Panevėžio fotografijos galerija
2022 metais

30 metų, kai įkurta (1992) Panevėžio fotografijos galerija. Nuo 2010 Panevėžio miesto dailės galerijos padalinys.

Tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“
2022 metais

45 metai, kai Panevėžyje įkurtas (1977) tautinių šokių ansamblis „Grandinėlė“. Vadovė – Zita Rimkuvienė.

Viešbutis „Nevėžis“
2022 metais

50 metų, kai Panevėžyje pastatytas (1972) valstybinis viešbutis „Nevėžis“. Architektas – Alfredas Paulauskas. Veikė iki 1994.

Juozo Miltinio dramos teatras
2022 metais

55 metai, kai Panevėžyje pastatytas (1967) Juozo Miltinio dramos teatro pastatas. Architektas – Algimantas Mikėnas.

Panevėžio prekybos mokykla
2022 metais

55 metai, kai įkurta (1967) Panevėžio prekybos mokykla. Vėliau mokykla pavadinta Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla. Veikė iki 2016. 2016 09 01 sujungus Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo bei Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinę mokyklas, įkurta Panevėžio M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla.

Pučiamųjų orkestras „Garsas“
2022 metais

60 metų, kai Panevėžyje įkurtas (1962) profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Vadovas – Aleksandras Domarkas. Nuo 1973 – pučiamųjų orkestras „Garsas“.

Vaikų ir jaunių sporto mokykla
2022 metais

65 metai, kai Panevėžyje įsteigta (1957) Vaikų ir jaunių sporto mokykla. Nuo 1994 – Viliaus Variakojo sporto mokykla.

Panevėžio pieno kombinatas
2022 metais

65 metai, kai įkurtas (1957) Panevėžio pieno kombinatas. Nuo 1994 AB „Panevėžio pienas“. Nuo 2004 AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Panevėžio pienas“.

Siuvimo fabrikas „Nevėžis“
2022 metais

70 metų, kai įkurtas (1952) Panevėžio valstybinis siuvimo fabrikas „Nevėžis“.

Lietuvos aklųjų biblioteka
2022 metais

70 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1952) aklųjų biblioteka – Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filialas.

2022 metais

90 metų, kai Panevėžys gavo (1932) pirmos eilės miesto teises.

J. Mackevičius „Polocko mūšis“
2022 metais

90 metų, kai Panevėžio katedroje baigtos tapyti (1932) P. Puzino freskos „Sibilės“ ir „Pranašai“ bei J. Mackevičiaus freska „Polocko mūšis“. Šie meno kūriniai įtraukti į Panevėžio kultūros vertybių vietinį registrą.

Marijonų vienuolynas
2022 metais

95 metai, kai Panevėžyje prie Švč. Trejybės bažnyčios įkurdintas (1927) marijonų vienuolynas. Pirmuoju vienuolyno viršininku paskirtas Jurgis Tilvytis.

2022 metais

105 metai, kai Panevėžys nukentėjo (1917) nuo didžiulio gaisro. Sudegė miesto dalis, buvusi tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių bei Smėlynės gatvės rajonas.

Petras Masilaitis
2022 metais

110 metų, kai Užuožeriuose (Šeduvos r.) gimė (1912) vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui Aukštaitijoje vadų Petras Masilaitis (slap. Virpša, Giria). Iki 1940 dirbo Linkaičių (prie Radviliškio) ginklų dirbtuvėse, buvo 48 šaulių būrio vado pavaduotojas. 1941–1944 dalyvavo lietuvių antinacinio pasipriešinimo judėjime. 1944 tapo Žaliosios rinktinės partizanu, vėliau – jos vadu. Įkūrus Prisikėlimo apygardą ir pertvarkius Žaliąją rinktinę į Lietuvos žaliąją rinktinę, 1948 04 paskirtas jos vadu. Karys savanoris (1999, po mirties). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003, po mirties). Žuvo 1949 01 25 Raginėnuose (Radviliškio r.)

2022 metais

115 metų, kai įkurtas (1907) Panevėžio „Aido“ draugijos choras. Vadovai – A. Kvedaravičius ir A. Marijošius.

2022 metais

115 metų, kai nutiestas (1907) Panevėžio–Švenčionėlių siaurasis geležinkelis.

2022 metais

135 metai, kai Panevėžyje įsteigtas (1887) J. Gurvičiaus tabako fabrikas.

2022 metais

135 metai, kai Pavinkšniuose (Panevėžio r.) gimė (1887) visuomenės veikėjas, knygnešys Jonas Šliogeris. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Laikraščio „Vilniaus žinios“ bendradarbis. Mirė 1915.

2022 metais

150 metų, kai sudarytas ir patvirtintas (1872) pirmasis projektinis Panevėžio planas. Autorius – architektas P. Merkulovas.

Feliksas Grigaliūnas
2022 metais

155 metai, kai Joniškėlyje (Pasvalio r.) gimė (1867) miškininkas, valstybės veikėjas Feliksas Grigaliūnas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1893 – Miškų institutą Sankt Peterburge. Vertėsi privačia praktika Baltarusijoje. Atgavus nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą ir pradėjo miškų tvarkymo darbus Balstogės apygardoje Belovežo girioje. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dirbo miškų inspektoriumi Rytų Lietuvoje. 1920 Lietuvos valstybinės komisijos sutarčiai su Rusija sudaryti ekspertas. 1924 paskirtas valstybinės komisijos, kuri Paryžiuje pasirašė Klaipėdos konvenciją, ekspertu. Vertino miškų būklę Klaipėdos krašte. 1925–1938 Žemės ūkio viceministras. Apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo (1928) ir 2-ojo (1931) bei Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1937) ordinais. Mirė 1939 01 24 Kaukliuose (Pasvalio r.).

2022 metais

160 metų, kai gimė (apie 1862) kunigas, visuomenės ir kultūros veikėjas Aleksandras Purickis. Nuo 1905 dalyvavo Panevėžio kultūrinėje veikloje – įsteigė keletą lietuvių draugijų, buvo kultūros ir meno draugijos „Aidas“ pirmininku. Mirė 1912 04 06 Panevėžyje.

2022 metais

165 metai, kai Kuryje (Panevėžio r.) gimė (1857) knygnešys Domas Baltramiejūnas. Įsigijęs žemės, apsigyveno Girkalnio vienkiemyje (Radviliškio r.). Aktyvus lietuviškos spaudos platintojas Panevėžio apskrityje. Slapta spaudą gabendavo į Panevėžį, Plukius. Palaikė ryšius su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais.

Juozas Milašiūnas
2022 metais

170 metų, kai Katlėriuose (Anykščių r.) gimė (1852) knygnešys Juozas Milašiūnas. Gyveno Panevėžyje. Nuo 1885 platino draudžiamąją lietuvišką spaudą Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Ukmergės apskrityse. Bendradarbiavo su J. Bieliniu, K. Ūdra ir kitais knygnešiais. 1903 emigravo į JAV. Po 1904 lietuvių spaudos draudimo panaikinimo grįžo į Lietuvą. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

Pijorai
2022 metais

295 metai, kai Panevėžyje įsikūrė (1727) vienuoliai pijorai.

2022 metais

455 metai, kai Upytės pavieto centru tapo (1567) Panevėžio dvaras.

2022 metais

515 metų, kai dabartinėje Panevėžio teritorijoje buvo pastatyta (1507) pirmoji Panevėžio Dievo Motinos bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis miestelis – Senasis Panevėžys.