30 metų, kai įkurta (1992) Panevėžio fotografijos galerija. Nuo 2010 Panevėžio miesto dailės galerijos padalinys.

45 metai, kai Panevėžyje įkurtas (1977) tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“. Vadovė – Zita Rimkuvienė.

50 metų, kai Panevėžyje pastatytas (1972) valstybinis viešbutis „Nevėžis“. Architektas – Alfredas Paulauskas. Veikė iki 1994.

55 metai, kai įkurta (1967) Panevėžio prekybos mokykla. Vėliau mokykla pavadinta Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla. Veikė iki 2016. 2016 09 01 sujungus Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo bei Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinę mokyklas, įkurta Panevėžio M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla.

60 metų, kai Panevėžyje įkurtas (1962) profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Vadovas – Aleksandras Domarkas. Nuo 1973 – pučiamųjų orkestras „Garsas“.

65 metai, kai Panevėžyje įsteigta (1957) Vaikų ir jaunių sporto mokykla. Nuo 1994 – Viliaus Variakojo sporto mokykla.

65 metai, kai įkurtas (1957) Panevėžio pieno kombinatas. Nuo 1994 AB „Panevėžio pienas“. Nuo 2004 AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Panevėžio pienas“.

70 metų, kai įkurtas (1952) Panevėžio valstybinis siuvimo fabrikas „Nevėžis“.

70 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1952) aklųjų biblioteka – Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filialas.

90 metų, kai Panevėžys gavo (1932) pirmos eilės miesto teises.

90 metų, kai Panevėžio katedroje baigtos tapyti (1932) P. Puzino freskos „Sibilės“ ir „Pranašai“ bei J. Mackevičiaus freska „Polocko mūšis“. Šie meno kūriniai įtraukti į Panevėžio kultūros vertybių vietinį registrą.

95 metai, kai Panevėžyje prie Švč. Trejybės bažnyčios įkurdintas (1927) marijonų vienuolynas. Pirmuoju vienuolyno viršininku paskirtas Jurgis Tilvytis.

105 metai, kai Panevėžys nukentėjo (1917) nuo didžiulio gaisro. Sudegė miesto dalis, buvusi tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių bei Smėlynės gatvės rajonas.

110 metų, kai Užuožeriuose (Šeduvos r.) gimė (1912) vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui Aukštaitijoje vadų Petras Masilaitis (slap. Virpša, Giria). Iki 1940 dirbo Linkaičių (prie Radviliškio) ginklų dirbtuvėse, buvo 48 šaulių būrio vado pavaduotojas. 1941–1944 dalyvavo lietuvių antinacinio pasipriešinimo judėjime. 1944 tapo Žaliosios rinktinės partizanu, vėliau – jos vadu. Įkūrus Prisikėlimo apygardą ir pertvarkius Žaliąją rinktinę į Lietuvos žaliąją rinktinę, 1948 04 paskirtas jos vadu. Karys savanoris (1999, po mirties). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003, po mirties). Žuvo 1949 01 25 Raginėnuose (Radviliškio r.)

115 metų, kai įkurtas (1907) Panevėžio „Aido“ draugijos choras. Vadovai – A. Kvedaravičius ir A. Marijošius.

115 metų, kai nutiestas (1907) Panevėžio–Švenčionėlių siaurasis geležinkelis.

135 metai, kai Panevėžyje įsteigtas (1887) J. Gurvičiaus tabako fabrikas.

135 metai, kai Pavinkšniuose (Panevėžio r.) gimė (1887) visuomenės veikėjas, knygnešys Jonas Šliogeris. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Laikraščio „Vilniaus žinios“ bendradarbis. Mirė 1915.

150 metų, kai sudarytas ir patvirtintas (1872) pirmasis projektinis Panevėžio planas. Autorius – architektas P. Merkulovas.

155 metai, kai Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė (1867) miškininkas, valstybės veikėjas Feliksas Grigaliūnas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1893 – Miškų institutą Sankt Peterburge. Vertėsi privačia praktika Baltarusijoje. Atgavus nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą ir pradėjo miškų tvarkymo darbus Balstogės apygardoje Belovežo girioje. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dirbo miškų inspektoriumi Rytų Lietuvoje. 1920 Lietuvos valstybinės komisijos sutarčiai su Rusija sudaryti ekspertas. 1924 paskirtas valstybinės komisijos, kuri Paryžiuje pasirašė Klaipėdos konvenciją, ekspertu. Vertino miškų būklę Klaipėdos krašte. 1925–1938 Žemės ūkio viceministras. Apdovanotas LDK Gedimino 3-iojo (1928) ir 2-ojo (1931) bei Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1937) ordinais. Mirė 1939 01 24 Kaukliuose (Pasvalio r.).

160 metų, kai gimė (apie 1862) kunigas, visuomenės ir kultūros veikėjas Aleksandras Purickis. Nuo 1905 dalyvavo Panevėžio kultūrinėje veikloje – įsteigė keletą lietuvių draugijų, buvo kultūros ir meno draugijos „Aidas“ pirmininku. Mirė 1912 04 06 Panevėžyje.

165 metai, kai Kuryje (Panevėžio r.) gimė (1857) knygnešys Domas Baltramiejūnas. Įsigijęs žemės, apsigyveno Girkalnio vienkiemyje (Radviliškio r.). Aktyvus lietuviškos spaudos platintojas Panevėžio apskrityje. Slapta spaudą gabendavo į Panevėžį, Plukius. Palaikė ryšius su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais.

170 metų, kai Katlėriuose (Anykščių r.) gimė (1852) knygnešys Juozas Milašiūnas. Gyveno Panevėžyje. Nuo 1885 platino draudžiamąją lietuvišką spaudą Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Ukmergės apskrityse. Bendradarbiavo su J. Bieliniu, K. Ūdra ir kitais knygnešiais. 1903 emigravo į JAV. Po 1904 lietuvių spaudos draudimo panaikinimo grįžo į Lietuvą. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

170 metų, kai Purviškiuose (Biržų r.) gimė (apie 1852) knygnešys Andrius Bielinis. Nuo 1882 gyveno Rygoje, 1891 pasitraukė į JAV. 1894 (ar 1983) grįžo į Lietuvą ir tapo Garšvių (Panevėžio r.) knygnešių draugijos nariu. 1895 balandį už draudžiamosios spaudos gabenimą suimtas, kalintas Tauragėje, Kaune, Šiauliuose, Rygoje. Iškalėjęs vienerius metus, gelbėdamasis nuo tremties pabėgo į JAV. Pakeliui nušalo kojas, viena jų buvo amputuota Niujorke. Tapęs invalidu grąžintas Vokietijai, iš ten – Rusijos žandarams. Ištremtas į Jaranską. Mirė 1897 Jaranske (Rusija).

295 metai, kai Panevėžyje įsikūrė (1727) vienuoliai pijorai.

515 metų, kai dabartinėje Panevėžio teritorijoje buvo pastatyta (1507) pirmoji Panevėžio Dievo Motinos bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis miestelis – Senasis Panevėžys.