120 metų, kai Vadokliuose (Panevėžio r.) 1906 11 01 gimė karininkas, žurnalistas Bronius Daunoras (Daunaravičius, slap. Bronius Daubaras). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę ir humanitarinius mokslus. 1931 baigė Karo mokyklą. 1940–1941 sovietų valdžios kalintas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1947 persikėlė į Didžiąją Britaniją. 1943–1944 dienraščio „Ateitis“, 1943–1945 laikraščio „Lietuviai“ leidėjas ir redaktorius. 1952–1957 savaitraščio „Britanijos lietuvis“ (nuo 1953 „Europos lietuvis“) redaktorius, 1952–1954 „Lietuvių namų“ valdybos pirmininkas. Parašė knygų. Mirė 1985 06 07 Londone (Anglija).

130 metų, kai Zilgaliuose (Latvija) 1896 11 03 gimė kunigas, literatas, vertėjas Augustinas Liepinis. 1914–1921 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1923–1926 studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Nuo 1926 Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčios (dab. Kristaus Karaliaus katedra) vikaras, 1927–1940 Kurijos notaras. Dirbo Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionu, nuo 1929 Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionas. Buvo aktyvus blaivybės propaguotojas Panevėžyje, dalyvavo knygų leidimo bendrovės „Žinija“ veikloje. 1941 paskirtas Rokiškio r. Panemunio Švč. Trejybės bažnyčios klebonu. Bendradarbiavo laikraščiuose „Žvaigždė“, „Tėvynės sargas“, „Šaltinis“, „Rytas“, „Laisvė“, „Ūkininkas“ ir kt. 1928–1940 „Panevėžio balso“ (nuo 1935 „Panevėžio garsas“) redaktorius. Religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Mirė 1977 10 13 Panemunyje (Rokiškio r.).

70 metų kai Irkutsko srityje (Rusija) 1956 11 07 gimė dailininkas tapytojas, dailės pedagogas Algirdas Grinius. 1982 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Piešimo ir darbų fakultetą. Dirbo Panevėžio r. Jotainių mokykloje, Panevėžio Juozo Miltinio vidurinėje mokykloje. Nuo 1983 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2001 11 02 Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje 1931 11 10 gimė rašytojas, publicistas, žurnalistas Algimantas Čekuolis. 1953 baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą. 1986–1992 laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1995 Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Išleido įvairių apybraižų, enciklopedinės publicistikos rinktinių. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003). Mirė 2025 04 04 Trakuose.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 11 11 gimė biochemikas, gamtos m. dr., prof. Kęstutis Sužiedėlis. 1989 baigė Vilniaus universitetą ir jame dirba. Nuo 2003 Vilniaus universiteto Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė mokomąją knygą „Vėžio biologija“ (su kitais, 2008).

315 metų, kai Upytės vlsč. (Panevėžio r.) 1711 11 13 gimė kunigas, teologijos  m. dr. Stanislovas Rostovskis. 1729–1730 Nesvyžiuje ir 1730–1732 Vilniuje studijavo filosofiją, 1736–1740 – Varšuvoje teologiją. 1739 įšventintas kunigu. Dėstė retoriką jėzuitų kolegijose Pinske, 1734–1745 Varšuvoje, 1742–1746 Slucke. 1747–1770 su pertraukomis dėstė Vilniaus universitete. 1770–1773 jėzuitų sielovadininkas Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje. 1776 ar 1777 persikėlė į Polocką, kur veikė Lietuvos jėzuitų provincijos dalis. Parašė „Lietuvos jėzuitų provincijos istoriją“ (d. 1, 1768; d. 2, rankraštis). Mirė 1784 02 07 Polocke (Baltarusija).

115 metų, kai Zdoniškiuose (Molėtų r.) 1911 11 14 gimė aktorė Jadvyga Matulytė. Lankė Kauno Darbo rūmų teatro vaidybos studiją. 1940–1962 Panevėžio dramos teatro aktorė, jame sukūrusi daugiau kaip 40 vaidmenų. Mirė 2007 05 14 Panevėžyje.

120 metų, kai Panevėžyje 1906 11 14 įkurta meno ir kultūros draugija „Aidas“, rengusi koncertus, spektaklius, literatūros ir muzikos vakarus. Veikė iki 1932.

35 metai, kai Panevėžyje 1991 11 17 įsteigta Baltoskandijos akademija. Įkūrėjas ir vadovas dr. Silvestras Gaižiūnas. Įstaigos veiklos sritys – plėtoti įvairiapusius Baltijos jūros regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltijos šalių kultūros erdvę. Akademija leido knygų seriją „Baltoskandijos tiltai“, informacinį biuletenį „Baltoskandija“. Rengė konferencijas ir seminarus, kuriuose dalyvavo mokslininkai iš Baltijos, Skandinavijos, kitų pasaulio šalių. Likviduota 2009.

145 metai, kai Paliukuose (Panevėžio r.) 1881 11 18 gimė skulptorius, pedagogas, prof. Juozas Zikaras. 1916 baigė Peterburgo dailės akademiją. 1919–1929 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1928–1940 dėstė Kauno meno mokykloje, vadovavo skulptūros studijai. 1940–1944 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1906 dalyvavo parodose. Sukūrė skulptūrų, biustų, bareljefų, medalių, figūrinių kompozicijų, grafikos ir tapybos darbų. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Panevėžio miesto garbės pilietis (2012). Mirė 1944 11 10 Kaune.

85 metai, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) 1941 11 20 gimė chemikas, lietuviško stiklo gamybos technologijos kūrėjas, technikos m. dr. Alvydas Tumas. 1959 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1964 Kauno politechnikos institutą. Nuo 1964 Panevėžio kineskopų gamyklos „Ekranas“ stiklo cecho inžinierius technologas. Nuo 1967 vyr. technologo pavaduotojas stiklo gamybai, nuo 1974 gamyklos „Ekranas“ vyr. technologas. Dėstė Kauno technologijos universitete. 2 mokomųjų knygų, 5 išradimų ir per 40 mokslo darbų autorius ir bendraautoris. Lietuvos respublikinės premijos laureatas (1971, kartu su kitais). Mirė 2012 11 27 Panevėžyje.

75 metai, kai Panevėžyje 1951 11 21 gimė dailininkas keramikas, skulptorius Rimantas Skuodis. 1970 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. 1970–1975 studijavo keramiką Lietuvos dailės institute, 1975–1976 dirbo instituto Keramikos katedroje. Nuo 1978 gyveno Panevėžyje. Iš akmens masės ir šamoto kūrė monumentalių formų, didelių gabaritų vazas, keramines kompozicijas. Sukūrė tapybos darbų, dekoratyvinių miesto akcentų. Nuo 1973 dalyvavo parodose. 1989 buvo vienas iš pirmojo Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo organizatorių. Parašė tekstų apie savo kūrybą. Mirė 2015 04 30 Panevėžyje.

100 metų, kai Griškabūdyje (Šakių r.) 1926 11 22 gimė vyskupas Juozas Preikšas. 1945 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1951 įšventintas kunigu. 1954 paskirtas Kauno šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonu. Nuo 1956 dėstė teologiją Kauno kunigų seminarijoje. 1959 paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijų kurijų ekonomu, o 1961 Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu. 1969 skiriamas Vilkaviškio parapijos klebonu ir dekanu. 1984 įšventintas vyskupu. 1989 paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Nuo 1991 Panevėžio vyskupijos ordinaras. Nuo 2002 Panevėžio vyskupas emeritas. Mirė 2018 02 11 Kaune, palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.

100 metų, kai 1926 11 23 pradėtas leisti šapirografu daugintas Panevėžio moksleivių tautininkų („Jaunosios Lietuvos“) laikraštėlis „Tautos keliais“. Ėjo iki 1928 02 16.

95 metai, kai Druciškiuose (Pasvalio r.) 1931 11 25 gimė tautodailininkas tapytojas primityvistas, poetas, tautosakos rinkėjas Bronius Zavackis. 1948–1959 dirbo Daujėnų girininkijoje, Panevėžio statybos treste. Nuo 1978 gyveno Karšinaukoje (Panevėžio r.). Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio rajonų spaudoje rašė kraštotyros ir tautodailės klausimais. Nutapė per 150 paveikslų, fotografavo, surinko per 300 tautosakos kūrinių, kūrė eilėraščius, drožė skulptūras. Surengė 15 personalinių parodų, darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. Liaudies meno draugijos narys (1970), jam suteiktas liaudies meistro vardas. Mirė 1987 11 16 Karšinaukoje, palaidotas Krikliniuose (Pasvalio r.)

145 metai, kai Veleniškiuose (Biržų r.) 1881 11 27 gimė valstybės ir visuomenės veikėjas, inžinierius Konstantinas Šakenis. 1910 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. Nuo 1918 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 1925–1926 Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. 1919–1925 dirbo Susisiekimo ministerijoje, dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1926–1927 III Seimo, 1936–1940 IV Seimo narys. 1927–1934 LR švietimo ministras. 1941–1956 kalėjo Sibiro lageriuose. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvių balsas“, „Viltis“, žurnale „Vairas“. Parašė knygų, fizikos vadovėlį gimnazijoms, atsiminimų. Iš lenkų kalbos išvertė grožinės literatūros kūrinių. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1930), Gedimino 1-ojo laipsnio (1938) ordinais. Mirė 1959 07 07 Troškūnuose (Anykščių r.).