Pastabos

Tai seniausias išlikęs Panevėžio pastatas.

Po 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinės administracinės ir teismų reformos Upytės pavieto centras buvo perkeltas į Panevėžį. Čia veikė žemės, pilies ir pakamario teismai, vyko seimeliai, kuriuose posėdžiavo pavieto bajorai. Paaiškėjus, kad Panevėžyje trūksta patalpų vietos įstaigoms, 1601 m. Varšuvos seime Upytės pavieto teismo pastatams Panevėžyje paskirtas sklypas. Upytės seniūno Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu ir lėšomis statybos pradėtos 1612 m. 1614 m. pastatytas mūrinis Upytės pavieto teismo archyvo pastatas išliko iki mūsų dienų ir iš šios paskirties pastatų yra seniausias Lietuvoje.

Iki XIX a. vidurio archyve laikytos pavieto teismų aktų knygos. 1831 m. pavietą pertvarkius į Panevėžio apskritį, XIX a. pab. pastatas buvo administruojamas Panevėžio savivaldybės, kuri jį nuomojo kariniam daliniui. Per Pirmąjį pasaulinį karą tuščią ir be priežiūros likusį namą užėmė miestietis Ničajus. Po karo miesto savivaldybei tik per teismą pavyko pastatą atsiimti.

1925 m. Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugija pastate įkūrė muziejų. Pirmojoje muziejaus ekspozicijoje buvo Istorijos, Gamtos, Numizmatikos ir Keramikos skyriai. 1927 m. įsteigtas Archeologijos skyrius, Keramikos skyrius tapo Liaudies meno skyriumi. 1932 m. muziejus perkeltas į kitas patalpas. Pastatas kurį laiką stovėjo apleistas.

Pokaryje jame įrengtas „Sąjunginės spaudos“ sandėlis. 1951 m. pastatas perduotas Panevėžio kraštotyros muziejui. 1958 m. atliktas pastato kapitalinis remontas, jame įrengta ateizmo ekspozicija, 1972 m. – lietuvių liaudies meno ekspozicija. 1984 m. pastatas restauruotas. Nuo 1996 m. jame veikė senųjų medžio skulptūrų ekspozicija. 2003 m. pastatas dar kartą restauruotas, nuo 2007 m. jame veikia muziejaus ekspozicija „Upytės bajorai“.

1995 m. ant pastato fasado atidengta atminimo lenta.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/da1bd67d-6c93-4b57-b18b-623bfe396605
2. Juknevičius, Petras. Seniausias Panevėžio pastatas ir didikas Jeronimas Valavičius. Iliustr. // Tėvynė. 2004, gruod. 15, p. 6.
3. Kaziukonis, Leonas. Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Iliustr. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/reiksmingas-panevezio-istorijos-paminklas/
4. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos raštas Upytės seniūnui kunigaikščiui P. Krošinskiui dėl Upytės pavieto teismo ir jo archyvo statybos Panevėžyje. 1612 m. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/dokumentai
5. Petrulienė, Alfreda. Iš Panevėžio muziejaus praeities. Panevėžys, 2000. 22, [2] p.
6. Nagrockienė, Ingrida. Panevėžio istorijos sergetojai. Iliustr. // Sekundė. 2020, saus. 17, p. 1, 4, 8. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/218815/
7. Savickienė, Daiva. Mūras, suteikęs Panevėžio miestui naują reikšmę. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2021, saus. 25/31, p. 4–5. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/muras-suteikes-panevezio-miestui-nauja-reiksme/
8. Seniausiam Panevėžio pastatui – 380 metų : mokslinės konf. praneš. tezės : Panevėžys, 1994 m. gruod. 20 d. : [bukletas-programa]. Panevėžys, 1994. 8 p.
9. Seniausiam Panevėžio pastatui, buvusiam Upytės pavieto teismo archyvui – 400 : [informacinis leidinys] / parengė Leonas Kaziukonis. Panevėžys, 2014. 1 lankstinys, [6] p. : iliustr.