65 metai, kai 1962 07 01 įkurta Panevėžio „Ekrano“ gamykla. 2006 bankrutavo.

165 metai, kai Adomavoje (Panevėžio r.) 1962 07 04 gimė kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys Stanislovas Stakelė. 1885 baigęs Kauno kunigų seminariją vikaravo Švėkšnoje. Platino draudžiamąją lietuvišką spaudą Raseinių, Telšių, Šiaulių apskrityse, Panevėžyje, už tai 1890 ištremtas į Kretingos vienuolyną. Atlikęs bausmę, kunigavo Pasvalio parapijoje, įvairiose Vilniaus vyskupijos parapijose. 1905 Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1930 10 27 Rozalime (Pakruojo r.).

105 metai, kai Panevėžyje 1922 07 05 gimė skulptorius Teisutis Zikaras. 1943 baigė Kauno taikomosios dailės institutą. 1946–1948 dėstė Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). 1949 persikėlė į Australiją. 1952–1978 dėstė Melburno karališkajame technologijos institute. Nuo 1953 dalyvavo parodose. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrinių kompozicijų interjerams ir eksterjerams, skulptūrų. Mirė 1991 05 10 Melburne (Australija).

125 metai, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) 1902 07 06 gimė pedagogas, kraštotyrininkas Stasys Juodikis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Mokėsi Panevėžio ir Marijampolės mokytojų seminarijose. 1927–1939 vadovavo Kretingoje veikusiai pradinei mokyklai, buvo Kretingos miesto suaugusiųjų pagalbinės mokyklos mokytojas. 1945 suimtas, kalėjo tremtyje lageryje. Grįžęs apsigyveno Marijampolėje, išėjęs į pensiją – Panevėžyje. Mirė 1993 11 30 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

215 metų, kai 1812 07 06 Napoleono kariuomenės, žygiuojančios į Rusiją, 10-ojo korpuso, vadovaujamo maršalo Ž. Makdonaldo, dalinys, vadovaujamas generolo Rikaro, užėmė Panevėžį. Liepos 13 d. miestą pasiekė ir pats maršalas Ž. Makdonaldas su savo 10-uoju korpusu.

175 metai, kai Molainiuose (Panevėžio r.) 1852 07 13 gimė knygnešys Adomas Ladukas. Nuo 1892 gyveno Garšviuose (Panevėžio r.) pas knygnešį K. Ūdrą. Dirbo Garšvių draugijos buhalteriu. 1895 suimtas, nuteistas, kalėjo Peterburge, 1897 ištremtas į Jaranską (Vologdos gub.). 1900 grįžo į Lietuvą, vertėsi siūdamas, mokė vaikus lietuviško rašto. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medaliu (po mirties). Mirė 1930 03 30 Raukštoniuose (Panevėžio r.), palaidotas Ramygaloje.

60 metų, kai Panevėžyje 1967 07 20 gimė diplomatas, Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. 1986–1991 studijavo Vilniaus universitete Istorijos fakultete. Dirbo diplomatinėje tarnyboje Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Gruzijoje. Nuo 2020–2024 Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius. Nuo 2024 Lietuvos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (1993).

95 metai, kai Panevėžyje 1932 07 20 gimė teatro aktorė Laimutė Liesytė. 1952 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi Juozo Miltinio dramos studijoje. 1950–1972 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų. Vėliau iki pensijos dirbo „Ekrano“ gamykloje Ekonomikos skyriuje. Mirė 2003 01 29 Panevėžyje.

110 metų, kai Kubiliūnuose (Radviliškio r.) 1917 07 20 gimė aktorius, režisierius, dailininkas Jonas Alekna. 1935 mokėsi Grinkiškio žiemos žemės ūkio mokykloje. 1940 baigė Kauno 1-ąją keramikos-amatų mokyklą. 1938–1940 lankė Kauno Darbo rūmų ir J. Miltinio vaidybos studiją. 1940–1964 Panevėžio dramos teatro aktorius, 1954–1956 teatro vyriausiasis režisierius. Panevėžio dramos teatre režisavo 12 spektaklių. Sukūrė keramikos dirbinių, biustų, piešinių, nuliejo akvarelių. LTSR nusipelnęs artistas (1954). Mirė 1964 09 03 Panevėžyje.

160 metų, kai Tiumenėje (Rusija) 1867 07 20 gimė geologas, paleontologas Česlovas Chmielevskis. Nuo 1877 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1890–1895 Rygos politechnikos institute. 1897–1900 Karaliaučiaus universitete studijavo geologiją. 1900 grįžo į Panevėžį, tyrinėjo Lietuvos gamtą, hidrografiją. Parašė mokslinių darbų, rinko geologines kolekcijas. Mirė 1921 05 25 Panevėžyje.

155 metai, kai Račiupėnuose (Kupiškio r.) 1872 07 21 gimė chemikas, visuomenės veikėjas, prof. Petras Juodakis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1898 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1908–1920 Sankt Peterburgo aukštųjų komercijos kursų Chemijos ir (nuo 1911) Prekių mokslo katedrų vedėjas. 1921 grįžo į Lietuvą. 1921 dėstė Aukštuosiuose kursuose, buvo kursų vadovo pavaduotojas. 1922–1923 Lietuvos švietimo ministras. Prisidėjo prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) įsteigimo, 1922–1940 jame dėstė. Vienas Valstybinės technikos ir chemijos laboratorijos prie Finansų ministerijos įkūrėjų, 1922–1935 pirmasis jos direktorius. 1925–1940 Prekių muziejaus įkūrėjas ir direktorius. Mirė 1940 09 21 Kaune.

50 metų, kai Panevėžyje 1977 07 23 gimė architektas, menotyros m. dr. Arnoldas Gabrėnas. 1995 baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją. 1996–2002 mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete, baigė architektūros magistro studijas. Nuo 2013 docentas Vilniaus Gedimino technikos universitete Architektūros fakultete. Atliko statybos, pastatų rekonstrukcijų, viešųjų erdvių sutvarkymo darbų. Laimėjo premijų tarptautiniuose architektūros konkursuose. Paskelbė straipsnių profesinėje, kultūros ir mokslinėje spaudoje.

80 metų, kai Krinčine (Pasvalio r.) 1947 07 23 gimė kunigas jėzuitas, teologijos m. dr. Algis Baniulis. 1974 baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1974–1981 Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1981–1985 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras, 1982–1987 Panevėžio vyskupijos bažnytinio tribunolo notaras. 1993–2000 Klaipėdos Šv. Juozapo darbininko parapijos klebonas, Klaipėdos jėzuitų namų vyresnysis. 1995 įkūrė Klaipėdos Dvasinės pagalbos jaunimui centrą ir jam vadovavo. Dėstė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete, vadovavo Katechetikos katedrai. 2013–2020 Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijos Čikagos arkivyskupijoje (JAV) direktorius. Kauno Pranciškaus Ksavero bažnyčios vicerektorius.