Antanas Vengris
2027 02 05

115 metų, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) 1912 02 05 gimė teatrologas, literatūrologas, vertėjas, humanitarinių m. dr. Antanas Vengris. Mokėsi parengiamojoje mokykloje prie Panevėžio mokytojų seminarijos. 1933–1939 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1939–1945 mokytojavo Vilniaus gimnazijose. 1940 baigė Vilniaus universitetą. 1945–1952 dirbo Grožinės literatūros leidykloje, 1945–1953 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1953 suimtas, nuteistas, kalėjo Kuibyševo (Rusija) lageryje. 1954 grįžo į Lietuvą. 1956–1965 dirbo žurnalų „Meno saviveikla“, 1965–1971 – „Kultūros barai“ redakcijose, 1971–1984 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. Parašė apybraižų, atsiminimų knygą, parengė lietuvių rašytojų poezijos knygų, į lietuvių kalbą išvertė rusų, lenkų, vokiečių rašytojų kūrinių. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių literatūros ir teatro temomis. Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996),  Šv. Kristoforo statulėle (1997). Mirė 2014 06 25 Vilniuje.

Ona Maksimaitienė
2027 02 05

125 metai, kai Sankt Peterburge (Rusija) 1902 02 05 gimė istorikė, pedagogė, humanitarinių m. dr. Ona Maksimaitienė. 1927 baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1923–1924 mokytojavo Kaune, 1925–1929 Mažeikių gimnazijos, 1929–1935 Kėdainių gimnazijos mokytoja. 1935–1944 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytoja. 1957 išvyko gyventi į Vilnių, iki 1970 dirbo Istorijos institute. Parašė knygų iš Lietuvos istorijos, istorinės geografijos, sudarė Lietuvos žemėlapių. Išleido knygą „Iš Panevėžio istorijos“ (1992), po mirties išleista jos monografija „Panevėžio miesto istorija“ (2003). Mirė 1999 12 10 Vilniuje, palaidota Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

Jonas Sokolovas
2027 02 05

135 metai, kai Vladimire (Rusija) 1892 02 05 gimė pedagogas, bibliotekininkas, poetas Jonas Sokolovas. Baigė Maskvos valstybinį universitetą. 1919–1940 Panevėžio berniukų gimnazijoje dėstė lotynų, rusų kalbą ir literatūrą, vadovavo gimnazijos bibliotekai. Pokario metais dirbo Vilniaus 4-osios berniukų gimnazijos direktoriumi, iki 1950 dėstė Vilniaus universitete, vėliau dirbo Vilniaus bibliotekiniame technikume. Rašė eilėraščius, į rusų kalbą išvertė K. Kubilinsko eilėraščių, J. Paukštelio romaną „Kaimynai“. Mirė 1966 10 26 Šiauliuose.