135 metai, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) gimė (1888) poetė, prozininkė, tapytoja Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė. 1915–1918 studijavo A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. 1920–1922 dirbo mokytoja Šeduvoje, Ramygaloje. 1924–1925 dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, lankė skulptoriaus J. Zikaro dailės studiją. 1946–1957 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Parašė poezijos ir prozos kūrinių vaikams, išleido virš 20 knygų. Nutapė peizažų, natiurmortų. Mirė 1968 12 17 Vilniuje.

110 metų, kai Smilgiuose (Panevėžio r.) gimė (1913) dailininkas tapytojas Kazimieras Leonardas Žoromskis. 1928–1936 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1942 baigė Vilniaus dailės akademiją, 1945 – Vienos dailės akademiją, 1945–1946 mokėsi Romos karališkoje dailės akademijoje. 1946–1949 gyveno Madride, vėliau – Kolumbijoje, dėstė Javerianos universitete Bogotoje, nuo 1952 – JAV, 1956–1958 dėstė Catano‑Rose’o meno institute Niujorke, 1968–1986 – Newarko dailės ir dizaino mokykloje. Nuo 1986 gyveno Vilniuje. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė daugiau kaip 40 personalinių parodų įvairiuose pasaulio miestuose. Išleido knygą. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1988). Apdovanotas DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1999), JAV Garbės medaliu už nuopelnus menui (2002). Mirė 2004 04 14 Vilniuje.

80 metų, kai Švendriuose (Šiaulių r.) gimė (1943) fizikas, pedagogas, gamtos m. dr., doc. Kazimieras Lipskis. 1965 baigė Vilniaus universitetą. Pedagoginę veiklą pradėjo 1961 laborantu Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedroje. 1972 perėjo į Vilniaus inžinierinį statybos institutą. 1987 pervestas į Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultetą. 1991, prijungus šį fakultetą prie Vilniaus technikos universiteto, tapo šio universiteto Bendrųjų mokslų centro Fizikos katedros docentu. Nuo 1992 mokytojavo Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje. Nuo 1996 Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto docentas. Paskelbė 25 mokslinius straipsnius, 19 mokslinių darbų, išleido per 10 mokymo priemonių. Apdovanotas LR Prezidento padėkos raštu (2000).

120 metų, kai Ažušiekštyje (Rokiškio r.) gimė (1903) poetas, vertėjas Kazys Pranas Inčiūra. 1920–1922 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – Panevėžio mokytojų seminarijoje, Kauno kunigų seminarijoje. Mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose, vertėsi privačiomis pamokomis. Nuo 1948 dirbo Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje. Parašė eilėraščių. Išvertė A. Čechovo, A. Puškino, vokiečių, lenkų rašytojų kūrinių. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Ateitis“, „Dirva“, „Draugas“, „Į laisvę“, „Jaunoji karta“, „Jaunoji Lietuva“, „Lietuvis“, „Naujoji Lietuva“, „Pasaulio lietuvis“ ir kt. 1952 už antisovietinę veiklą suimtas ir nuteistas 25 metams kalėti. Mirė 1952 04 16 Vilniuje.

125 metai, kai Panevėžyje gimė (1898) geodezininkas, doc. Petras Butrimas. 1908–1915 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1921 baigė studijas Maskvos matavimo instituto Geodezijos fakultete. 1922–1925 Rokiškio apskrities žemės tvarkymo ir matavimo inspektorius. 1925–1940 dirbo Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, 1940–1944 – Vytauto Didžiojo universitete ir Aukštesniojoje technikos mokykloje, 1944–1945 – Panevėžio miškų kombinate, nuo 1945 – Žemės ūkio akademijoje. Parašė keletą mokslo darbų ir mokymų priemonių. Žuvo 1973 02 01 Kaune.

75 metai, kai Rokiškyje gimė (1948) politikas, visuomenės veikėjas Alfredas Pekeliūnas. 1970 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, 1989 – Leningrado aukštąją partinę mokyklą, 1999 – Kauno tarptautinę aukštąją vadybos mokyklą. 1979–2000 įmonės „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius. 1995–2004 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. 2000–2004 Panevėžio rajono savivaldybės meras. 2004–2008 LR Seimo narys, Seimo pirmininko pavaduotojas. Nuo 1999 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, nuo 2006 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, šios sąjungos Tarybos ir Valdybos narys, iki 2004 Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas. Keleto mokslinių straipsnių autorius, išleido keletą brošiūrų žemės ūkio produkcijos gamybos, valdymo ir vadybos, kokybės gerinimo klausimais.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) fizikas, gamtos m. dr., prof. Gintaras Dikčius. 1965 baigė Vilniaus universitetą. Po studijų dirbo įvairiose pramonės įmonėse. 1973–1976 Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros inžinierius, 1976–1980 vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1980–1985 asistentas, 1985–1987 vyresnysis dėstytojas, nuo 1996 Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docentas, nuo 2002 šios katedros profesorius, 1993–2003 Fizikos fakulteto dekanas. 1999–2003 Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas ir studijų komisijos pirmininkas, 2003–2007 studijų komisijos pirmininkas. Paskelbė mokslinių straipsnių, pranešimų medžiagos, vadovėlių bendraautoris.

85 metai, kai Mitabynėje (Panevėžio r.) gimė (1938) choro dirigentas, pedagogas Jonas Kavaliauskas. 1954–1958 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje ir vadovavo siuvimo fabriko „Nevėžis“ moterų chorui. 1958–1963 choro dirigavimo studijas tęsė LSSR konservatorijoje. 1966–1972 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. 1970–1978 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas ir choro studijos vadovas. Nuo 1978 Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos choro dirigavimo dėstytojas. 1980–1991 choro dirigavimą dėstė ir LSSR konservatorijoje. 1970–1995 Vilniaus miesto moterų choro „Eglė“ meno vadovas ir dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, vyr. dirigentas. Apdovanotas Kultūros žymūno ženklu (1975), LSSR nusipelnęs artistas (1975). Mirė 2006 03 01.

125 metai, kai Rembove (Lenkija) gimė (1898) filologas, pedagogas, doc. Zigmas Kuzmickis. 1918 mokytojavo Panevėžio apskrityje. 1926 baigė Lietuvos universitetą. 1926–1928 redagavo dienraščio „Lietuva“ priedus „Sekmoji diena“, „Iliustruotoji Lietuva“, 1927 išleido literatūrinį almanachą „Gubos“. 1933–1937 Švietimo ministerijos inspektorius. 1937–1940 dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1951–1971 Kauno politechnikos instituto dėstytojas. Paskelbė straipsnių apie mokyklą, pedagogiką, kalbos, literatūros ir jų dėstymo klausimais, nagrinėjo dorovines kultūros ir auklėjimo problemas. Parengė vadovėlių. Mirė 1976 07 30 Kaune.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1973) aktorius Andrius Povilauskas. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vaidino ir statė spektaklius Panevėžio teatre „Menas“. Juozo Miltinio dramos teatro, „Domino“ teatro aktorius. Kuria vaidmenis teatre, filmuojasi televizijos serialuose, veda renginius.

80 metų, kai Kėdainiuose gimė (1943) muzikologas Arvydas Kazimieras Karaška. 1960 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija), 1964 – Panevėžio muzikos technikumą; 1961–1964 jame dirbo akompaniatoriumi, 1969 – Lietuvos konservatoriją. 1969–1982 Lietuvos konservatorijoje dirbo mokslinį darbą, dėstė. 1999–2000 dirbo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje renginių kuratoriumi ir vedėju, organizuodavo parodas. 1976–2002 vadovavo folkloro ansamblių „Ratilio“, „Dijūta“ instrumentinėms grupėms, Skriaudžių „Kanklėms“ ir kitiems ansambliams. Buvo Lietuvos kompozitorių ir Žurnalistų sąjungų narys. Parašė knygų, Lietuvoje ir užsienyje paskelbė menotyros, muzikos instrumentologijos studijų, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė radijo ir televizijos laidų, parodų. Mirė 2023 11 07 Vilniuje.

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1923) chemikas, fizinių m. habil. dr., prof. Edvardas Ramanauskas. 1941 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1945 – Panevėžio mokytojų seminariją, 1950 – Vilniaus universitetą ir iki 1988 jame dėstė. Kelių chemijos vadovėlių bendraautoris, paskelbė daugiau nei 200 mokslinių straipsnių. Mirė 1988 02 05 Vilniuje.

140 metų, kai Švobiškyje (Pasvalio r.) gimė (1883) pedagogas Karolis Kliuksinas. 1906 baigė Maskvos imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1907–1916 mokytojavo Daugpilio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais, evakavus mokyklą į Rusijos gilumą, 1916 02 11 paskirtas istorijos ir geografijos mokytoju į Galicijos gimnaziją Rostove prie Dono. 1917 01 01 perkeltas mokytojauti taip pat į Rostovą prie Dono evakuotą Priekarpatės Rusios gimnaziją. 1917 08 01 paskirtas į Černygovo gubernijos (Ukraina) Kalyšo gimnaziją. 1921 grįžo į Lietuvą. 1921–1935 dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje. Išleido lotynų kalbos ir istorijos vadovėlių. Mirė 1937 04 06 Švobiškyje.

90 metų, kai Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė (1933) fizikas atomininkas, fizikos m. dr. Juozas Čiplys. Mokėsi Ėriškių pradinėje mokykloje, 1952 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Studijavo Vilniaus universitete. Iki 1995 Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas. Skaitė paskaitas Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė straipsnių atominių spektrų teorijos klausimais.

130 metų, kai Girnakalnyje (Trakų apskr.) gimė (1893) gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. Kaune baigė gailestingųjų seserų kursus. 1919 dirbo Lentvaryje Vilniaus apskrities Raudonojo Kryžiaus gailestingąja seserimi, 1922–1924 – Kaune Karo ligoninėje, nuo 1931 – Panevėžio apskrities ligoninėje. 1941 06 25/26 Panevėžyje sovietinių okupantų suimta, tardyta, kankinta ir nužudyta kartu su chirurgais Juozu Žemguliu, Stanislovu Mačiuliu, Antanu Gudoniu. Palaidota Panevėžyje.

100 metų, kai Jotainiuose (Panevėžio r.) gimė (1923) tautodailininkė, žurnalistė Elena Andriulienė Jasėnienė. Baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1951 – Vilniaus akušerių mokyklą. Nuo 1967 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, 1973–2001 Tapytojų sekcijos pirmininkė. Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė. Nuo 1973 žurnalo „Rankdarbiai“ redakcinės kolegijos narė, „Lietuvos aido“ neetatinė korespondentė, žinyno „Kas yra kas Lietuvoje 2000 m.“ dalyvė. Yra paskelbusi apie 600 publikacijų Lietuvos tautodailės klausimais. Surengė 10 personalinių parodų. Dalyvavo parodose Indijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Japonijoje. LSSR meno saviveiklos žymūnė (1972), apdovanota LSSR kultūros žymūno ženklu (1983). Mirė 2015 01 02.

90 metų, kai Kuktiškėse (Utenos r.) gimė (1933) aktorius, režisierius Valdas Mykolas Jatautis. 1951–1953 studijavo Vilniaus universitete, 1953–1956 – Vilniaus pedagoginiame institute, 1953 baigė Lietuvos dramos teatro studiją. 1956–1964 Panevėžio dramos teatro aktorius. 1972–1978 dėstė Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1964–1993 Panevėžio operetės liaudies teatro vadovas. Buvo Lietuvos teatro sąjungos ir Kinematografininkų sąjungos narys. Režisavo miesto dainų šventes ir masinius renginius. Panevėžio dramos teatro spektakliuose sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų, kine ir televizijoje suvaidino apie 40 vaidmenų. Metų panevėžietis (2008). Mirė 2011 07 25 Panevėžyje.

100 metų, kai įsteigtas (1923) Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą draugijos veikla nutraukta. Draugijos Panevėžio skyrius atkurtas 2001.

165 metai, kai Biržuose gimė (1858) kraštotyrininkas, visuomenės veikėjas Juozapas Kozakevičius. 1870 baigė Biržų liaudies mokyklą. Lankė Biržų liuteronų parapijos mokyklą. 1874 tapo policijos nuovados raštininko mokiniu, vėliau – Biržų miesto juridinio įgaliotinio sekretoriumi. 1875–1880 dirbo valsčiaus raštininko padėjėju Stumbriškio, Velžio, Čypėnų valsčiuose. Nuo 1880 Pumpėnų valsčiaus raštininkas. Nuo 1882 gyveno Panevėžyje. Iki 1922 dirbo Panevėžio tarpusavio kredito draugijoje buhalteriu. 1903 ir 1908 išrinktas į Panevėžio dūmą. Jo parašytuose memuaruose „Amžiaus kronika“ gausu įvairių duomenų apie Panevėžio, Biržų, Pumpėnų ir jų apylinkių praeitį. Mirė 1940 Panevėžyje.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) architektė, restauratorė Gražina Elena Juknevičienė. 1967 baigė Lietuvos dailės institutą. 1967–1990 dirbo Paminklų konservavimo institute. 1990–1993 Vilniaus miesto valdybos Senamiesčio seniūnijos vyr. architektė, 1993–1994 Paminklotvarkos skyriaus vedėja. Nuo 1994 bendrovės „Paveldas“ mokslinė vadovė, direktorė. Šiuo metu VšĮ „Žemaitijos gamtos ir kultūros paveldo tyrimų, konservavimo ir senųjų amatų atgaivinimo centras“ vadovė. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto narė, kultūros paveldo objektų ekspertė, Restauratorių sąjungos narė, Lietuvos Pilių bei dvarų asociacijos narė. Parengė Lietuvos dvarų, bažnyčių restauravimo-pritaikymo projektų ir kt.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) aktorius Julius Tamošiūnas. 1987 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 2004 – Vilniaus pedagoginį universitetą. Nuo 1977 Panevėžio dramos teatro aktorius. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos teatro mokytojas.

55 metai, kai įkurta (1968) Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyba. Nuo 1995 AB „Panevėžio butų ūkis“.

135 metai, kai Venslaviškiuose (Panevėžio r.) gimė (1888) poetas Juozas Stanikūnas (slap. Žemės Dulkė). Panevėžyje baigė rusų pradinę mokyklą. Giedojo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios chore, dalyvavo „Aido“ draugijos veikloje. Iki 1944 tarnavo Panevėžio apskrities valdyboje. 1949–1956 gyveno tremtyje, Kimiltėjaus kaime (Irkutsko sr., Rusija). Savo poeziją skelbė periodiniuose leidiniuose „Šaltinis“, „Ateitis“, „Jaunimas“, „Viltis“, „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“ ir kt.  Mirė 1972 08 13 Venslaviškiuose, palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraštinis palikimas.

50 metų, kai Panevėžio dramos teatre režisierius Juozas Miltinis pastatė (1973) A. Strindbergo „Mirties šokį“.

65 metai, kai Šilutėje gimė (1958) edukologė, socialinių m. habil. dr., prof. Vilija Targamadzė. 1964–1968 mokėsi Panevėžio r. Ramygalos vidurinėje mokykloje (dab. Ramygalos gimnazija), 1969–1976 – Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1981 baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. 1981–1991 Vilniaus lengvosios pramonės technikumo dėstytoja. 1991–2001 Pedagogikos instituto asistentė, vyr. mokslo darbuotoja. 1994–2000 Kauno technologijos universiteto asistentė, prodekanė. 2000–2003 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 2003–2007 – Klaipėdos universitete; prorektorė, nuo 2002 – Vilniaus universitete, nuo 2003 – Vilniaus pedagoginiame universitete. 2013–2018 Lietuvos švietimo tarybos prie LR Seimo pirmininkė. 2014–2018 LRT tarybos narė. 2020–2024 kadencijos LR Seimo narė. Mokslinių straipsnių, monografijų, vadovėlių autorė. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2019).