65 metai, kai Panevėžyje 1961 04 01 gimė gydytoja pediatrė, nefrologė, biomedicinos m. dr., prof. Rimantė Čerkauskienė. 1986 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė. Nuo 1988 dirba Santaros Klinikų Vilniaus universitetinės ligoninės Vaikų ligoninėje pediatre ir vaikų nefrologe, nuo 2012 Vaikų retų ligų koordinavimo centro vadovė. Dalyvavo keliuose vaikų inkstų ligų ir retų ligų srities tarptautiniuose moksliniuose projektuose kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja. Parengė per 50 mokslinių publikacijų, skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose.

85 metai, kai Panevėžyje 1941 04 01 gimė ekonomistas, sociologas, habilituotas socialinių m. dr., prof. Eduardas Enrikas Jančiauskas. 1959 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1964 Vilniaus universitetą. 1968–1971 Vilniaus universiteto ir Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojas. 1994 dirbo Lietuvos statistikos departamento Ekonominių tyrimų, vėliau Specialiųjų tyrimų skyriaus viršininku, moksliniu konsultantu. Nuo 1995 dėstė Lietuvos karo akademijoje, 1995–2000 Vadybos katedros vedėjas, 2000–2004 Lietuvos teisės universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas. 2002–2003 žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius. Išleido keletą leidinių apie verslą ir vadybą Lietuvoje. Mirė 2012 02 08 Vilniuje.

120 metų, kai Tukume (Latvija) 1906 04 03 gimė kalbininkė, pedagogė, humanitarinių m. dr., doc. Julija Žukauskaitė. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1946 baigė Vilniaus universitetą, 1947–1986 jame dėstė. Išėjusi į pensiją gyveno Panevėžyje. Parašė vadovėlį, kalbos kultūros, lietuvių kalbos dėstymo metodikos straipsnių. „Akademinės lietuvių kalbos gramatikos“ (t. 2, 1971) viena autorių. Mirė 2002 05 14 Panevėžyje.

100 metų, kai popiežiaus Pijaus XI aktu 1926 04 04 įkurta Panevėžio vyskupija. Vyskupu paskirtas Kazimieras Paltarokas.

90 metų, kai Pamiškiuose (Panevėžio r.) 1936 04 05 gimė filologas, žurnalistas, redaktorius Adolfas Gurskis. 1955 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. 1960 Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1971 Lietuvos telegramų agentūros ELTA vertėjas-redaktorius, 1991–1993 generalinis direktorius. 1993–2000 dienraščio „Lietuvos aidas“ naujienų skyriaus redaktorius. Apdovanotas LR krašto apsaugos ministro medaliu. Mirė 2021 04 04.

170 metų, kai Rimiškiuose (Panevėžio r.) 1856 04 05 gimė knygnešys, visuomenės veikėjas Jurgis Klykūnas. Nuo 1883 platino draudžiamą lietuvišką spaudą Panevėžio apskrityje. „Aušros“ rėmėjas ir platintojas. Mokė vaikus lietuviško rašto. Parengė 2 brošiūras, kurios liko neišspausdintos. Mirė 1907 02 07, palaidotas Smilgiuose (Panevėžio r).

65 metai, kai Panevėžyje 1961 04 06 Linų kombinato bazėje įkurta 8-oji profesinė technikos mokykla. Ruošė audėjas, verpėjas, šaltkalvius. Nuo 1990 Lengvosios pramonės mokykla. 2000 sujungta su Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla.

115 metų, kai Panevėžyje 1911 04 06 gimė verslininkas, visuomenės veikėjas Jonas Masiulis. 1930 baigęs Panevėžio berniukų gimnaziją, išvyko į Paryžių ir iki 1934 studijavo ekonomikos ir finansų mokslus. Nuo 1940 gyveno Prancūzijoje. Paryžiuje dirbo BBC vertėju ir žurnalistu. 1991 grįžo į Lietuvą. 1992 Panevėžio miesto savivaldybė jam, kaip Juozo Masiulio įpėdiniui, grąžino Juozo Masiulio knygyno pastatą. Mirė 1995 11 08, palaidotas Panevėžyje.

105 metai, kai Pilviškiuose (Vilkaviškio r.) 1921 04 09 gimė teatro ir kino aktorius Bronius Babkauskas. 1938–1940 lankė Kauno Darbo rūmų teatro vaidybos studiją. 1940–1975 dirbo Panevėžio dramos teatre (dab. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras). Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų teatre, kine, televizijos filmuose. LSSR nusipelnęs artistas (1954). LSSR liaudies artistas (1965). Mirė 1975 10 21 Panevėžyje.

115 metų, kai Panevėžyje 1911 04 11 gimė advokatas Jonas Rajeckas. 1928 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Iki 1934 dirbo Panevėžio miesto teisme raštvedžiu. 1950 baigė Vilniaus juridinę mokyklą. 1950–1970 Panevėžyje dirbo advokatu. Buvo aktyvus Panevėžio karaimų bendruomenės narys. Mirė 1976 09 19 Panevėžyje.

115 metų, kai Būdviečiuose (Vilkaviškio r.) 1911 04 12 gimė vargonininkas, chorvedys, pedagogas Adolfas Karaška. 1933–1941 studijavo Kauno konservatorijoje. 1929–1933 vargonininkavo Pajevonyje, Kybartuose, 1933–1940 – Kaune. 1940–1950 mokytojavo Kėdainių gimnazijose. 1950–1969 dėstė Panevėžio muzikos mokykloje, vadovavo moksleivių mišriajam chorui. 1973–2000 dirbo instrumentų derintoju Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre ir kitur. 1929–2000 suderino, suremontavo daugiau kaip 100 Lietuvos vargonų, keliolika restauravo, pastatė naujų. Mirė 2000 08 22 Vilniuje.

105 metai, kai Kaune 1921 04 15 gimė gydytojas kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos m. dr., prof. Algimantas Jonas Marcinkevičius. 1931–1940 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1947 baigė Vilniaus universitetą, iki 1991 dėstė jame. 1983–1990 Respublikinės širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas. Sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą. Širdies ir kraujagyslių chirurgijos Lietuvoje pradininkas, 1964 atliko pirmąjį širdies persodinimą. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių darbų širdies ir kraujagyslių chirurgijos klausimais, vadovėlio bendraautoris. Apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1995). Mirė 2014 02 19 Vilniuje.

45 metai, kai Panevėžyje 1981 04 16 atidarytas specialusis vaikų darželis „Linelis“ sutrikusios regos vaikams. 1993 įstaiga reorganizuota į darželį-mokyklą „Linelis“. Nuo 2009 Regos centras „Linelis“.

105 metai, kai Švaininkuose (Panevėžio r.) 1921 04 16 gimė ekologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos m. dr., prof. Kazys Ėringis (iki 1981 Eringis). 1953 baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, dirbo Žemdirbystės institute, 1959–1981 Botanikos institute. 1981 emigravo į JAV. Čikagoje skaitė paskaitas lituanistikos pedagoginiame institute, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių išeivijos politinėje veikloje. 1992 grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į darbą Botanikos institute, aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių biologijos, gamtosaugos temomis, parašė knygą „Lietuvos kariuomenės tragedija“. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2002). Mirė 2006 11 21 Vilniuje.

95 metai, kai Pašvitinyje (Pakruojo r.) 1931 04 18 gimė kunigas monsinjoras Juozapas Antanavičius. 1954 baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas į kunigus. 1954–1964  Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vikaras, 1964–1973 Antašavos Šv. Hiacinto parapijos klebonas, 1973–1974 Panevėžio vyskupijos kurijos prokuratorius, 1974–2002 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos klebonas, 2002–2009 Upytės Šv. Karolio Boromiejaus parapijos klebonas, 2002–2009 Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rezidentas. Buvo respublikinio P. Daunio fondo akliesiems remti prezidentas. Apdovanotas LDK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001). 2007 savo asmeninę knygų kolekciją padovanojo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Mirė 2022 12 08 Panevėžyje.

125 metai, kai Gentyniuose (Rokiškio r.) 1901 04 20 gimė chemikas, karininkas, chemijos m. dr. Juozas Vėbra. 1918 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Nuo 1919 Nepriklausomybės kovų savanoris Panevėžio batalione. 1921–1923 mokėsi Fontainebleau aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1923 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1928 Tulūzos universitetą. 1930–1932 dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938–1940 Ginklavimo valdyboje, nuo 1938 Tyrimų laboratorijos vedėjas. 1940–1943 Vytauto Didžiojo universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. Vienas 1941 m. Birželio sukilimo karinių vadovų. Nuo 1949 gyveno JAV, buvo aktyvus įvairių JAV lietuvių tautinių organizacijų narys. Dirbo įvairiose bendrovėse sprogstamųjų medžiagų tyrėju. Paskelbė mokslinių straipsnių, padarė 13 išradimų. Išleido knygų, bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“. Apdovanotas LDK Gedimino (1932), Vytauto Didžiojo (1938) ordinais ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2001, po mirties). Mirė 1994 02 09 Durhame (JAV), perlaidotas Vilniuje.

170 metų, kai Robliuose (Rokiškio r.) 1856 04 21 gimė rašytoja, visuomenės veikėja Liudvika Didžiulienė-Žmona. 1896–1907 gyveno Mintaujoje, laikė moksleivių bendrabutį, globojo moksleivius lietuvius. 1905 įsitraukė į revoliucinį judėjimą, slėpė nelegalią literatūrą. Nuo 1915 gyveno Jaltoje, dirbo karo ligoninėje, organizavo lietuvių kultūrinę veiklą. 1924 grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje. Platino draudžiamąją lietuvių spaudą. „Varpe“, „Ūkininke“ paskelbė apsakymų, straipsnių, korespondencijų. Parašė apysaką, atsiminimų knygą. Rinko lietuvių tautosaką. Mirė 1925 10 25 Griežionėlėse (Anykščių r.).

35 metai, kai 1991 04 22 pradėta organizuoti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT, nuo 1998 Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) Panevėžio rinktinė. 1999 rinktinei suteiktas Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vardas.

70 metų, kai Panevėžyje 1956 04 25 gimė verslininkas Alfredas Zigmantas. 1976–1977 Panevėžio valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos šaltkalvis, 1977–1978 Panevėžio autoremonto gamyklos šaltkalvis, 1978–1987 Panevėžio autobusų parko tiekėjas. 1987–1990 kooperatyvo „Stigma“ pirmininkas, nuo 1990 UAB „Stigma“ direktorius, vėliau – generalinis direktorius. Nuo 2006 Pasvalio Rotary klubo narys, 2011–2012 šio klubo prezidentas. 2019 Už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei apdovanotas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sidabro ,,Darbo žvaigžde“. Metų panevėžietis verslo srityje (2018). Mirė 2021 01 14 Panevėžyje.

80 metų, kai Kaune 1946 04 25 gimė veterinarijos gydytojas, habilituotas žemės ūkio m. dr. Eugenijus Bronius Žvykas. 1971 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Nuo 1973 Lietuvos gyvulininkystės instituto Paukštininkystės (vėliau – Pabaltijo zoninės paukštininkystės) bandymų stoties Velžyje (Panevėžio r.) darbuotojas. Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, knygos apie fazanus vienas autorių. Nuo 1990 aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje. Nuo 1995 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Mirė 1996 03 07 Panevėžyje.

85 metai, kai Panevėžio dramos teatre 1941 04 26 suvaidinta premjera – B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ („Volponė“). Režisierius J. Miltinis.

90 metų, kai Žibartonyse (Panevėžio r.) 1936 04 28 gimė agronomas, biomedicinos m. dr. Antanas Antanaitis. 1960 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1964–2011 dirbo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrochemijos tyrimų laboratorijoje, 1972–2010 Analitinio skyriaus vedėjas. Paskelbė apie 90 mokslinių straipsnių. Knygų bendraautoris. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (su kitais, 2003).

65 metai, kai Gulbinėnuose (Pasvalio r.) 1961 04 29 gimė pedagogė Danutė Krikščiūnienė. 1986 baigė Šiaulių pedagoginį universitetą. 2006 baigė edukologijos magistrantūros studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1985 Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Vyresnioji mokytoja metodininkė (1995). Aktyviai dalyvavo Lietuvos pradinio ugdymo pedagogų asociacijos veikloje. 1998–2025 Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės internatinės mokyklos direktorė. 2006 įkūrė Panevėžio politikių klubą „Veiklios moterys“, 2006 ir 2007 šio klubo prezidentė. Dalyvauja moterų organizacijos „Zonta International“ veikloje. Metų panevėžietė (2015).

115 metų, kai Urliuose (Rokiškio r.) 1911 04 30 gimė dailininkė tekstilininkė, vienuolė Anelė Mironaitė. 1936 įstojo į Panevėžio amatų ruošos mokyklą ir į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių seserų kongregaciją. 1996 Panevėžyje atsikūrus šiam vienuolynui, iš Kauno grįžo į Panevėžį. 1942–1949 studijavo Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute. Dailininkų sąjungos narė (1953). 1949–1966 dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. Nuo 1948 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 4 personalines parodas Kaune. Mirė 2005 06 19 Panevėžyje.