105 metai, kai Vabalninke (Biržų r.) 1922 03 01 gimė tautosakininkė, poetė Pranė  Aukštikalnytė-Jokimaitienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1939–1943 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete, 1953 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo1957 dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Periodikoje išspausdino eilėraščių, išleido knygų apie lietuvių liaudies dainas, sudarė tautosakos rinkinių. Apdovanota Lietuvos mokslo premija (1994, su kitais). Mirė 1989 09 06 Vilniuje.

80 metų, kai Joniškyje 1947 03 02 gimė aktorius Rudolfas Jansonas. Nuo 1961 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1964 baigęs vidurinę mokyklą, studijavo mediciną Kaune. 1987 baigė Lietuvos konservatoriją. 1966–2014 vaidino Juozo Miltinio dramos teatre, nuo 1995 ir Panevėžio muzikiniame teatre. Sukūrė epizodinių vaidmenų Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos kino ir televizijos filmuose. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Panevėžio dramos teatro aktorius vienas autorių. LTSR nusipelnęs artistas (1987).

125 metai, kai Plukiuose (Panevėžio r.) 1902 03 04 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Kazys Tamošiūnas. 1916 baigė Panevėžio vyrų gimnazijos 3 klases. 1919 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio atskirąjį batalioną. 1919 06 perkeltas į Panevėžio m. komendantūrą, 1920 04 02 į Ketvirtąjį pėstininkų pulką. 1925 baigė Karo mokyklą, paskirtas į Devintąjį pėstininkų pulką. Apdovanotas Savanorių medaliu (1929). Mirė 1988.

135 metai, kai Deglėnuose (Pasvalio r.) 1892 03 04 gimė policijos tarnautojas, nepriklausomybės kovų savanoris Kazimieras Svilas. 1915 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mobilizuotas į rusų armiją. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 3-iojo pėstininkų pulko štabo viršininku, vėliau – bataliono vadu. Nuo 1920 Lietuvos karo atašė Maskvoje. 1925 baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus. 1926 išėjęs į atsargą majoro laipsniu, tarnavo Vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 1930 vadovavo Piliečių apsaugos departamentui. 1935–1940 Lietuvos policijos departamento direktorius. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Policija“. Išleido leidinių apie šaudymą. Apdovanotas DLK Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1934) ir DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio (1927) bei Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. 1941 sovietų suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Sušaudytas 1943 08 09.

90 metų, kai Paryžiuje (Prancūzija) 1937 03 05 gimė kino režisierius, scenaristas Raimondas Vabalas. 1954 baigė Panevėžio darbo jaunimo vidurinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje. 1964 baigė Maskvos sąjunginį kinematografijos institutą. 1953–1956 Panevėžio dramos teatro aktorius, režisieriaus asistentas. Sukūrė 12 kino filmų, kai kuriems iš jų parašė scenarijus. Tyrinėjo Lietuvos partizanų kovų istoriją, rinko medžiagą apie partizanus, šia tema paskelbė straipsnių, „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“ pateikė partizanų biografijų. Apdovanotas LTSR valstybine premija (1967; su kitais). Mirė 2001 12 25 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje 1937 03 08 gimė teatro aktorius Česlovas Pažemeckas. 1953 įstojo į J. Miltinio teatro studiją. 1954–1970 Panevėžio dramos teatro aktorius. Išėjęs iš teatro, dirbo Panevėžio kultūros rūmų direktoriumi, vėliau – dėstytoju Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Rašė miniatiūras, straipsnius apie Panevėžio krašto žmones, savo buvusius teatro kolegas. Parašė knygą „Teatras – mano džiaugsmas ir skausmas“ (2007). Mirė 2018 12 23 Panevėžyje

100 metų, kai Kupiškyje 1927 03 08 gimė skulptorius, prof. Gediminas Jokūbonis. 1940–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1946 studijavo Kauno dailės institute. 1951 persikėlė į Vilnių ir 1952 baigė Valstybinį dailės institutą. 1965–2002 Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Dalyvavo Vilniaus panevėžiečių klubo veikloje. Skulptūromis įamžino daug Lietuvos kultūros asmenybių. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1997). Mirė 2006 10 08 Vilniuje.

130 metų, kai Piktagalyje (Anykščių r.) 1897 03 08 gimė kunigas, literatas Kazimieras Čiplys (slap. Vijūnas). Mokėsi Panevėžio vyrų gimnazijoje. 1925 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Panevėžio rajone (Naujamiestyje, Vadokliuose) ir Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Utenos rajonuose. Parašė 16 pjesių, skirtų mėgėjų scenai. 1949 suimtas, kalintas Irkutsko Oziornyje-Bratsko lageryje. Nužudytas 1950 08 02.

55 metai, kai Panevėžyje 1972 03 09 gimė žurnalistė Ligita Krisiūnaitė. 1979–1990 mokėsi Panevėžio 13-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo 1993 dirbo Panevėžio, vėliau – Vilniaus televizijose, LNK žinių tarnyboje. „Lietuvos ryto TV“ žinių prodiuserė, TV3 televizijos žinių redaktorė-prodiuserė. Nuo 2017 07 01 LNK televizijos žinių tarnybos vadovė ir vyriausioji redaktorė.

55 metai, kai Panevėžyje 1972 03 13 gimė teisininkas, visuomenės veikėjas Vygantas Malinauskas. 1979–1990 mokėsi Panevėžio 12-ojoje vidurinėje mokykloje. 1990–1995 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, 1999–2002 VDU Teisės institute. 1995–1998 Lietuvos katalikų bažnyčios informacijos centro redaktorius, 1998–1999 VšĮ Katalikų interneto tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1999 Kauno aukštesniosios katechetų mokyklos dėstytojas. Nuo 2012 VDU Teisės fakulteto dėstytojas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos teisininkas. 1997 ir 2006 išrinktas Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininku, 1994–1997 Ateitininkų federacijos tarybos narys. Redagavo studentų ateitininkų leidinį „Ateities pėdsakai“, yra paskelbęs straipsnių visuomenės gyvenimo, pasaulėžiūros, teisinėmis temomis.

125 metai, kai Užraguvyje (Jurbarko r.) 1902 03 13 gimė pedagogas, chorvedys, rašytojas Jeronimas Ignatonis. 1926 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1943 Vilniaus universitetą. Mokytojavo Liepojos lietuvių mokykloje Latvijoje, Raguvoje, Kaune, buvo Aklųjų instituto direktorius, dirbo Alytaus apskrities pradinių mokyklų inspektoriumi. 1944 pasitraukė Vokietiją, 1949 emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje. Rūpinosi lituanistinių mokyklų programų pertvarkymu, organizavo mokytojų konferencijas. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai. Nuo 1954 dirbo „Draugo“ redakcijoje. Parašė romanų, pjesių, feljetonų. Mirė 1968 11 12 Čikagoje (JAV).

110 metų, kai Antaliesėje (Anykščių r.) 1917 03 14 gimė teisininkas, rašytojas, publicistas Juozas Parojus (tikr. Paršelis). 1937 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Dalyvavo Panevėžio skautų veikloje. 1937–1940 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, 1937–1939 A. Smetonos karo mokykloje. 1944  savanoris generolo Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Nuo 1948 gyveno Kanadoje. Aktyviai veikė Kanados lietuvių bendruomenės organizacijose. Jo iniciatyva pradėtas leisti pirmasis skautų spaudos leidinys – laikraštis „Budėk“. Kanados lietuvių savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ bendradarbis. 1957 persikėlė į JAV. Išleido poezijos, atsiminimų, literatūrinių esė, novelių rinkinių. Mirė 1970 01 02 Niujorke (JAV).

185 metai, kai Purvėnuose (Mažeikių r.) 1842 03 14  gimė kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Balvočius-Gerutis. 1867 baigė Kauno kunigų seminariją. 1868–1871 studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1875 paskirtas klebonu įVadoklius, 1908–1914 Ėriškių altarista, 1914–1915 Uliūnų klebonas. Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo. Sukūrė apysakų. Iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas. Mirė 1915 11 12 Uliūnuose (Panevėžio r.).

90 metų, kai Pilviškiuose (Vilkaviškio r.) 1937 03 15 gimė šuolių į vandenį sporto trenerė Stanislava Adomaitienė. 1959 baigė Kūno kultūros institutą. 1959–1962 dirbo trenere Vilniuje. 1962 atvyko gyventi į Panevėžį, jame iki 1992 dirbo trenere. Išugdė šuolininkų į vandenį – sporto meistrų, Lietuvos čempionų, tarptautinių varžybų dalyvių, prizininkų, nugalėtojų. Dalyvavo veteranų sporto varžybose. 2007 apdovanota Panevėžio miesto savivaldybės apdovanojimu – medaliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“. 2017 pelnė LTOK apdovanojimą „Citius. Altius. Fortius“. Išleido knygą apie šuolių į vandenį sporto Panevėžyje istoriją.

120 metų, kai Bajoruose (Anykščių r.) 1907 06 16 gimė pedagogas, rašytojas Vladas Baleišis. 1927 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Dirbo mokytoju Pasvalio r. Kiemėnų, Grūžių, Vaškų ir kitose Lietuvos mokyklose. Nuo 1945 gyveno Panevėžyje. 1945–1948 Panevėžio berniukų gimnazijos mokytojas. 1948–1950 Panevėžio suaugusiųjų gimnazijos direktorius, 1950–1967 Panevėžio 2-osios darbo jaunimo vidurinės mokyklos direktorius. Rašė eilėraščius, noveles, miniatiūras, pjeses vaikams. Kūrinius skelbė leidiniuose „Vytis“ (JAV), „Ateitis“, „Panevėžio balsas“ ir kitur. Mirė 1969 08 12 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

75 metai, kai Panevėžyje 1952 03 17 gimė akordeonininkas, pedagogas, prof. Eduardas Gabnys. 1967 baigė Panevėžio vaikų muzikos mokyklą, mokėsi Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1976 baigė Lietuvos konservatoriją. 1974–1979 Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos, nuo 1977 Lietuvos konservatorijos dėstytojas, profesorius. Lietuvos ir Baltijos šalių akordeonininkų draugijų, tarptautinių akordeono muzikos festivalių Vilniuje meno vadovas, žiuri pirmininkas. Sudarė kūrinių rinkinių akordeonų duetui, parengė kitų leidinių Lietuvos ir Italijos leidykloms.

85 metai, kai Panevėžyje 1942 03 17 gimė dailininkė tekstilininkė Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė. 1960–1966 studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute. Nuo 1965 dirbo dailininke restauratore Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje. Nuo 1966 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1970). Sukūrė gobelenų, batikų, aplikacijų, margintų audinių etalonų Panevėžio linų kombinatui. Mirė 1992 11 18 Vilniuje.

95 metai, kai Kirmėliuose (Anykščių r.) 1932 03 17 gimė pedagogė Dainora Urbonienė. 1941 su šeima ištremta į Sibirą. Nuo 1953 studijavo Vilniaus universitete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1958 mokytojavo Panevėžio r. Geležių vidurinėje mokykloje.1961 apsigyveno Panevėžyje, mokyklose dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Atkūrus nepriklausomybę aktyviai dalyvavo politinėje, kultūrinėje veikloje, kūrė individualias mokymo programas, skaitė pranešimus įvairiose konferencijose, seminaruose, rašė straipsnius, aktyviai dalyvavo maironiečių veikloje. Knygos „Sibiras vaiko akimis“ (2003) autorė.

100 metų, kai Panevėžyje 1927 03 17 gimė inžinierius geologas, visuomenininkas Juozas Butrimas. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje pradinėje mokykloje, Panevėžio vyrų gimnazijoje baigė 7 klases. Dirbo geležinkelio depe, priklausė antisovietinei pogrindinei organizacijai. 1945 su Panevėžio geležinkelio sporto klubo „Žalgiris“ krepšininkais suimtas, nuteistas. Kalėjo Vorkutos lageriuose. Nuo 1998 iki išėjimo į pensiją dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo atsakinguoju sekretoriumi. Lietuvos geologų sąjungos garbės narys (2005). Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys. 2009 jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Išleido atsiminimų knygą apie tremtį. Mirė 2022 10 24 Vilniuje.

115 metų, kai Meldiniuose (Pakruojo r.) 1912 03 21 gimė poetas Pranas Kasperavičius (Kasperaitis). 1929 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje. Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Kultūroje“, kituose leidiniuose. Išleido poezijos rinkinį, parašė straipsnių, prozos kūrinių. Mirė 1938 07 12 Meldiniuose.

120 metų, kai Panevėžyje 1907 03 21 gimė literatas, poetas Jonas Kasperavičius. Mokėsi Panevėžio vakarinėje mokykloje, lankė buhalterių kursus. 1936 Panevėžyje atidarė parduotuvę. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Panevėžyje statybose – brigadininku, darbų vykdytoju. Tarpukariu dalyvavo Lietuvos jaunimo vyčių sąjungos, Šaulių sąjungos veiklose. Sukūrė pjesių, romaną, išleido eilėraščių rinkinį. Sovietmečiu eilėraščių išspausdino „Panevėžio tiesa“, „Literatūra ir menas“. Mirė 1977 08 27 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

85 metai, kai Vilniuje 1942 03 22 gimė teatro ir kino aktorė Dalia Ieva Melėnaitė-Ramanauskienė. Nuo 1959 lankė J. Miltinio dramos teatro vaidybos studiją. 1959–1998 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Viena pagrindinių Juozo Miltinio suburtos teatro trupės, su kuria režisierius pastatė geriausius savo spektaklius, aktorių. Teatre sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų. Metų panevėžietė (2022).

85 metai, kai Panevėžyje 1942 03 22 gimė elektronikos inžinierius, technologijos mokslų dr., aviamodeliuotojas prof. Rimas Jonas Šurna. 1964 baigė Kauno politechnikos institutą. 1964–2011 jame dirbo (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). 2000 Jeilio (JAV) universitete dirbo mokslinį tiriamąjį darbą. Modeliuoti pradėjo 1953 Kaune. Lietuvos čempionatų laisvai skraidančių sklandytuvų modelių varžybų bronzos (1962) ir sidabro (1964) medalininkas. Pabaltijo laisvai skraidančių sklandytuvų modelių vicečempionas (1961), čempionas (1962), TSRS vicečempionas (1961), čempionas (1965). TSRS sporto meistras (1965). Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė vadovėlių, 9 išradimų autorius.

135 metai, kai Gailiūnuose (Panevėžio r.) 1892 03 25 gimė literatas Stasys Jasilionis. Nuo 1909 gyveno JAV, dirbo fabrikuose. Dalyvavo Lietuvos socialistų sąjungos, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos, Lietuvių darbininkų susivienijimo veiklose. Bendradarbiavo „Kovoje“, „Laisvėje“, „Keleivyje“ ir kt. Išleido dvi poezijos knygas, periodikoje paskelbė apsakymų, feljetonų, recenzijų. Mirė 1950 07 30 Binghamtone (JAV), palaidotas Vilniuje.

70 metų, kai Varėnos r. 1957 03 26 gimė istorikas, archyvaras Leonas Kaziukonis. Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Ilgametis Panevėžio apskrities archyvo vedėjas. Dirbo Panevėžio kraštotyros muziejuje. Lietuvos istorijos draugijos narys, šios draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Tyrinėjimų sritis – Panevėžio miesto istorija. Parengė ekspozicijų, parodų, spaudoje paskelbė straipsnių Panevėžio miesto ir krašto istorijos, paminklosaugos temomis.

85 metai, kai Panevėžyje 1942 03 26 gimė kalbininkė, pedagogė Elena Gražina Molytė. Studijavo Vilniaus universitete. 1968–1970 dirbo Kauno vaikų darželių metodininke, nuo 1970 Kauno medicinos universiteto kalbų katedroje, nuo 1995 katedros vedėja. Išleido mokymo priemonių, paskelbė mokslinių straipsnių.

30 metų, kai 1997 03 27 pradėjo veikti Panevėžio radijo stotis „Pulsas“.

100 metų, kai Butėnuose (Panevėžio r.) 1927 03 27 gimė energetikas, hidroinžinierius Jonas Velaniškis. 1945–1950 studijavo Kauno universiteto Statybos fakultete. Nuo 1956 Kauno hidroelektrinės statybos aikštelės viršininkas. 1960–1972 Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės statybos aikštelės viršininkas. 1973–1980 – Kauno šiluminės elektrinės statybos valdybos viršininkas. 1981 paskirtas Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybos vyr. inžinieriumi. Jam vadovaujant pastatyti pagrindiniai Lietuvos energetikos objektai – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno HES, Elektrėnų VRE, Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Kaišiadorių termofikacinės elektrinės. 1962 suteiktas LTSR nusipelniusio statybininko garbės vardas. Mirė 1991 11 12 Berlyne (Vokietija), palaidotas Kaune.

50 metų, kai Panevėžyje 1977 03 29 gimė dainininkė, dainų autorė, muzikos pedagogė Rasa Kaušiūtė. Panevėžio konservatorijoje mokėsi chorvedybos. 1996–2002 studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2002 pradėjo muzikinę karjerą. 2004 Kauno muzikiniame teatre miuziklo „Kabaretas“ pastatyme atliko pagrindinį vaidmenį. Nuo 2004 „Žvaigždžių kvarteto“ narė. Surengė koncertų. Dalyvauja šalies ir tarptautiniuose dainų konkursuose, pelnė apdovanojimų. 2010 išleido debiutinį albumą. Dirba pedagoginį darbą – 2023 įkūrė dainavimo studiją „Deep Breath“.

65 metai, kai Panevėžyje 1962 03 29 gimė grafikas, dizaineris, architektas Gintautas Šveikauskas. 1980–1985 studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1992), 1993–1997 šios sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje, dirba Vilniaus dizaino kolegijoje. Lietuvos architektų rūmų narys (2008). Nuo 1985 dalyvauja grafikos, tapybos, fotografijos parodose, surengė personalinių parodų.

125 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) 1902 03 29 gimė pedagogas, kalbininkas, poetas Leonas Kuodys. 1915–1922 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1922–1926 studijavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1925–1927 dirbo žurnalo „Mūsų kalba“, 1930 Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų dienos“ redakcijose, 1937–1940 redagavo žurnalą „Mokslo dienos“. Nuo 1926 dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Alytaus gimnazijoje, vėliau mokytojavo Klaipėdoje, Kaune, Ukmergėje, Linkuvoje. 1927–1935 dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1944–1949 Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1949–1964 Panevėžio1-ojoje vidurinėje mokykloje. Rašė kalbos, literatūros, kultūros klausimais, spektaklių, knygų recenzijas, publicistinius straipsnius. Spaudoje paskelbė poezijos, prozos kūrinių, miniatiūrų. Mirė 1975 10 26 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

125 metai, kai Rėčiūnuose (Vilkaviškio r.) 1902 03 29 gimė pedagogas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas, ateitininkų veikėjas Petras Balčiūnas. 1925 baigęs Biržų gimnaziją studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1928 mokytojavo Kražių, Telšių, Panevėžio gimnazijose, 1943 įsteigto Panevėžio suaugusiųjų instituto direktorius. 1941 laikraščio „Išlaisvintas panevėžietis“ redaktorius. Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo Klyvlendo lituanistinėje mokykloje. Bendradarbiavo „Skautų aide“, „Trimite“, „Pavasaryje“, parašė humoreskų, atsiminimų. Mirė 1997 01 30 Putname (JAV).

150 metų, kai Derveliuose (Šiaulių r.) 1897 03 29 gimė kunigas, poetas, vertėjas Juozas Šnapštys-Margalis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1899 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Akmenėje, Tauragnuose, Kaune, Sudeikiuose. 1899 debiutavo žurnale „Tėvynės sargas“, bendradarbiavo „Lietuvių laikraštyje“, savaitraštyje „Šaltinis“, žurnale „Draugija“. 1918–1920 Kaune dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje. Išleido keletą poezijos rinkinių, parašė pjesių. Mirė 1921 03 24 Sudeikiuose (Utenos r.).

80 metų, kai Tuituose (Kupiškio r.) 1947 03 30 gimė dailininkė tekstilininkė Savirija Kaziūnaitė. 1966–1968 Klaipėdos pedagoginėje mokykloje įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę, dirbo Pasvalio vidurinėje mokykloje piešimo mokytoja. 1975 baigė Vilniaus dailės akademiją. 1973–2012 dirbo Panevėžio dailės mokykloje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1992). Kuria gobelenus, audžia, piešia ant šilko. Nuo 1975 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė keletą personalinių parodų.