65 metai, kai Panevėžyje 1962 įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmasis vadovas – Aleksandras Domarkas. Nuo 1973 – pučiamųjų orkestras „Garsas“. Nuo 2017 „Garsas“ yra Panevėžio muzikinio teatro kolektyvas.

75 metai, kai Panevėžyje 1952 įsteigta aklųjų biblioteka.

100 metų, kai Panevėžyje 1927 prie Švč. Trejybės bažnyčios įkurdintas marijonų vienuolynas.

100 metų, kai 1927 veiklą pradėjo Erimaičių (Panevėžio r.) pradinė mokykla. Nuo 2004 Žibartonių pagrindinės mokyklos skyrius, 2007 uždaryta.

115 metų, kai 1912 atidaryta Žibartonių (Panevėžio r.) pradinė mokykla.

120 metų, kai 1907 įkurta Jotainių (Panevėžio r.) pradinė mokykla. 2012 reorganizuota į Ramygalos gimnazijos skyrių. 2017 08 31skyrius uždarytas.

120 metų, kai 1907 įkurta Šilų (Panevėžio r.) pradinė mokykla. 2009 09 01 uždaryta.

135 metai, kai Dideliškyje (Rokiškio r.) 1892 gimė tapytojas Antanas Kazanavičius. Sankt Peterburge lankė realinę mokyklą ir buhalterijos kursus. 1914 grįžo į Lietuvą, dirbo buhalteriu, sąskaitininku. I pasaulinio karo metu gyveno Maskvoje, mokėsi privačioje dailės studijoje. 1920–1922 mokytojavo Lietuvoje. 1923 Jaltoje lankė privačią tapybos studiją. Grįžęs į Lietuvą iki 1929 dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje piešimo mokytoju, mokėsi Juozo Zikaro dailės studijoje. Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 paskirtas Vilniaus apskrities viršininku. Nutapė peizažų, natiurmortų, iliustravo A. Kazanavičienės knygų vaikams, surengė parodų. Mirė 1940 10 18 Vilniuje.

140 metų, kai Pavinkšniuose (Panevėžio r.) 1887 gimė visuomenės veikėjas, knygnešys Jonas Šliogeris. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Laikraščio „Vilniaus žinios“ bendradarbis. Mirė 1915.

170 metų, kai Kuryje (Panevėžio r.) 1857 gimė knygnešys Domas Baltramiejūnas. Aktyvus lietuviškos spaudos platintojas Panevėžio apskrityje. Slapta spaudą gabendavo į Panevėžį, Plukius, kitas gyvenvietes. Palaikė ryšius su J. Bieliniu, Matuzu ir kitais knygnešiais. Mirties data nežinoma, palaidotas Smilgiuose.

175 metai, kai Katlėriuose (Anykščių r.) 1852 gimė knygnešys Juozas Milašiūnas. Gyveno Panevėžyje. Nuo 1885 platino draudžiamąją lietuvišką spaudą Panevėžio, Biržų, Rokiškio ir Ukmergės apskrityse. Bendradarbiavo su J. Bieliniu, K. Ūdra ir kitais knygnešiais. 1903 emigravo į JAV. Po 1904 lietuvių spaudos draudimo panaikinimo grįžo į Lietuvą. Mirė 1943 07 21 Panevėžyje.

175 metai, kai Purviškiuose (Biržų r.) apie 1852 gimė knygnešys Andrius Bielinis. Nuo 1882 gyveno Rygoje, 1891 išvyko į JAV. 1894 (ar 1983) grįžo į Lietuvą, tapo Garšvių knygnešių draugijos nariu. 1895 už draudžiamosios spaudos gabenimą suimtas, kalintas. Gelbėdamasis nuo tremties pabėgo į JAV. Pakeliui nušalo kojas, viena jų buvo amputuota Niujorke. Tapęs invalidu grąžintas Vokietijai, iš ten – Rusijos žandarams. Ištremtas į Jaranską (Rusija), ten 1897 mirė.

215 metų, kai Naudvaryje (Panevėžio r.) 1812 gimė kelių tiesybos ir tiltų statybos inžinierius Ipolitas Kerbedis. 1837 baigė Peterburgo susisiekimo kelių inžinierių institutą. 1850 komandiruotas į Kijivo kelių apygardą ir statė Nikalojaus tiltą per Dniprą Kijive, vadovavo Dnipro pylimo remonto darbams, tvarkė Brovarsko krantinę, įrengė plentą prie Vladimiro Svieatoslavičiaus paminklo.

300 metų, kai Panevėžyje 1727 įsikūrė vienuoliai pijorai. Ordinas miesto vakarinėje dalyje pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią, prie jos įkūrė vienuolyną, įsteigė kolegiją.

460 metų, kai 1567 Panevėžio valstybinis dvaras (tuo pačiu ir Panevėžio miestas) tapo Upytės pavieto centru.

520 metų, kai 1507 pastatyta pirmoji Panevėžyje Dievo Motinos bažnyčia. Aplink ją ėmė kurtis Senasis Panevėžys.