Jurgis Venckūnas
2021 02 01

130 metų, kai Bliūdžiuose (Panevėžio r.) gimė (1891) karininkas, gydytojas balneologas Jurgis Venckūnas. 1911 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mediciną studijavo Saratove. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. Grįžus į Lietuvą, 1920 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1922 Birštono kurorte gydė mineraliniais vandenimis. 1926–1970 gyveno Kaune. 1927 Kaune šalia Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir ambulatorijos įsteigė balneoterapinę gydyklą. Po karo dirbo Kauno medicinos instituto Farmakologijos katedroje, įkūrė Šančių polikliniką. Parašė 2 knygas. Mirė 1970 05 24 Kaune.

Algimantas Aleksandras Žilys
2021 02 02

85 metai, kai Tvankstėje (Panevėžio r.) gimė (1936) stiklo dailininkas Algimantas Aleksandras Žilys. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–2008 dirbo Vilniaus stiklo studijoje. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Meninio stiklo Lietuvoje vienas pradininkų. Sukūrė dekoratyvinių indų, smulkiosios plastikos kūrinių, vitražų, grafikos. Mirė 2009 07 19 Vilniuje.

Balys Sruoga
2021 02 02

125 metai, kai Baibokuose (Biržų r.) gimė (1896) rašytojas, literatūros kritikas, teatrologas, vertėjas, prof. Balys Sruoga. 1906–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Studijavo Petrograde, Maskvoje, Miunchene. 1924–1940 dėstė rusų literatūrą ir pasaulinio teatro istoriją Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1943 už parodytą palankumą sovietų valdžiai vokiečių suimtas, kalėjo Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 grįžo į Lietuvą ir dėstė Vilniaus universitete. Parašė dramų, memuarų knygą apie Štuthofo koncentracijos stovyklą „Dievų miškas“, išleido 3 poezijos knygas. Paskelbė darbų literatūros, folkloro, teatro klausimais. Išvertė rusų, vokiečių ir kitų tautų rašytojų kūrinių. Mirė 1947 10 16 Vilniuje.

Konstantinas Bogdanas
2021 02 04

95 metai, kai Žeimiuose (Jonavos r.) gimė (1926) skulptorius, pedagogas,  humanitarinių m. dr., prof. Konstantinas Bogdanas. 1944–1945 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1951 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1951–1993 dėstė (su 1953–1956 aspirantūros pertrauka) Lietuvos dailės institute, 1961–1988 Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 prorektorius. 1982–1987 Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1951 dalyvavo parodose. Sukūrė istorinės tematikos kompozicijų, paminklinių skulptūrų, antkapinių paminklų, portretų. Parašė straipsnių dailės ir kultūros klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje. Parengė knygų. Mirė 2011 09 26 Vilniuje.

Leonardas Dambrauskas-Dambriūnas
2021 02 05

115 metų, kai Žižmiuose (Panevėžio r.) gimė (1906) kalbininkas, visuomenės veikėjas Leonardas Dambriūnas (iki 1945 Dambrauskas). 1934 baigė Vytauto Didžiojo universitetą, 1941–1944 jame dėstė. 1944 pasitraukė iš Lietuvos. 1945–1949 mokytojavo lietuvių pabėgėlių gimnazijoje Miunchene. 1949 persikėlė į JAV, 1950–1953 dėstė Lituanistikos institute, vasaromis – Fordhamo universitete. JAV lietuvių bendruomenės Vašingtono apylinkės steigėjas ir 1962–1968 vicepirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos vicepirmininkas. Parengė lietuvių kalbos vadovėlių nelietuvių mokykloms, 1936–1937 Kaune ir 1961–1968 JAV redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“, Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis. Mirė 1976 11 24 Vašingtone (JAV).

Stasys Balčas
2021 02 06

135 metai, kai Panendrėje (Panevėžio r.) gimė (1886) nepriklausomybės kovų savanoris Stasys Balčas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 kartu su broliais suorganizavo pirmuosius Panevėžio apsaugos būrius, tapo savanoriu. 1920 sausį išėjo į atsargą. 1920 išrinktas Steigiamojo Seimo, vėliau – Pirmojo Seimo nariu. Grįžęs į Panevėžį, 1924–1926 buvo ūkininkų sąjungos banko direktoriumi ir valsčiaus Tarybos nariu. Aktyvus visuomenininkas, dalyvavo labdaringoje veikloje. Rašė eilėraščius, bendradarbiavo „Šaltinyje“, „Vienybėje“. Apdovanotas 5-ojo laipsnio Vytauto ordinu (1931), Savanorio kūrėjo medaliu (1928). 1949–1958 buvo tremtyje Irkutsko srityje. Mirė 1963 07 06 Panevėžyje, palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Napalys Grigas
2021 02 07

125 metai, kai Svideniuose (Kupiškio r.) gimė (1896) kalbininkas, žodynininkas Napalys Grigas. 1925 baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, studijavo Lietuvos universitete. 1926–1928 dėstė Tauragės mokytojų seminarijoje. 1930–1941 „Lietuvių kalbos žodyno“ sekretorius. 1947–1956 dirbo Lietuvių kalbos institute.  Su kitais rašė ir redagavo „Lietuvių kalbos žodyną“. Parengė lietuvių kalbos žodynų mokykloms, paskelbė atsiminimų apie kalbininkus J. Balčikonį, K. Būgą, J. Jablonskį. Parašė apsakymų vaikams. 1972 07 14 žuvo autoavarijoje, palaidotas Romainių kapinėse (Kauno r.).

Antanina Mackevičiūtė-Barčienė
2021 02 09

95 metai, kai Marijonavoje (Panevėžio r.) gimė (1926) aktorė Antanina Mackevičiūtė-Barčienė. 1952 baigė Maskvos valstybinį A. Lunačarskio teatrinio meno institutą. 1952–1959 Kauno muzikinio, nuo 1959 Kauno dramos teatro aktorė. Teatre sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Mirė 2011 03 02 Kaune.

Antanas Šimėnas
2021 02 10

90 metų, kai Erškytėje (Kupiškio r.) gimė (1931) pokario partizanų ryšininkas Antanas Šimėnas. Antrosios rusų sovietinės okupacijos metu įsijungė į Pasipriešinimo partizanų kovas. Buvo partizanų ryšininkas. 1948 09 22 suimtas, nuteistas 10 metų. Kalėjo Vorkutos lageriuose. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus istorinės grupės vadovas. Išleido 3 knygas apie pokario partizanus ir rezistenciją Panevėžio krašte. Periodikoje paskelbė virš 100 straipsnių. Mirė 2019 01 01 Panevėžyje.

Jonas Surkevičius
2021 02 10

110 metų, kai Kaune gimė (1911) dailininkas scenografas Jonas Surkevičius. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1940–1941 Šiaulių, 1942–1949 Panevėžio dramos teatro dailininkas, 1949–1973 Lietuvos dramos teatro vyriausiasis dailininkas. Nuo 1937 dalyvavo parodose. Sukūrė scenovaizdžių Panevėžio spektakliams B. Jonsono „Sukčiaus testamentas („Volponė“), L. Pirandelo „Henrikas IV“, Moljero „Žoržas Dandenas“, A. Globos „Palieta taurė“. Mirė 1990 10 01 Vilniuje.

Stasys Antanas Bačkis
2021 02 10

115 metų, kai Pantakoniuose (Pasvalio r.) gimė (1906) politikas, diplomatas, visuomenės veikėjas, teisės m. dr. Stasys Antanas Bačkis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Paryžiaus universitete studijavo teisę, politinę ekonomiją ir tarptautinius mokslus. 1930–1991 dirbo LR diplomatinėje tarnyboje Prancūzijoje, JAV. 1993 grįžo gyventi į Lietuvą. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo (1937) ir 2-ojo (1994) laipsnių ordinais, DLK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi (1996). Joniškėlio ir Pasvalio garbės pilietis. Parašė knygą, Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 100 straipsnių politikos, teisės, visuomeninio, socialinio gyvenimo klausimais. Mirė 1999 11 10 Vilniuje.

Rimantas Pazikas
2021 02 12

75 metai, kai Seredžiuje (Jurbarko r.) gimė (1946) aktorius Rimantas Pazikas. 1963–1965 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1975 baigė Maskvos valstybinį A. Lunačarskio teatrinio meno institutą. Nuo 1965 Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė apie 50 vaidmenų, režisavo spektaklių vaikams. Mirė 2010 01 08 Panevėžyje.

2021 02 12

80 metų, kai Pakalniškiuose (Panevėžio r.) gimė (1941) pedagogė, socialinių m. dr., doc. Ona Giedrutė Butkienė. 1963 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. 1990–2007 Lietuvos edukologijos universiteto psichologijos ir psichologijos didaktikos katedrų docentė. Parašė gimtojo Pakalniškių kaimo istoriją.

Antanas Pavalkis
2021 02 12

85 metai, kai Akėčiuose (Šakių r.) gimė (1936) statybos inžinierius Antanas Pavalkis. 1959 baigė Kauno politechnikos institutą. Darbo veiklą pradėjo „Lietautokelprojekto“ Panevėžio skyriuje brigados vadovu. Nuo dirbo Panevėžio statybos tresto 55-oje statybos valdyboje vyr. darbų vykdytoju. 1966 skiriamas šio tresto 10-osios statybos valdybos viršininku. 1979 Panevėžio statybos tresto vyr. inžinieriaus pavaduotojas, 1981 tresto valdytojo pavaduotojas, 1991–1992 tresto gamybos direktorius, 1992–1999 generalinis direktorius. Apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. „Nusipelnęs panevėžietis“ (1998). Mirė 2014 12 12.

Stasė Mikeliūnienė
2021 02 13

90 metų, kai Petrauskynėje (Panevėžio r.) gimė (1931) bibliotekininkė, tautodailininkė, kraštotyrininkė Stasė Mikeliūnienė. 1942–1951 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1953–1958 studijavo bibliotekininkystę Vilniaus valstybiniame universitete. Po studijų pradėjo dirbti Panevėžio 2-oje masinėje bibliotekoje. Nuo 1963 1-os masinės bibliotekos skaityklos vedėja. 1969 paskirta Panevėžio viešosios bibliotekos Informacijos-bibliografijos skyriaus vedėja. 1978–1986 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio vakarinėje vidurinėje mokykloje. Nuo 1993 dirbo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų spaudinių skyriaus rankraštyne. Nuo 1977 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Parengė literatūros rodyklę „Panevėžys 1940–1980“, kartu su B. Mažyliu sudarė leidinį „Kur Įstras pievomis virvena“. Nuo 1999 redaguoja laikraštį „Paįstrietis“. Jos kraštotyriniai straipsniai publikuoti vietinėje ir respublikinėje periodinėje spaudoje. Nutapė ne vieną šimtą akvarelių. Dalyvavo respublikinėse parodose. Suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Garbės vardas (1997), „Metų panevėžietė“ (2002), apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2014).

Adolfas Šapoka
2021 02 13

115 metų, kai Grybeliuose (Utenos r.) gimė (1906) istorikas, istorijos m. dr., doc. Adolfas Šapoka. 1921–1925 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1929 baigė Lietuvos universitetą. 1932–1940 Vytauto Didžiojo universiteto vyr. asistentas, privatdocentas. 1941–1943 Vilniaus universiteto docentas. Nuo 1948 gyveno Kanadoje, 1949–1961 redagavo „Tėviškės žiburius“, dalyvavo Amerikos lietuvių kultūrinėje veikloje. Išleido knygų apie XVI–XVII a. Lietuvą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1937). Mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada).

Stasys Naginskas
2021 02 17

130 metų, kai Bružiuose (Radviliškio r.) gimė (1891) literatas, pedagogas, vertėjas Stasys Naginskas. 1903–1911 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą, siuntinėjo korespondenciją ir pirmuosius eilėraščius į „Aušrinę“ ir „Viltį“. 1911 įstojo į Maskvos matininkų mokyklą. 1919–1922 mokytojavo 1-ojoje Vilniaus vyrų gimnazijoje. 1922–1935 mokytojavo Rokiškio gimnazijoje. Išvertė V. Šekspyro, G. Longfelo, A. Mickevičiaus, J. Kupalos poezijos. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Literatūros naujienose“, „Ryte“, „Tautos mokykloje“, „Naujojoje Romuvoje“. Mirė 1955 04 12 Rokiškyje.

Halina Didžiulytė-Mošinskienė
2021 02 19

110 metų, kai Kanske (Rusija) gimė (1911) pedagogė, rašytoja, visuomenininkė Halina Didžiulytė-Mošinskienė. 1920 apsigyveno Panevėžyje. 1928 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1937–1939 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1939–1944  dirbo Kauno mokyklose. Nuo 1947 gyveno Brazilijoje. Dirbo San Paulo lietuviškoje mokykloje, vedė radijo valandėles lietuviams. Išleido dvi knygas, bendradarbiavo išeivijos spaudoje. Už Antrojo pasaulinio karo metais gelbėtus žydus Izraelyje apdovanota Pasaulio tautų teisuolio medaliu (1982), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2000). Mirė 2004 04 22 San Paule (Brazilija).

Juozas Stakauskas
2021 02 19

150 metų, kai Užliaušiuose (Panevėžio r.) gimė (1871) kunigas, švietėjas Juozas Stakauskas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, vėliau – Kauno kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją. Kunigavo Kaune, Liepojoje (Latvija), Panevėžyje, Marijampolėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Žemaičių vyskupas pasitraukdamas iš Lietuvos, pavedė jam valdyti vyskupiją. 1909 paskirtas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigu. Įsijungė į Katalikų labdaros draugijos veiklą, įkūrė vaikų prieglaudą, buvo vienas iš iniciatorių įkuriant „Saulės“ draugijos Panevėžio skyrių. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. Spaudos bendradarbis. Mirė 1944 08 07 Upytėje (Panevėžio r.). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

Adolfas Ričardas Garalevičius
2021 02 20

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) statybos inžinierius, technikos m. dr., doc. Adolfas Ričardas Garalevičius. 1954 baigė Kauno politechnikos institutą. 1954 Vilniaus pramkombinato meistras. 1955 Techninės pagalbos biuro vyresnysis inžinierius. Nuo 1958 Centrinės mokslinės laboratorijos viršininkas. Nuo 1963 Statybos organizavimo techninio tobulinimo tresto „Orgtechstatyba“ valdytojas, inžinierius. Nuo 1988 Projektavimo ir konstravimo instituto vyr. inžinieriaus pavaduotojas. 1991 valstybinės įmonės „Statybų mechanizacija“ filialo „Apdaila“ – UAB „Lietdaila“ technikos direktorius. Vilniaus technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros asistentas, docentas. Nuo 1994 UAB „Lietdaila“ direktorius. Lietuvos nusipelnęs išradėjas (1969). Daugiau kaip 40 išradimų autorius. Išleido brošiūrų, parašė straipsnių apie statybines medžiagas. Kelių knygų bendraautoris.

Liuda Jonušienė
2021 02 27

65 metai, kai Karagandos sr. (Kazachstanas) gimė (1956) žurnalistė, rašytoja Liuda Jonušienė. 1974 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1979 – Vilniaus universitetą. 1979–1989 dirbo „Panevėžio tiesos“ korespondente. 1989–1992 įsteigė ir leido Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“. 1990–1992 „Lietuvos ryto“ korespondentė, laikraščio „Aukštaitijos rytas“ įkūrėja. 1992–2001 įkūrė dienraštį „Panevėžio rytas“ ir dirbo jo vyriausiąja redaktore. 2007–2009 LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentatorė. 2010–2011 Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai. Nuo 2006 delfi.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt ir kitų internetinių dienraščių bendradarbė. 2013–2019 Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ redaktorė. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Parašė keletą knygų. Paskelbė straipsnių kultūros, švietimo, meno temomis. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ (2020) laureatė.

2021 vasaris

65 metai, kai įkurtas (1956) Vandens ūkio projektavimo instituto Panevėžio skyrius.

2021 vasaris

105 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1916) slaptas ateitininkų rankraštinis laikraštėlis „Mūsų ateitis“. Leido Kazys Bizauskas.

2021 vasaris

110 metų, kai Panevėžyje įrengta (1911) vietinė telefonų stotis. Savivaldybė savo patalpose sumontavo 100 abonementų komutatorių.