Pastabos

Namas priklausė kalbininkui, tautosakininkui, vertėjui, Panevėžio berniukų gimnazijos ir Panevėžio mokytojų seminarijos pedagogui Petrui Būtėnui. Medinį vilos tipo 220 m² namą P. Būtėnas pastatydino savo šeimai 1933 m. ant iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios nusipirkto sklypo.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai name buvo įkūrę karo ligoninę, po karo sovietai – Pajuostės lakūnų štabą (pagal Donato Būtėno pasakojimą – frontui praėjus namuose buvo įkurta rusų ligoninė). 1951 m. namas nacionalizuotas, M. Būtėnienė su vaikais iš jo iškeldinta, nesuteikus šeimai jokių kitų patalpų. 1951–1961 m. pastate veikė vaikų poliklinika, 1974–1989 m. – miesto viešosios bibliotekos filialas. 1989 m. namas grąžintas savininkams.

1996 m. vakariniame namo fasade atidengta atminimo lenta P. Būtėnui.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2fb64bd3-bd89-4cfe-bb5e-28f7b02a69e8
2. Mikeliūnienė, Stasė. Miesto bibliotekų veikla. Iliustr. // Panevėžys : nuo XVI a. iki 1990 m. Panevėžys, 2003. P. 621–625.
3. Nagrockienė, Ingrida. Marijonų takais – garsaus kalbininko sūnus. Iliustr. // Sekundė. 2021, vas. 2, p. 2, 6.
4. Stalilionis, Algimantas. Savanoris Petras Būtėnas. Iliustr. // Laisvės ir Tėvynės ginti. Vilnius, 2026. P. 123–132.