160 metų, kai prasidėjo (1863) Lenkijos–Lietuvos valstybės nacionalinio išsivadavimo sukilimo kovos Lietuvoje. Panevėžio apylinkėse veikė kunigo Antano Mackevičiaus, Zigmanto Sierakausko, Eliziejaus Liudkevičiaus, Antano Kripaičio vadovaujami sukilėlių būriai.

85 metai, kai Pajuodžiukuose (Panevėžio r.) gimė (1938) hidrotechnikos inžinierius, technologijos m. dr., prof. Antanas Lukianas. 1955 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1960 – Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1961–1988 dirbo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos institute. 1988–1997 Žemės ūkio ministerijos Mokslo valdybos viršininkas, Mokslo ir mokymo departamento direktorius. Nuo 1997 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete; 2000–2009 Hidraulikos katedros vedėjas. Kelių knygų apie drenažą bendraautoris, paskelbė daugiau kaip 140 mokslinių straipsnių, išradimo autorius. Pelnė LSSR valstybinę premiją (su kitais, 1978).

70 metų, kai Tumagalyje (Panevėžio r.) gimė (1953) ekonomistas, socialinių m. dr., prof., Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Stasys Kropas. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1977 baigė Vilniaus universitetą ir iki 2015 jame dėstė. 1990–1992 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys. 1992–1993 LR Vyriausybės ministras be portfelio. 1993–2008 Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius. 1997–2001 Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto tarybos pirmininkas. 2001–2003 Tarptautinio valiutos fondo vykdančiojo direktoriaus patarėjas Vašingtone. 2003–2008 dirbo Lietuvos banko investavimo komitete. 2008–2017 Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, nuo 2016 Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Kelių knygų bankininkystės klausimais autorius ir bendraautoris, parengė mokomųjų priemonių ir vadovėlių. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).

90 metų, kai Janioniuose (Panevėžio r.) gimė (1933) inžinierius elektrikas, technikos m. dr., prof. Stanislovas Masiokas. Baigė Jotainių pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio 1-ojoje gimnazijoje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. 1952–1957 studijavo Kauno politechnikos institute. 1957–2010 dirbo Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). Domėjosi leidybine veikla. 1991 UAB leidyklos „Candela“ steigėjas ir direktorius. Šviesos technikos srities mokslo darbų pradininkas Lietuvoje. Paskelbė 135 mokslo straipsnius ir kitus mokslo bei pedagoginius darbus, išleido vadovėlį.

85 metai, kai Auriliškiuose (Pasvalio r.) gimė (1933) dailininkas tapytojas, pedagogas Vladislovas Vaišvila. Nuo 1961 gyveno ir dirbo Panevėžyje. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją, J. Švedo pedagoginę mokyklą, 1975 – Vilniaus dailės institutą. Nuo 1973 dirbo Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, vėliau – Panevėžio konservatorijos, Panevėžio kolegijos, V. Mikalausko menų mokyklos dėstytojas, suaugusiųjų dailės studijos „Paletė“ vadovas. Mirė 2021 09 13 Panevėžyje.

130 metų, kai Bimbuose (Rokiškio r.) gimė (1893) gydytojas chirurgas Stanislovas Mačiulis. 1914–1919 studijavo Peterburgo karo medicinos akademijoje. Nuo 1925 dirbo gydytoju Smilgiuose (Panevėžio r.). Nuo 1930 Panevėžio apskrities ligoninės direktorius ir Chirurgijos skyriaus vedėjas. Jo pastangomis pastatyta moderni Panevėžio apskrities ligoninė. 1933 su kitais Panevėžio gydytojais įsteigė Draugiją kovai su vėžio liga. Bendradarbiavo žurnale „Medicina“. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929). Iš Panevėžio besitraukiančių bolševikų nužudytas 1941 06 26, palaidotas Panevėžyje.

140 metų, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) gimė (1883) gydytojas, visuomenės veikėjas Antanas Didžiulis. 1904–1905 Maskvos universitete studijavo istoriją ir filologiją, 1912–1914 Krokuvos universitete – mediciną. 1918–1941 ir 1950–1960 gyveno ir dirbo Panevėžyje. Įkūrė Apskrities savivaldybės ligoninę ir jai vadovavo. Nuo 1930 Panevėžio apskrities gydytojas. Nuo 1950 Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas. Dirbo Panevėžio respublikinėje ligoninėje. Patologijos tyrimų pradininkas Panevėžyje. Dalyvavo įvairių Panevėžio kultūros organizacijų veikloje, vadovavo Panevėžio meno kultūros draugijai „Aidas“, organizavo vakarus, vaidino spektakliuose, operetėse, buvo liaudies universiteto lektorius ir Panevėžio kraštotyros draugijos narys. Paskelbė originalių ir verstų eilėraščių, straipsnių, atsiminimų. LSSR nusipelnęs gydytojas (1945). Mirė 1960 03 11 Panevėžyje.

105 metai, kai Panevėžyje gimė (1918) knygotyrininkas, bibliografas Nojus Feigelmanas. 1936–1940 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. 1959 baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1945–1949 Vilniaus universiteto dėstytojas, 1950–1962 Vilniaus universiteto bibliotekos vyr. bibliografas, 1962–1967 Retų knygų ir rankraščių skyriaus, 1967–1991 Senų spaudinių skyriaus vedėjas. 1991 išvyko į Izraelį. Parengė keletą bibliografinių leidinių apie senąsias lietuviškas knygas, paskelbė straipsnių knygotyros temomis. Mirė 2002 09 07 Aškelone (Izraelis).

150 metų, kai Kratiškiuose (Biržų r.) gimė (1873) pedagogas, gamtininkas, leksikografas Jonas Baronas. 1900 baigė Maskvos universitetą. 1906–1915 Liepojos komercijos mokyklos mokytojas. 1919 Panevėžio berniukų gimnazijos, 1919–1926 Ukmergės gimnazijos, 1928–1936 Kauno 3-iosios gimnazijos direktorius. Parašė keletą gamtos mokslo vadovėlių mokykloms, kitos mokomosios literatūros. Mirė 1952 10 16 Vilniuje.

70 metų, kai Baikite (Rusija) gimė (1953) inžinierius sistemotechnikas, technologijos m. dr., prof. Aleksandras Targamadzė. Nuo 1969 gyveno Panevėžyje, mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1976 baigęs Kauno politechnikos institutą dirbo jame (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas), 1991–1992 Skaičiavimo centro direktorius, 1992–2000 prorektorius, 2001–2011 Informatikos fakulteto dekanas. Nuo 2009 dirbo ir Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2012 Virtualaus mokymosi technologijų centro vadovas. Paskelbė mokslinių straipsnių, knygų autorius. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2002).

80 metų, kai Kačiuškiuose (Radviliškio r.) gimė (1943) inžinierius, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Julius Beinortas. 1965 baigė Kauno politechnikos institutą. 1967–1990 dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“. 1992–2000 LR Seimo narys. 1996–2000 Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkas. 2000–2002 dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2008 – valstybinėje darbo inspekcijoje Panevėžyje. 1988–1989 vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, Sąjūdžio miesto tarybos narys. 2003–2015 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Rašė straipsnius politikos klausimais, knygų sudarytojas. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1996), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LR kultūros ministro atminimo medaliu už K. Donelaičio atminimo puoselėjimą (2014) ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2018). Mirė 2019 02 13 Panevėžyje.

130 metų, kai Pumpėnuose (Pasvalio r.) gimė (1893) pedagogas, vargonininkas, chorvedys Juozas Rajeckas. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, paimtas į carinę kariuomenę. Saratove baigė vidurinę mokyklą, studijavo konservatorijoje. 1918 grįžo į Lietuvą, 1919 apsigyveno Panevėžyje. 1921–1929 – miesto pradinių mokyklų ir Mokytojų seminarijos muzikos ir dainavimo mokytojas bei choro vadovas. 1932–1936 Kvietiškio žemės ūkio mokyklos muzikos dėstytojas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 gyveno JAV. Vargonininkavo ir vadovavo chorui Aušros Vartų lietuvių parapijoje Niujorke. Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungos narys. Mirė 1965 04 18 Maspethe (JAV).

125 metai, kai Rukšių dvare (Rokiškio r.) gimė (1898) Lietuvos kariuomenės leitenantas, inžinierius Romualdas Vaitkevičius. Baigė Panevėžio realinės mokyklos 7 klases. 1919 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, nuo lapkričio mėn. Ketvirtojo pėstininkų pulko kuopos vadas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1921 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. Studijavo Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakultete. 1929 baigė Prahos aukštosios technikos mokyklos Vandens ūkio ir kultūrtechnikos skyrių. Grįžus į Lietuvą, paskirtas Žemės tvarkymo departamento kultūrtechniku, vėliau Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikos mokyklos mokytojas, nuo 1934 direktoriaus pavaduotojas. Vadovėlio, knygos autorius. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (1920). Žuvo 1935 07 03, palaidotas Antalieptėje (Zarasų r.).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) ekonomistas, socialinių m. dr., prof. Valentinas Navickas. 1982 baigė Leningrado universiteto Ekonomikos fakultetą. Nuo 1982 su pertraukomis dėsto Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). 2005–2007 dėstė Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Paskelbė mokslinių straipsnių, vadovėlių ir mokomųjų knygų aukštosioms mokykloms bendraautoris.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1933) inžinierius, karo technikos ekspertas Jaunutis Gilvydis. 1949 persikėlė į JAV. 1960 Detroito universitete įgijo elektrotechnikos bakalauro, 1966 – matematikos magistro, 1972 – mechanikos inžinerijos magistro laipsnį. Nuo 1960 Detroite dirbo JAV gynybos departamento Kariuomenės tankų skyriuje inžinieriumi, skyriaus viršininku. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Izraelyje nagrinėjo tankų naujus projektinius pasiūlymus bei gamybos technologijas. Pateikė daugiau nei 440 įvairių karo technikos projektinių pasiūlymų, padarė 4 patentuotus išradimus tankams patobulinti. Parašė 9 studijas apie tankus.

130 metų, kai Paviluoste (Latvija) gimė (1893) teisininkas, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Bizauskas. 1913 baigė Kauno gimnaziją ir pradėjo studijuoti Maskvos universitete. 1917–1918 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, buvo miesto Valdybos nariu. 1920–1922 Steigiamojo seimo atstovas, LR Švietimo ministras. 1923–1930 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje. 1939–1940 Ministro pirmininko pavaduotojas. Bendradarbiavo spaudoje, vertė grožinę literatūrą, parašė literatūros vadovėlį. Bolševikų nužudytas 1941 06 26 Baltarusijoje.

85 metai, kai Šlekiuose (Panevėžio r.) gimė (1938) agronomas, visuomenės veikėjas Jeronimas Kraujelis. 1957 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1962 – Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1969–1985 Žemės ūkio ministerijos Darbo užmokesčio, Planavimo ir ekonomikos valdybų viršininkas. 1992–2000 ir 2006–2016 Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius, prezidentas. 2000–2004 LR Seimo narys. 2001–2004 – LR žemės ūkio ministras. Mirė 2019 03 31 Vilniuje.

105 metai, kai Vilniuje Lietuvos Taryba vienbalsiai priėmė (1918) Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. Tarp šį dokumentą pasirašiusių Tarybos narių buvo ir trys Panevėžyje dirbę ir gyvenę asmenys – Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Šaulys ir Alfonsas Petrulis.

55 metai, kai Panevėžyje (Laisvės a. 5) atidarytas (1968) Panevėžio dramos teatro pastatas. Architektas – Algimantas Mikėnas.

75 metai, kai Skatikuose (Panevėžio r.) gimė (1948) matematikas, fizinių m. habil. dr., prof. Antanas Laurinčikas. 1966 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1971 – Vilniaus universitetą. Nuo 1974 Vilniaus universiteto, nuo 1996 ir Šiaulių universiteto dėstytojas. Nuo 2005 Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėjas. Nuo Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas. 2010–2011 Kioto (Japonija) matematikos instituto kviestinis profesorius. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2012). Parašė monografijų, mokomųjų knygų, apie 500 mokslinių straipsnių. Lietuvos mokslo premijų laureatas (1994, 2014 su R. Garunkščiu).

80 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) gimė (1943) aktorė Danutė Vidugirytė. Nuo 1962 lankė Juozo Miltinio vaidybos studiją. 1963–2004 vaidino Panevėžio dramos teatre (nuo 1995 Juozo Miltinio dramos teatras). Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų. Vaidino Lietuvos ir Baltarusijos kino studijų filmuose, radijo spektakliuose. Mirė 2004 01 14 Panevėžyje.

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1923) kelių inžinierius, technologijos m. dr., prof. Evaldas Palšaitis. Baigė Panevėžio gimnaziją. 1943 išvežtas darbams į Vokietiją. 1944 grįžo į Lietuvą. 1944–1945 dirbo Biržų kelių valdyboje. 1950 baigęs Kauno universitetą iki 1969 jame dėstė. 1696–1993 dirbo Vilniaus inžinieriniame statybos institute. Vienas iš Lietuvos kelių muziejaus Vievyje (1995) kūrėjų. Parašė 2 vadovėlius, parengė 2 žodynus, mokomųjų knygų bendraautoris. Paskelbė daugiau nei 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Mirė 2010 08 18 Vilniuje.

95 metai, kai Lepariškiuose (Panevėžio r.) gimė (1928) fotografas Jonas Ambraška. Mokėsi Panevėžio amatų mokykloje. 1978–1988 dirbo „Panevėžio tiesos“ redakcijoje, nuo 1993 iki mirties – Panevėžio kraštotyros muziejuje. Buvo aktyvus Panevėžio fotoklubo narys. Daugelio grupinių fotografijos parodų ir konkursų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis. Mirė 2002 08 31 Panevėžyje.

75 metai, kai Adutiškyje (Švenčionių r.) gimė (1948) dailininkas Stanislovas Stasiūnas. 1973 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1973 gyvena Panevėžyje. Nuo 1991 dirbo Panevėžio dailės mokykloje. Kuria grafikos, pastelės srityse, tapo.

95 metai, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) gimė (1928) poetas, vertėjas Simas Račiūnas. Baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1950 įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. 1951 suimtas, nuteistas, kalintas Rusijos lageriuose. 1955 grįžo į Lietuvą. 1957–1962 Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. 1962–1972 Vilniuje dirbo statybos įmonėje, mokytojavo, vėliau vertėjavo. Nuo 1950 periodinėje spaudoje skelbė eilėraščius, poezijos vertimus, parašė religinių giesmių. Mirė 1998 03 31 Vilniuje.

95 metai, kai Spirakiuose (Panevėžio r.) gimė (1928) inžinierius mechanikas, ekonomistas, socialinių m. dr., prof. Antanas Morkevičius. 1954 baigė Leningrado miškų technikos akademiją. 1948–1967 dirbo įvairiose Lietuvos medienos ir popieriaus pramonės įmonėse. 1967–2004 Vilniaus universiteto dėstytojas. 1993–2002 asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius. Išleido knygų, brošiūrų, mokymo priemonių, paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Mirė 2018 09 16 Klaipėdoje.

80 metų, kai Naujarodžiuose (Panevėžio r.) gimė (1943) dailininkas vitražistas Vytautas Švarlys. 1950–1954 mokėsi Rodų pradinėje mokykloje, 1954–1959 – Krekenavos vidurinėje mokykloje, 1966–1972 studijavo Lietuvos dailės institute. 1977–1980 Vietinės pramonės ministerijos Eksperimentinio meninio konstravimo biuro Projektavimo skyriaus vyriausiasis konstruktorius, 1981–1989 konditerijos fabriko „Pergalė“ vyriausiasis dailininkas. Nuo 1981 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2004–2011 Lietuvos dailininkų sąjungos Monumentaliosios dailės sekcijos pirmininkas. Jo sukurti vitražai daugiausia skirti visuomeniniams pastatams. Išleido savo darbų albumą „Vitražai“ (2014). Dalyvavo parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė LR valstybinę stipendiją (2011).

85 metai, kai Genėtiniuose (Panevėžio r.) gimė (1938) inžinierius mechanikas, technologijos m. dr., doc. Adolfas Brėskis. 1955 baigė Panevėžio r. Raguvos vidurinę mokyklą. 1960 baigė Kauno politechnikos institutą, 1966–1976 šio instituto Klaipėdos fakulteto Mechaninių disciplinų katedros vedėjas, 1978–1991 dekanas. 1991–1997 Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanas, 1991–2007 prorektorius. Paskelbė mokslinių darbų. Mirė 2016 11 14 Klaipėdoje.