90 metų, kai Panevėžyje gimė (1933) hidrologas, geografijos m. dr., doc. Antanas Barisas. 1952 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1957 – Leningrado hidrometeorologijos institutą. 1958–1959 dirbo Kauno respublikiniame vandens ūkio projektavimo institute. Nuo 1960 Vilniaus universiteto dėstytojas. Kelių knygų bendraautoris, parašė apie 50 mokslinių straipsnių. Mirė 1986 10 15 Vilniuje.

145 metai, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) gimė (1878) medikė, vertėja, visuomenės veikėja Ona Didžiulytė-Sketerienė. 1900 baigė Tartu akušerių kursus, 1916 – Maskvos medicinos seserų ir felčerių kursus. 1922–1924 dirbo Panevėžio ligoninėje. Rinko tautosaką, parašė eilėraščių, išvertė iš lenkų kalbos prozos ir mokslo populiariųjų darbų. Mirė 1960 09 07 Antaviliuose (Vilniaus r.).

90 metų, kai vienkiemyje prie Naujamiesčio (Panevėžio r.) gimė (1933) kalbininkė, humanitarinių m. dr., doc. Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. 1952 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1957 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1958–1999 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė mokslinių straipsnių, parengė mokomųjų knygų studentams. Kelių kalbotyros leidinių bendraautorė. Mirė 2019 01 27.

50 metų, kai pradėtas leisti (1973) Panevėžio parodomojo statybos tresto savaitraštis „Statybininkas“. Leistas iki 1992.

100 metų, kai Kaune gimė (1923) geografas, geologas, fizinių m. habil. dr., prof. Vytautas Gudelis. 1933–1941 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1947 baigė Vilniaus universitetą, iki 1950 jame dėstė. 1951–1954 Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto mokslinis sekretorius. 1954–1963 šio instituto, 1963–1978 Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriaus Fizinės geografijos sektoriaus vadovas, 1978–1990 Geografijos skyriaus vadovas, 1990 04–11 Geografijos instituto direktorius. 1963–1982 žurnalo „Baltica“, 1980–1991 „Geografijos metraščio“ vyriausiasis redaktorius. Jūrotyros ir krantotyros pradininkas Lietuvoje. Mokslinių publikacijų, monografijų, terminų žodynų autorius. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1959). Mirė 2007 07 17 Vilniuje.

95 metai, kai Nina Fridmanienė savo namuose Panevėžyje, Respublikos g. atidarė (1928) kino teatrą „Sirena“. 1939 pavadintas „Garso“ vardu. 1968 senojo teatro vietoje duris atvėrė naujas kino teatras „Garsas“.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) dailininkė grafikė Joana Danutė Plikionytė-Bružienė. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje septynmetėje mokykloje. 1962–1968 studijavo Valstybiniame dailės institute. 1968–1970 dirbo Vilniaus komunalinio ūkio projektavimo institute. Nuo 1971 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1967 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse, surengė personalinių parodų. Kuria grafikos estampą, miniatiūras, exlibrisus, skaitmeninę grafiką, monotipiją, lieja akvareles.

60 metų, kai Šniukštuose (Rokiškio r.) gimė (1963) dailininkas keramikas Eugenijus Čibinskas. 1982 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1985 dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje bei užsienyje. Šiuo metu dirba Panevėžio miesto dailės galerijoje ir kuria savo studijoje.

160 metų, kai Kaukėnuose (Raseinių r.) gimė (1863) knygnešys, daraktorius Vincas Kazanauskas. 1884 pradėjo platinti draudžiamąją lietuvišką spaudą. Nuo 1885 Garšvių knygnešių draugijos narys. Platino knygas ir daraktoriavo Bukonių, Kavarsko, Pagirių, Raguvos, Ramygalos, Šėtos, Troškūnų, Truskavos, Vadoklių parapijose. 1896 11  už draudžiamosios spaudos platinimą nubaustas, kalėjo Sankt Peterburge, tremtyje gyveno Solvyčegodske (Vologdos gub.), vėliau – Archangelske. Į Lietuvą grįžo 1900, tęsė knygnešio darbą. Mirė 1930 12 30 Kaukėnuose.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) gydytojas pediatras, biomedicinos m. dr., doc. Vytautas Bačiulis. 1971 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1977 – Vilniaus universitetą. 1977–1979 dirbo Vilniaus universiteto Pediatrijos katedroje asistentu, vėliau – Vilniaus universiteto Pediatrijos centre, o šį centrą prijungus prie Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos – šioje klinikoje. 1995 (kartu su kitais) įkūrė vaikų, sergančių inkstų ligomis, fondą, 2000 – Lietuvos vaikų nefrologų mokslinę draugiją. Daug prisidėjo diegiant dializės metodus vaikų inkstų nepakankamumui gydyti. Paskelbė mokslinių straipsnių, išleido knygų. Mirė 2005 01 24 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1933) pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, humanitarinių m. dr., prof. Karolis Rimtautas Kašponis. 1956 baigė Vilniaus universitetą, 1962 – Lietuvos konservatoriją. 1956 įkūrė Ukmergės vaikų muzikos mokyklą ir iki 1959 buvo jos direktorius. 1959–1965 Vilniaus vaikų muzikos mokyklos, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos, vėliau M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos teorinių dalykų dėstytojas. 1965–2007 Lietuvos konservatorijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas. Vadovavo chorams ir ansambliams. Sukūrė choro dainų, harmonizavo liaudies dainų. Knygų, vadovėlių autorius. Mirė 2018 04 07.

155 metai, kai Daukniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1868) gydytojas Kazimieras Sliekas. 1887 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1893 – Kijevo universitetą. Baigęs studijas, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Naujamiestyje (Panevėžio r.) ir vertėsi privačia gydytojo praktika. 1897 persikėlė į Novouzensko apskritį (Rusija), kur dirbo ligoninės vedėju. Nuo 1907 gyveno Panevėžyje, vertėsi privačia praktika. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas ir paskirtas Mogiliavo (Baltarusija) karo ligoninės ordinatorium. Iki 1918 dirbo Zimino medvilnės fabriko ligoninės vedėju Maskvoje. 1918–1923 – Panevėžio apskrities gydytojas. Aktyviai rėmė Panevėžio kultūrinį gyvenimą, talkino įkuriant draugiją „Aidas“ ir lietuvių klubą „Vienybė“. Mirė 1929 12 16 Panevėžyje.

70 metų, kai Užunevėžiuose (Panevėžio r.) gimė (1953) poetas, žurnalistas, fotografas Antanas Stanevičius. 1970 baigė Raguvos vidurinę mokyklą, 1975 – Vilniaus universitetą. 1974–1983 laikraščio „Tiesa“, 1983–1986 savaitraščio „Literatūra ir menas“ korespondentas. 1986–2002  dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ ir „Klaipėda“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 2002 UAB „Eglės leidykla“ direktorius ir redaktorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Išleido poezijos rinkinių, fotoalbumų.

35 metai, kai įkurta (1988) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio grupė.

85 metai, kai Klaipėdoje gimė (1938) gydytojas, visuomenininkas Alfonsas Algirdas Žobakas. Ilgametis Panevėžio miesto Visuomenės sveikatos centro vadovas. Pirmosios Sąjūdžio miesto tarybos narys. Kardelių selekcininkas. Nuo 2009 Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje rengė kardelių parodas. Metų panevėžietis (2014). Mirė 2022 01 09 Panevėžyje.

60 metų, kai Panevėžio r. gimė (1963) pedagogas, socialinių m. dr., doc. Gintaras Šaparnis. 1979–1983 mokėsi Kapsuko O. Sukackienės pedagoginėje mokykloje, 1983–1990 studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultete. 1990–1996 asistentas Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultete. 1994–1997 Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, 1995–2003 informatikos mokytojas. Nuo 1995 dirbo Šiaulių universitete (ŠU). 2000–2009 ŠU Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas, 2009–2016 ŠU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, 2016–2018 ŠU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas. Šiuo metu matematikos mokytojas Klaipėdos licėjuje. Paskelbė mokslinių straipsnių.