75 metai, kai Panevėžyje 1951 02 01 gimė technologijos m. dr., prof. Vytautas Markevičius. 1957–1960 mokėsi Panevėžio 1-ojoje pradinėje mokykloje. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros profesorius.

135 metai, kai Bliūdžiuose (Panevėžio r.) 1891 02 01 gimė karininkas, gydytojas balneologas Jurgis Venckūnas. 1911 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Mediciną studijavo Saratove. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose. 1920 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1922 Birštono kurorte gydė mineraliniais vandenimis. Nuo 1926 gyveno Kaune. 1927 šalia Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir ambulatorijos įsteigė balneoterapinę gydyklą. Po karo dirbo Kauno medicinos instituto Farmakologijos katedroje, įkūrė Šančių polikliniką. Parašė 2 knygas. Mirė 1970 05 24 Kaune.

90 metų kai Tvankstėje (Panevėžio r.) 1936 02 02 gimė stiklo dailininkas, meninio stiklo vienas pradininkų Lietuvoje Algimantas Aleksandras Žilys. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–2008 dirbo Vilniaus stiklo studijoje (iki 1990 stiklo fabrikas „Raudonoji aušra“, 1990–1996 Vilniaus stiklo fabrikas). Sukūrė dekoratyvinių indų, smulkiosios plastikos kūrinių, vitražų, grafikos. Nuo 1967 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1980). Mirė 2009 07 19 Vilniuje.

115 metų, kai Bačerninkuose (Anykščių r.) 1911 02 02 gimė operos solistė Veronika Dagelytė-Valatkienė. Mokėsi Raguvos mokykloje, baigė Panevėžio gimnaziją. 1931–1937 mokėsi Kauno konservatorijoje. Nuo 1938–1944 Kauno valstybinio teatro, nuo 1944 Lietuvos operos ir baleto teatro solistė. Dainavo pagrindines soprano partijas operose Dž. Verdžio „Aida“, Dž. Pučinio „Toska“, P. Čaikovskio „Pikų dama“, J. Karnavičiaus „Gražina“ ir kt. Mirė 1956 04 18 Vilniuje.

130 metų, kai Baibokuose (Biržų r.) 1896 02 02 gimė rašytojas, literatūros kritikas, teatrologas, vertėjas, filosofijos m. dr., prof. Balys Sruoga. 1906–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Studijavo Petrograde, Maskvoje, Miunchene. Dėstė Kauno, Vilniaus universitetuose. Parašė dramų, memuarų knygą apie Štuthofo koncentracijos stovyklą „Dievų miškas“, išleido 3 poezijos knygas, paskelbė darbų literatūros, folkloro, teatro klausimais. Išvertė rusų, vokiečių, kt. tautų rašytojų kūrinių. Mirė 1947 10 16 Vilniuje.

100 metų, kai Žeimiuose (Jonavos r.) 1926 02 04 gimė skulptorius, pedagogas,  humanitarinių m. dr., prof. Konstantinas Bogdanas. 1944–1945 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1951 baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1951–1993 dėstė (su 1953–1956 aspirantūros pertrauka) Lietuvos dailės institute, 1961–1988 Skulptūros katedros vedėjas, 1962–1969 prorektorius. 1982–1987 Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1951 dalyvavo parodose. Sukūrė istorinės tematikos kompozicijų, paminklinių skulptūrų, antkapinių paminklų, portretų. Parašė straipsnių dailės ir kultūros klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje. Parengė knygų. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1955). Mirė 2011 09 26 Vilniuje.

60 metų, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) 1966 02 05 gimė filologė, vertėja, humanitarinių m. dr., prof. Aurelija Leonavičienė. 1984 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1989 Vilniaus universitete baigė lietuvių ir prancūzų kalbų studijas. 1989–2007 dėstė Lietuvos veterinarijos akademijos Kalbų katedroje, 2005–2007 lektorė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vokiečių ir prancūzų filologijos katedroje, 2007–2012 docentė Kauno technologijos universiteto (KTU) Kalbotyros katedroje ir VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedroje, 2012–2013 profesorė VDU Germanistikos ir romanistikos katedroje ir KTU Kalbotyros katedroje, nuo 2014 profesorė KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedroje, nuo 2015 VDU Germanistikos ir romanistikos katedros vedėja, profesorė. Knygų autorė, vertėja.

120 metų, kai Žižmiuose (Panevėžio r.) 1906 02 05 gimė kalbininkas, visuomenės veikėjas Leonardas Dambrauskas-Dambriūnas. 1934 baigė Vytauto Didžiojo universitetą, 1941–1944 jame dėstė. 1944 pasitraukė iš Lietuvos. 1945–1949 mokytojavo lietuvių pabėgėlių gimnazijoje Miunchene. 1949 persikėlė į JAV, 1950–1953 dėstė Lituanistikos institute, Fordhamo universitete. JAV lietuvių bendruomenės Vašingtono apylinkės steigėjas ir 1962–1968 vicepirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos vicepirmininkas. Parengė lietuvių kalbos vadovėlių nelietuvių mokykloms. 1936–1937 Kaune ir 1961–1968 JAV redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbis. Mirė 1976 11 24 Vašingtone (JAV).

140 metų, kai Panendrėje (Panevėžio r.) 1886 02 06 gimė Nepriklausomybės kovų savanoris Stasys Balčas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 kartu su broliais suorganizavo pirmuosius Panevėžio apsaugos būrius, tapo savanoriu. 1920 sausį išėjo į atsargą. 1920 išrinktas Steigiamojo Seimo, vėliau – Pirmojo Seimo nariu. Grįžęs į Panevėžį, 1924–1926 buvo ūkininkų sąjungos banko direktoriumi ir valsčiaus Tarybos nariu. Aktyvus visuomenininkas, dalyvavo labdaringoje veikloje. Rašė eilėraščius, bendradarbiavo „Šaltinyje“, „Vienybėje“. Apdovanotas 5-ojo laipsnio Vytauto ordinu (1931), Savanorio kūrėjo medaliu (1928). 1949–1958 kalėjo tremtyje Irkutsko srityje. Mirė 1963 07 06 Panevėžyje.

130 metų, kai Svideniuose (Kupiškio r.) 1896 02 07 gimė kalbininkas, žodynininkas Napalys Grigas. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, studijavo Lietuvos universitete. 1926–1928 dėstė Tauragės mokytojų seminarijoje. 1930–1941 „Lietuvių kalbos žodyno“ sekretorius. 1947–1956 dirbo Lietuvių kalbos institute.  Su kitais rašė ir redagavo „Lietuvių kalbos žodyną“. Parengė lietuvių kalbos žodynų mokykloms, paskelbė atsiminimų apie kalbininkus J. Balčikonį, K. Būgą, J. Jablonskį. Parašė apsakymų vaikams. Žuvo 1972 07 14, palaidotas Romainių kapinėse (Kauno r.).

100 metų, kai Marijonavoje (Panevėžio r.) 1926 02 09 gimė aktorė Antanina Mackevičiūtė-Barčienė. 1952 baigė Maskvos valstybinį A. Lunačarskio  teatrinio meno institutą. 1952–1959 Kauno muzikinio, nuo 1959 Kauno dramos teatro aktorė. Teatre sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Mirė 2011 03 02 Kaune.

95 metai, kai Erškėtynėje (Anykščių r.) 1931 02 10 gimė pokario partizanų ryšininkas Antanas Šimėnas. Antrosios sovietinės okupacijos metu įsijungė į Pasipriešinimo partizanų kovas. 1948 suimtas, nuteistas. Kalėjo Vorkutos lageriuose. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus istorinės atminties grupės vadovas. Panevėžyje įrengė ir prižiūrėjo Politinių kalinių, tremtinių ir pasipriešinimo dalyvių muziejų. Atminties paminklų partizanų žūties vietose statybos iniciatorius ir organizatorius, 1993 organizavo paminklo sukilusiems Vorkutos lagerio kaliniams statybą. Išleido 3 knygas apie pokario partizanus ir rezistenciją Panevėžio krašte. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių periodikoje. Mirė 2019 01 01 Panevėžyje.

115 metų, kai Kaune 1911 02 10 gimė dailininkas scenografas Jonas Surkevičius. 1937 baigė Kauno meno mokyklą. 1940–1941 Šiaulių, 1942–1949 Panevėžio dramos teatro dailininkas, 1949–1973 Lietuvos dramos teatro vyriausiasis dailininkas. Nuo 1936 dalyvavo parodose. Panevėžio dramos teatre apipavidalino 15 spektaklių – kūrė scenovaizdžius ir kostiumus. Mirė 1990 10 01 Vilniuje.

120 metų, kai Pantakoniuose (Pasvalio r.) 1906 02 10 gimė politikas, diplomatas, visuomenės veikėjas, teisės m. dr. Stasys Antanas Bačkis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Paryžiaus universitete studijavo teisę, politinę ekonomiją ir tarptautinius mokslus. 1930–1991 dirbo LR diplomatinėje tarnyboje Prancūzijoje, JAV. 1993 grįžo gyventi į Lietuvą. Apdovanotas DLK Gedimino 3 (1937) ir 2 (1994) laipsnių ordinais, DLK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi (1996). Joniškėlio (Pasvalio r.) ir Pasvalio garbės pilietis. Parašė knygą, Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 100 straipsnių politikos, teisės, visuomeninio, socialinio gyvenimo klausimais. Mirė 1999 11 10 Vilniuje.

80 metų, kai Seredžiuje (Jurbarko r.) 1946 02 12 gimė aktorius Rimantas Pazikas. 1963–1965 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1975 baigė Maskvos valstybinį A. Lunačarskio teatrinio meno institutą. Nuo 1965 Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė apie 50 vaidmenų, režisavo spektaklių vaikams. Mirė 2010 01 08 Panevėžyje.

85 metai, kai Pakalniškiuose (Panevėžio r.) 1941 02 12 gimė pedagogė, psichologijos m. dr., doc. Ona Giedrutė Butkienė. 1963 baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo matematikos mokytojos specialybę. 1972 Vilniaus universitete baigė psichologiją. 1990–2007 Lietuvos edukologijos universiteto psichologijos ir psichologijos didaktikos katedrų docentė. Viena ir su kitais išleido knygų pedagoginės psichologijos temomis, parengė knygą apie gimtąjį Pakalniškių kaimą.

90 metų, kai Akėčiuose (Šakių r.) 1936 02 12 gimė statybos inžinierius Antanas Pavalkis. 1959 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1979 Panevėžio statybos tresto vyr. inžinieriaus pavaduotojas, 1981 tresto valdytojo pavaduotojas, 1991–1992 tresto gamybos direktorius, 1992–1999 generalinis direktorius. Apdovanotas LDK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. „Labiausiai nusipelnęs panevėžietis verslo srityje“ (1998). Mirė 2014 12 12 Kaune.

95 metai, kai Petrauskynėje (Panevėžio r.) 1931 02 13 gimė bibliotekininkė, tautodailininkė, kraštotyrininkė Stasė Mikeliūnienė. 1942–1951 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1953–1958 studijavo bibliotekininkystę Vilniaus valstybiniame universitete. Po studijų pradėjo dirbti Panevėžio 2-oje masinėje bibliotekoje. 1963 paskirta 1-os masinės bibliotekos skaityklos vedėja. 1969 paskirta Panevėžio viešosios bibliotekos Informacijos-bibliografijos skyriaus vedėja. 1978–1986 dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Panevėžio vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1993 vėl pradėjo dirbti Panevėžio viešojoje bibliotekoje Retų spaudinių skyriaus rankraštyne. Parengė literatūros rodyklę „Panevėžys 1940–1980“, kartu su B. Mažyliu sudarė leidinį „Kur Įstras pievomis virvena“. Redagavo laikraštį „Paįstrietis“, parašė straipsnių kraštotyros temomis. Nutapė kelis šimtus akvarelių, dalyvavo respublikinėse parodose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (1977). Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės bibliotekininkė. „Metų panevėžietė“ (2002), apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2014).

120 metų, kai Grybeliuose (Utenos r.) 1906 02 13 gimė istorikas, istorijos m. dr., prof. Adolfas Šapoka. 1921–1925 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1929 baigė Lietuvos universitetą. 1932–1940 Vytauto Didžiojo universiteto vyr. asistentas, privatdocentas. 1941–1943 Vilniaus universiteto docentas. Nuo 1948 gyveno Kanadoje, redagavo „Tėviškės žiburius“ (1949–1961), dalyvavo Amerikos lietuvių kultūrinėje veikloje. Išleido knygų apie XVI–XVII a. Lietuvą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1937). Mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada).

135 metai, kai Bružiuose (Radviliškio r.) 1891 02 17 gimė literatas, pedagogas, vertėjas Stasys Naginskas. 1903–1911 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą. 1911 įstojo į Maskvos matininkų mokyklą. 1919–1922 mokytojavo 1-ojoje Vilniaus vyrų gimnazijoje, 1922–1935 Rokiškio gimnazijoje. Išvertė V. Šekspyro, G. Longfelo, A. Mickevičiaus, J. Kupalos poezijos. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Literatūros naujienose“, „Ryte“, „Tautos mokykloje“, „Naujojoje Romuvoje“. Mirė 1955 04 12 Rokiškyje.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 02 18 gimė inžinierius, technologijos m. dr., prof. Darius Viržonis. 1991 baigė Kauno technologijos universitetą. Nuo 1998 dirba KTU Panevėžio filialo technologijų ir verslo fakultete. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių žurnaluose, parengė mokomųjų knygų. Vadovauja mokslinių tyrimų projektams. Vienas iš Panevėžio technologijų parko steigimo iniciatorių. Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.

115 metų, kai Kanske (Rusija) 1911 02 19 gimė pedagogė, rašytoja, visuomenininkė Halina Didžiulytė-Mošinskienė. 1920 apsigyveno Panevėžyje. 1928 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, joje 1937–1939 mokytojavo. 1939–1944  dirbo Kauno mokyklose. Nuo 1947 gyveno Brazilijoje. Dirbo San Paulo lietuviškoje mokykloje, vedė radijo valandėles lietuviams. Išleido dvi knygas, bendradarbiavo išeivijos spaudoje. Už Antrojo pasaulinio karo metais gelbėtus žydus Izraelyje apdovanota Pasaulio tautų teisuolio medaliu (1982), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2000). Mirė 2004 04 22 San Paule (Brazilija).

155 metai, kai Užliaušiuose (Panevėžio r.) 1871 02 19 gimė kunigas, švietėjas Juozas Stakauskas. Baigė Panevėžio realinę mokyklą, vėliau Kauno kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją. Kunigavo Kaune, Liepojoje (Latvija), Panevėžyje, Marijampolėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui valdė Žemaičių vyskupiją. 1909 paskirtas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigu. Įsijungė į Katalikų labdaros draugijos veiklą, įkūrė vaikų prieglaudą, buvo vienas iš iniciatorių įkuriant „Saulės“ draugijos Panevėžio skyrių. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. Spaudos bendradarbis. Mirė 1944 08 07 Upytėje (Panevėžio r.). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

95 metai, kai Panevėžyje 1931 02 20 gimė statybos inžinierius, technikos m. dr., doc. Adolfas Ričardas Garalevičius. 1954 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1955 įvairių įmonių ir organizacijų inžinierius, vyr. inžinierius, direktorius. Vilniaus technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros asistentas, nuo 1994 docentas. Lietuvos nusipelnęs išradėjas (1969). Daugiau kaip 40 išradimų autorius. Išleido brošiūrų, parašė straipsnių apie statybines medžiagas. Kelių knygų bendraautoris.

70 metų, kai Karagandos sr. (Kazachstanas) 1956 02 27 gimė žurnalistė, rašytoja, dramaturgė, poetė Liuda Jonušienė. 1974 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1979 Vilniaus universitetą. 1979–1989 dirbo „Panevėžio tiesos“ korespondente, vadovavo Panevėžio krašto rašytojų susivienijimui, miesto Kūrybinių darbuotojų klubui. 1989–1992 įsteigė ir leido Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“, 2013–2019 buvo jo redaktorė. 1990–1992 „Lietuvos ryto“ korespondentė, laikraščio „Aukštaitijos rytas“ įkūrėja. 1992–2001 įkūrė regioninį dienraštį „Panevėžio rytas“, dirbo jo vyriausiąja redaktore. 2007–2009 LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentatorė. 2010–2011 Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai. Nuo 2006 delfi.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt, kitų internetinių dienraščių bendradarbė. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (2005). G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ (2020) laureatė. Išleido keletą knygų.