstačiusi nūnai nepriklausomą savo valstybę ir vėl pradėjusi burti senąsias Tėvynės žemes, pagerbtų ir JO atminimą įamžintų taip, kad ir mūsų praeitis būtų iškelta ir dabarties darbai Tautos laisvei ir gerovei būtų sustiprinti ir būsimosioms kartoms būtų nušviesti keliai į Tautos ateitį. <…>“ (Vytautui Didžiajam minėti įstatymo ištrauka)
1930-aisiais Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės minėtos valstybiniu mastu ištisus metus. Vyko paminklų statymo vajus, organizuoti įvairūs renginiai, leidžiami suvenyrai, gamintos monetos, medaliai, spausdinti pašto ženklai ir atvirukai su Vytauto Didžiojo atvaizdu. Didžiausias pagerbimo įvykis – Vytauto Didžiojo paveikslo ir Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė per Lietuvą. Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti Vilniaus krašto klausimą. Žygis buvo pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 d., minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. Paveikslas ir knyga pabuvojo beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose, daugelyje miestelių ir 1930 m. rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną.
„Nepamiršk Vytauto Didžiojo metų. Artinasi Kalėdos, Nauji metai – siųsi draugams ir giminėms atvirukus. Kad geriau įvertintų gautąjį atviruką, siųsk jiems arba Vytauto Didžiojo atvaizdą, arba surištų su Vytauto Didžiojo metais istorinių vietų atvirukus“, – skelbė tarpukario spauda, besibaigiant 1930-iesiems – Vytauto Didžiojo metams. Originaliai Vytauto Didžiojo metų palydoms pasirengė gerai panevėžiečiams žinoma muziko, pedagogo Mykolo Karkos šeima, įsiamžinusi prie Vytauto Didžiojo paveikslo. Fotografijos reverse – dedikacija: „Mūsų babūnei ir mamai atminimui – Vytukas ir Gedukas, Julė ir Mykolas. Panevėžys, seni 1930 Vytauto Didžiojo metai – 1931 nauji metai.“
2030-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vytauto Didžiojo metais, kuomet minėsime 600-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines.
