115 metų, kai Pilviškiuose (Anykščių r.) gimė (1909) pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Juzulėnienė. 1929 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1934–1937 studijavo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Nuo 1946 gyveno Panevėžyje. 1946–1953 Panevėžio mokytojų seminarijos pedagoginės praktikos dėstytoja. 1954–1959 dirbo Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje chemijos mokytoja, nuo 1960 Panevėžio 6-ojoje vidurinėje mokykloje chemijos ir biologijos mokytoja. Aktyviai dalyvavo Tėviškės pažinimo draugijos Panevėžio skyriaus veikloje. Apdovanota Gedimino ordino medaliu (1999). Mirė 2004 08 09 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

90 metų, kai Dubičiuose (Varėnos r.) gimė (1934) kompozitorius, pedagogas Vladas Švedas. 1946 baigė Upytės pradinę mokyklą, 1946–1951 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1951–1953 Panevėžio muzikos mokykloje. 1953–1958 studijavo LSSR konservatorijoje. 1958–1967 Panevėžio muzikos technikumo pedagogas. 1967–1975 dirbo  Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1976–1982 Kauno menininkų namų direktorius. Sukūrė operų, simfonijų, kantatų, dainų. Surengė autorinių koncertų, skaitė paskaitų įvairiuose Lietuvos miestuose. Mirė 2012 06 08 Kaune.

70 metų, kai Stumbriškyje (Pasvalio r.) gimė (1954) bibliotekininkė, visuomenininkė Albina Saladūnaitė. 1976 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1978 Panevėžio viešosios bibliotekos (dab. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka) darbuotoja. Aktyvi žygeivė, ateitininkų judėjimo dalyvė, literatūrinių vakarų organizatorė ir vedėja. 2006 JAV lietuvių moterų ateitininkių korporacijos „Giedra“ išrinkta krikščioniškų pažiūrų pasaulio lietuvių Metų moterimi. Kalbos premijos laureatė (2011), apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2013).

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) žurnalistė, politikė Nijolė Steiblienė. 1972 baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą, 1978 Vilniaus universitetą. 1977–1998 Lietuvos radijo ir televizijos komiteto (nuo 1990 Lietuvos radijas ir televizija) Lietuvos televizijos Informacijos vyriausiojoje redakcijoje, buvo Naujienų direkcijos reporterė, laidų vedėja. Rengė reportažus, interviu politikos, ekonomikos, teisėsaugos temomis. 1998–2000 Laisvo ir nepriklausomo kanalo televizijos laidų redaktorė. Nuo 2010 bendrovės „Lietuvos rytas“ Pardavimų departamento direktorė. 2000–2008 LR Seimo narė, 2001–2004 Antikorupcijos komisijos pirmininkė. Apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2003).

85 metai, kai Baimainiuose (Panevėžio r.) gimė (1939) zootechnikas, biomedicinos m. dr., doc. Stasys Juknevičius. 1962 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Nuo 1965 Lietuvos žemės ūkio akademijos (nuo 1996 Lietuvos žemės ūkio universitetas) dėstytojas. Rabikių kaime (Panevėžio r.) įkūrė Beržoto dendrologinį parką, kuriame auga apie 1000 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Išleido 25 knygas ir brošiūras, yra paskelbęs daugiau nei 340 mokslinių ir mokslo populiarių straipsnių.

110 metų, kai Alantėse (Panevėžio r.) gimė (1914) gydytojas terapeutas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Marijonas Krikštopaitis. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1939 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1942–1945 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 1945–1990 Vilniaus universiteto dėstytojas. 1951–1957 dar ir LSSR Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis terapeutas. 1957–1961 Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Terapijos skyriaus vedėjas. Nuo 1982 Respublikinio gastroenterologijos centro vadovas. 1991–1995 Vilniaus universiteto Bendrosios praktikos gydytojų centro profesorius konsultantas. Išleido knygų apie vidaus ligas. Mirė 2003 07 25 Vilniuje.

115 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) gimė (1909) agronomas, agrarinių m. dr., prof., visuomenės veikėjas Jonas Vengris. 1930 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1936 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, 1937–1939 augalininkystės studijas gilino Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą dirbo Žemės ūkio akademijoje. Nuo 1949 gyveno JAV ir dėstė Masačusetso universitete. Išleido 2 monografijas, atsiminimų knygą, paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. Mirė 2004 02 14 Ostervilyje (JAV).

25 metai, kai Vilniuje įsteigtas (1999) Vilniaus panevėžiečių klubas „Nevėžis“, į kurį kultūrinei veiklai susibūrė sostinėje gyvenantys buvę panevėžiečiai.

145 metai, kai Niūronyse (Anykščių r.) gimė (1879) rašytojas Jonas Biliūnas. Studijavo Dorpato (dab. Tartu) universitete, Leipcigo aukštojoje prekybos mokykloje, Ciuricho universitete. 1902–1903 gyveno Panevėžyje, vertėsi privačiomis pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius, organizavo Lietuvos socialdemokratų partijos veiklą. Parašė straipsnių ekonominiais ir politiniais klausimais, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje (Lenkija).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) architektė Elvyra Klimavičienė. 1982 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1982–2000 Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio skyriaus architektė. „Sodros“, Panevėžio muzikos mokyklos, Žemėtvarkos projektavimo instituto ir kitų Panevėžio pastatų projektų autorė. Lietuvos architektų sąjungos narė. Nuo 2002 UAB „Panprojektas“ vadovė.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1969) aktorė Daiva Rudokaitė. 1976–1987 mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1987–1991 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1991–1993 „Šiaurės Atėnų“ teatro aktorė. 1994–2023 Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė. 2006 baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. 2005–2011 studijavo Europos psichodramos institute. 2016–2023 Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. Naudodama teatro ir psichodramos technikas vedė seminarus, mokymus, patyrimo grupes. Mirė 2023 05 22.

65 metai, kai Subačiuje (Kupiškio r.) gimė (1959) medikas, psichiatras psichoterapeutas, politikas Raimundas Alekna. 1977 baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą, 1985 Kauno medicinos institutą. 1986–1995 dirbo Panevėžio medicinos įstaigose. 1995–1997 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas. 1997–2000 LR Seimo narys. 1999–2000 LR sveikatos apsaugos ministras. 2003–2015 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2010–2011 Vilniaus miesto meras. Šiuo metu „Ąžuolyno klinikos“ direktorius.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1944) menotyrininkė, dailės kritikė Gražina Kliaugienė. 1964–1966 studijavo Vilniaus universitete (mediciną ir geologiją), 1974 baigė Lietuvos dailės institutą. 1968–1973 gyveno Panevėžyje, nuo 1970 dirbo „Ekrano“ gamykloje Pramoninės estetikos biuro dailininke, nuo 1972 kino teatro „Raketa“ dailininke, nuo 1973 Panevėžio miesto Kultūros skyriaus dailės būrelio vadove. Nuo 1972 skelbė straipsnius (parašė daugiau kaip 300) periodiniuose leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Pergalė“, „Krantai“, „7 meno dienos“ ir kt. Mirė 1995 09 15 Vilniuje.

105 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1919) Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vienas vadų Žemaitijoje Antanas Liesys. Nuo 1945 Jungtinės Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanas. Nuo 1947 05 apygardos štabo informacinio skyriaus, nuo 1948 06 Vakarų Lietuvos Jūros srities štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas. Nuo 1948 Žemaičių apygardos specialiojo būrio palaikyti ryšiams tarp apygardos ir srities vadas. Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, įvykusio 1949 02 2/22, Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) vienas dalyvių. Žuvo 1951 02 10 Čepaičiuose (Telšių r.). Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2004).

135 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) Lietuvos kariuomenės kapelionas, kunigas, kanauninkas Juozas Meškauskas. 1913 baigė Žemaičių kunigų seminariją, 1917 Dvasinę akademiją Sankt Peterburge. 1918 Panevėžyje dalyvavo telkiant Lietuvos kariuomenės savanorius. Nuo 1919 Kauno kunigų seminarijos profesorius, 1922–1940 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1949 gyveno JAV, kunigavo, buvo Lietuvos skautams remti draugijos vicepimininkas. Mirė 1957 11 30 Niujorke (JAV).

85 metai, kai veiklą pradėjo (1939) Lietuvos aeroklubo Panevėžio skyrius.

120 metų, kai Rudikuose (Kupiškio r.) gimė (1904) muziejininkas, kraštotyrininkas Juozas Petrulis. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1938–1944 dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1947–1958 Lietuvos istorijos muziejaus direktorius. 1958–1975 Lietuvos dailės muziejaus dailininkas restauratorius. Rinko medžiagą apie materialinę ir dvasinę lietuvių liaudies kultūrą, rengė knygą apie tautodailininkus, tyrinėjo poetės U. Tamošiūnaitės palikimą. Mirė 1975 04 25 Vilniuje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) šachmatininkas, šachmatų treneris Gediminas Rastenis. Mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1976–1992 ir nuo 1995 Vilniaus šachmatų mokyklos treneris, 1992–1995 Vokigano Lake parko centro (JAV) instruktorius. LSSR nusipelnęs treneris (1987), Lietuvos moterų šachmatų rinktinės treneris (2008), Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas (1972–1974), Europos korespondencinių šachmatų čempionas (1983–1987). 1984–1985 kartu su broliu Mindaugu Rasteniu ir kitais leido pogrindinį antisovietinį leidinį „Juventus academika“.

110 metų, kai Panevėžyje gimė (1914) karo lakūnas Boleslovas Užpolevičius. Mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje. 1935–1937 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1938–1939 mokėsi lakūnų mokykloje Dębline (Lenkija). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su Lenkijos karinėmis pajėgomis pasitraukė į Prancūziją, iš ten – į Didžiąją Britaniją. 1942 paskirtas į 300 divizioną Hemswelleryje (netoli Londono). Žuvo oro mūšyje 1942 03 27 Šiaurės jūroje prie Olandijos pakrantės (1948 palaidotas Didžiosios Britanijos karių kapinėse prie Bergen op Zoomo, Olandija). Apdovanotas Narsuolio kryžiumi (1941, 1942).

130 metų, kai Pabažyje (Latvija) gimė (1894) inžinierius architektas Karolis Reisonas. 1920 baigė Imperatoriaus Nikolajaus I civilinių inžinierių institutą Sankt Peterburge. 1922–1930 architektas Šiauliuose, nuo 1925 Šiaulių miesto inžinierius. 1930–1938 Kauno miesto inžinierius, statybos skyriaus vedėjas. 1941–1944 Panevėžio miesto inžinierius, burmistras. Nuo 1949 gyveno Australijoje, dirbo Adelaidės miesto architektūros skyriuje. Parašė 2 vadovėlius. Mirė 1981 07 17 Adelaidėje.

80 metų, kai Kybartuose (Vilkaviškio r.) gimė (1944) rašytojas, žurnalistas, redaktorius Algimantas Kaminskas. 1973 baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, 1978 Vilniaus universitetą. 1973–1975 ir 1980–1984 dirbo Kėdainių rajono laikraščio „Tarybinis kelias“ redakcijoje. 1984–2008 Panevėžio rajono laikraščio „Tėvynė“ redaktorius. Nuo 1982 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Išleido romanų, poezijos, publicistikos knygų. Apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos premija (1990), Nikolajaus Ostrovskio (1986) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (2017) literatūrinėmis premijomis. Mirė 2024 02 17 Panevėžyje.

100 metų, kai Kaune gimė (1924) teatro ir kino aktorius, režisierius Donatas Banionis. Nuo 1940 Panevėžio dramos teatro aktorius. 1981–1984 Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius, 1984–1988 direktorius, meno vadovas. Panevėžio dramos teatre sukūrė per 100 vaidmenų. Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1994), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2004), Rusijos federacijos Garbės ordinu (2009). Panevėžio miesto garbės pilietis (1999). Mirė 2014 09 04 Vilniuje.

110 metų, kai Odesoje (Ukraina) gimė (1914) gydytojas Vladislovas (Vladas) Vytautas Žemaitis. 1931 baigė Panevėžio gimnaziją, 1973 Vytauto Didžiojo universitetą. 1938 baigė Karo mokyklą. Nuo 1939 dirbo Panevėžio ligoninėje, nuo 1943 ligoninės vyr. gydytojas. Nuo 1943 03 Švenčionių apskrities ligoninės chirurginio skyriaus vedėjas. 1944 traukėsi į Vakarus, žuvo 1944 01 09 bombarduojant Kretingos geležinkelio stotį.

95 metai, kai Kaune gimė (1929) inžinierius architektas, akvarelininkas, scenografas Algimantas Mikėnas. 1946 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1946–1952 studijavo Kauno politechnikos institute. 1961 ir 1975–1981 Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektas. 1961–1979 Panevėžio dramos teatro dailininkas. 1964–1975 dirbo Kauno kombinate „Dailė“, 1981–1986 Žemės ūkio statybos projektavimo institute, 1986–1994 Pramoninės statybos projektavimo institute, 1995–1998 AB „Lietuvos telekomas“, 1999–2006 UAB „Aisetas“. Panevėžio dramos teatro pastato projekto (1967) autorius, antkapinių paminklų Juozui Miltiniui (1995) ir Vaclovui Blėdžiui (2001) architektas. Sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų spektakliams Panevėžio dramos teatre. Mirė 2006 03 10 Kaune.