115 metų, kai Užkalniuose (Panevėžio r.) gimė (1908) kunigas Karolis Garuckas. Mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1935–1938 studijavo filosofiją Pulache prie Miuncheno (Vokietija), 1938–1942 – teologiją Valkenburge (Olandija). Grįžęs į Lietuvą, nuo 1942 dirbo kapelionu mokyklose, dėstė tikybą. Nuo 1945 Vilniaus vyskupijos bažnyčių klebonas. Gynė Bažnyčios ir žmogaus teises, rašė protesto raštus dėl tikinčiųjų ir kunigų persekiojimo, skatino blaivybę. Buvo KGB sekamas, tardomas. 1976 Vilniuje kartu su kitais įsteigė Lietuvos Helsinkio grupę. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (1999, po mirites). Mirė 1979 04 06 Ceikiniuose (Ignalinos r.).

85 metai, kai Lingeryje (Panevėžio r.) gimė (1938) geografas, ekologas, gamtos m. dr. Albinas Rimvydas Kunskas. 1955 baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1960 – Vilniaus universitetą. 1960–1990 dirbo Geografijos institute. 1990–1994 Aplinkos apsaugos departamento Ekspertizės valdybos viršininkas. Nuo 1993 Geografijos instituto ežerotyros ir pelkėtyros sektoriaus vadovas, nuo 1996 šio instituto pelkėtyros grupės vadovas. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris. Apdovanotas Valstybine J. Basanavičiaus premija (1993).

105 metai, kai Varšaukoje (Panevėžio r.) gimė (1918) pedagogas, poetas, dramaturgas, prozininkas Stasys Šneideris (slap. Diemedis). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1940 baigė Ukmergės mokytojų seminariją. 1940–1945 dirbo Įstricos, Karsakiškio pradžios mokyklose. 1946–1961 kalintas tremtyje. 1978 apsigyveno Subačiuje. Periodikoje paskelbė eilėraščių, apsakymų. Mirė 1987 05 05 Subačiuje (Kupiškio r.), palaidotas Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

90 metų, kai Biržuose gimė (1933) aktorius, kino kritikas, scenaristas Eustachijus Aukštikalnis. 1953 baigė Panevėžio dramos studiją, 1966 – Kinematografijos institutą Maskvoje. Vaidino Panevėžio dramos teatre (1951–1954), Lietuvos kino studijos filmuose. 1958–1978 dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Rašė scenarijus Lietuvos televizijos ir kino studijos dokumentiniams filmams. Mirė 2008 06 13 Vilniuje.

60 metų, kai Panevėžyje įkurta (1963) Optikos prietaisų gamykla. 1966 pavadinta Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla. 1999 bankrutavo.

30 metų, kai LR Prezidento dekretu patvirtintas (1993) dabartinis Panevėžio miesto herbas. Etalono autorius – Arvydas Každailis.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) poetė Kazimiera Gaidytė-Bulsienė (slap. Nerima Narutė). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, baigė Memingeno lietuvių gimnaziją. 1949 persikėlė į JAV, apsigyveno Ročesteryje (Niujorkas). Bendradarbiavo „Ateityje“, „Aiduose“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Išleido 2 poezijos rinkinius, eilėraščių knygelę vaikams.

65 metai, kai Telšiuose gimė (1958) futbolininkas, treneris Virginijus Liubšys. Mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1980 baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Žaidė Panevėžio „Statybos“ (1975–1976), Kauno „Atleto“ (1977–1980), Panevėžio „Ekrano“ (1981–1986, 1988–1992), Klaipėdos „Atlanto“ (1986–1988) futbolo komandose. Lietuvos futbolo čempionas (1985). 1980–1988 Panevėžio vaikų ir jaunimo sporto mokyklos treneris. 1989–2006 Panevėžio „Ekrano“ futbolo komandos vyr. treneris. Su komanda tapo Lietuvos čempionu (1993, 2005), vicečempionu (2003, 2004, 2006), čempionatų bronzos medalininku (1994, 1998, 2002, 2007). 2008–2010 Vilniaus „Vėtros“ vyr. treneris, Lietuvos čempionato bronzos medalininkas (2008). Lietuvos olimpinės rinktinės trenerio asistentas (1992–1994, 2001), vyr. treneris (2003–2004), nacionalinės rinktinės trenerio asistentas (2002). Metų panevėžietis (2004). Apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento sporto garbės komandoro ženklu (2007).

70 metų, kai Alytuje gimė (1953) istorikas, pedagogas Algimantas Plitninkas. Studijavo Vilniaus universitete. Mokytojavo Panevėžyje. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio skyriaus vienas įkūrėjų, Sąjūdžio Panevėžio tarybos narys. 1990 vadovavo Krašto apsaugos departamento Panevėžio zonai. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1996). Mirė 1996 04 08 Panevėžyje.

120 metų, kai Virbališkiuose (Kupiškio r.) gimė (1903) rašytojas, žurnalistas, poetas Petras Babickas. 1920–1923 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nuo 1923 studijavo Lietuvos universitete. 1926–1931 dirbo Kauno radiofone, buvo pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas. Bendradarbiavo „Vaire“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Trimite“, „Karyje“, „Skautų aide“, 1933–1934 redagavo žurnalą „Foto mėgėjas“, 1936–1938 – žurnalą „Mūsų Vilnius“. Fotoreportažų lietuviškoje spaudoje vienas pirmųjų autorių. 1932 surengė pirmąją meninės fotografijos individualią parodą Kaune. 1933 su kitais įkūrė „Lietuvos fotomėgėjų sąjungą“. 1949 apsigyveno Rio de Žaneire (Brazilija). 1950–1965 Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretorius, kultūros skyriaus vedėjas ir spaudos atašė. Išleido keletą poezijos rinkinių, apsakymų knygą, kūrinių vaikams, kelionių apybraižų. Mirė 1991 08 27 Rio de Žaneire. 2006 05 25 palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse (Kaunas).

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) dailininkė grafikė Rita Janė Rozytė. 1961–1967 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute, įgijo taikomosios grafikos specialybę. Nuo 1976 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1993 Vilniaus miesto menininkų klubo „Plekšnė“ narė. Sukūrė grafinio dizaino darbų, akvarelių, ekslibrisų, estampų, iliustravo knygas.

110 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) gimė (1913) kunigas, istorikas, istorijos m. dr., visuomenininkas Antanas Juška. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1940 baigė teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir įšventintas į kunigus. 4 metus buvo Šeduvos progimnazijos kapelionas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, buvo Ravensburgo lietuvių stovyklos kapelionas. 1945 išvyko į Italiją ir iki 1948 mokėsi Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Nuo 1948 gyveno JAV, buvo Čikagos Šv. Mykolo lietuvių parapijos vikaras. Aktyvus įvairių išeivijos visuomeninių organizacijų narys, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Mirė 1979 01 23 Čikagoje (JAV).

80 metų, kai Eimuliškyje (Panevėžio r.) gimė (1943) teisininkas, teisėtyrininkas, socialinių m. dr., doc. Zenonas Namavičius. 1959–1962 dirbo įvairiose Panevėžio įmonėse. 1967 baigė Vilniaus valstybinį universitetą. 1967–1993 ir 2011–2014 dėstė Vilniaus universitete, 1974–1984 Teisės fakulteto prodekanas, 1990–1991 dekanas, 1991–1993 prorektorius. 1993–1999 nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje, 2000–2002 ambasadorius Rusijoje. 2002–2011 Konstitucinio Teismo teisėjas. Dalyvavo rengiant LR Konstitucijos projektą. 1989–1992 Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003). Išleido knygų. Mirė 2019 10 23 Vilniuje.

95 metai, kai Kuršiuose (Panevėžio r.) gimė (1928) pedagogas, poetas, politinis kalinys Povilas Pečeliūnas. 1949–1952 Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979 leido ir redagavo nelegalų antisovietinį leidinį „Alma Mater“, bendradarbiavo pogrindinėje „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, prisidėjo prie nelegalaus žurnalo „Perspektyvos“ leidimo. 1980 KGB suimtas, nuteistas kalėti, kalintas Permės srities lageriuose, Sverdlovske. Tremtyje gyveno Tiumenės srityje. 1987 10 grįžo į Vilnių. 1988 surengė pirmąjį viešą Vasario 16 minėjimą (bado streiką) Vilniuje, Katedros aikštėje, reikalaudamas išlaisvinti politinius kalinius. 1989 atkūrė (su kitais) Lietuvos demokratų partiją, įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. Parašė studijų, straipsnių, paskelbė poezijos periodinėje spaudoje. Išleistas jo eilėraščių rinkinys. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999, po mirties). Mirė 1990 02 23 Vilniuje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) chemikas, fizinių m. dr., prof. Jurgis Barkauskas. 1976 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1974 Vilniaus universiteto dėstytojas. Paskelbė mokslinių straipsnių, chemijos terminų žodyno vienas sudarytojų.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1938) Lietuvos kino operatorius Donatas Pečiūra. 1960 baigė Maskvos kinematografijos institutą. Lietuvos kino studijoje dirbo vaidybinių ir dokumentinių filmų operatoriumi. 1990 Amerikos lietuvių radijo Čikagoje korespondentas LR Aukščiausioje Taryboje. 1990–2006 gyveno Čikagoje, dirbo fotostudijoje. Buvo Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Nufilmavo daugiau kaip 20 vaidybinių filmų. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1981), apdovanotas LSSR valstybine premija (1984, su kitais). Mirė 2023 11 05 Vilniuje.

145 metai, kai Jusėnuose (Pasvalio r.) gimė (1878) statybos inžinierius, prof. Jonas Šimoliūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1909 baigė Rygos politechnikos institutą. 1906–1912 dirbo Peterburgo miesto, 1912–1918 – Rusijos karinių objektų statybose. 1918 grįžo į Lietuvą. 1918–1924 Susisiekimo ministerijos Kelių ir uostų valdybos direktorius, 1924–1936 vyresnysis inspektorius. 1925–1930 vadovavo Šventosios uosto, 1928–1932 ir 1934–1935 – Klaipėdos uosto statybos darbams. 1920–1922 Aukštųjų kursų Technikos skyriaus vedėjas ir lektorius. 1922–1944 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 Miuncheno UNRRA universiteto profesorius. Nuo 1950 gyveno JAV. Išleido knygų apie statybą ir Lietuvos uostus. Mirė 1965 02 11 Racine (Viskonsinas, JAV).

110 metų, kai Užunevėžyje (Panevėžio r.) gimė (1913) kunigas, teologijos m. dr., visuomenininkas Titas Narbutas. 1932 baigė Panevėžio gimnaziją. Dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje, buvo aktyvus ateitininkas. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universitete. 1937–1944 Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, nuo 1941 kapelionas Panevėžio vyskupijoje. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1946 studijavo Popiežiškajame Angelicum universitete Romoje. Išvykęs į Čilę, kunigaudamas dirbo Santjago vyskupijos archyve ir Santjago Katalikiškajame universitete apgynė doktoratą. 1950 atvykęs į JAV, ėjo vikaro, kapeliono pareigas įvairiose parapijose. Lietuvių spaudos bendradarbis. 1957–1964 žurnalo „Lux Christi“ redaktorius, 1955–1961 administratorius. Išleido knygų. Mirė 1972 05 19 Deitone (JAV).

85 metai, kai Alėjuose (Raseinių r.) gimė (1938) aktorė Eleonora Matulaitė. 1957–1961 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. Nuo 1961 vaidino šiame teatre. Lietuvos teatro sąjungos ir Tautodailininkų sąjungos narė. Teatre sukūrė apie 100 vaidmenų, vaidino kine. Parengė literatūrinių kompozicijų, parašė pjesių ir režisavo spektaklių. Sukūrė gobelenų, drabužių kolekcijų, batikos ir tapybos darbų.

75 metai, kai Truskavoje (Kėdainių r.) gimė (1948) pedagogė, literatė Stasė Bilienė. 1967–1969 dirbo Latavėnų (Anykščių r.) aštuonmetėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. 1969–1976 Troškūnų (Anykščių r.) vaikų lopšelio-darželio auklėtoja. 1972 neakivaizdžiai baigė studijas Šiaulių pedagoginiame institute. 1976–1981 Jonavos 1-osios vidurinės mokyklos mokytoja, 1981–1987 Jonavos 5-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. 1987–1991 Jonavos rajono Vykdomojo komiteto Kultūros ir švietimo skyriaus inspektorė. 1991–2001 Jonavos pradinės mokyklos direktorė. Nuo 2007 dirbo Panevėžio lėlių vežimo teatre. Rašė eiles, išleido poezijos knygą „Sielos veidrodis“ (1998), jos kūryba publikuota Jonavos literatų leidinyje „Provincijos balsai“ (1992), publikacijos – laikraštyje „Dialogas“ ir Jonavos rajono spaudoje. Apdovanota LR Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų garbės raštais (1980, 1985, 1997, 1998). Mirė 2012 11 15 Panevėžyje, palaidota Panevėžio Šilaičių kapinėse.

70 metų, kai Vilniuje gimė (1953) režisierius, politikas Julius Dautartas. 1977 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1978–1983 studijavo Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute. 1977–1978 Šiaulių dramos teatro aktorius. 1983–1988 Panevėžio dramos teatro režisierius, 1988–1991 Kauno akademinio dramos teatro režisierius. 1992 įkūrė Panevėžio vaikų dramos teatrą „Menas“, jo vadovas ir režisierius. Statė spektaklius Šiaulių dramos teatre, Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje. 2000–2004 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2004–2012 LR Seimo narys. Panevėžio „Rotary“ klubo narys, 1997  – šio klubo prezidentas. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis meno srityje (1998).

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1903) smuikininkas, chorvedys, pedagogas, doc. Jonas Motiekaitis. 1918–1919 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, 1919–1923 – Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1924–1930 – Klaipėdos muzikos mokykloje. 1938–1941 studijavo Kauno konservatorijoje. 1930–1931 Rietavo, 1931–1935 Raseinių, 1935–1945 Ukmergės gimnazijų muzikos mokytojas, chorų vadovas, kamerinių ansamblių smuikininkas. 1945–1963 dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1946–1949 – dar ir Vilniaus konservatorijoje, nuo 1946 – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas ir dirigentas. Bendradarbiavo žurnale „Muzikos barai“. Išleido liaudies dainų rinkinį. 1980 suteiktas Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. Mirė 1982 03 17 Vilniuje.