Pastabos

Pramonininkas ir filantropas Stanislovas Montvila perstatė Respublikos g. buvusias mielių ir spirito fabriko šaltkalvystės dirbtuves ir jose įrengė teatro salę. 1913 12 19 teatro pastatas iškilmingai atidarytas ir padovanotas Panevėžio miesto bendruomenei vaidinimams ir muzikiniams vakarams rengti. 1914 m. jame įrengtas ir kino teatras. Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas iš S. Montvilos įpėdinių perimtas ir atiteko Švietimo ministerijai, kuri nuo 1925 01 01 pastatu leido naudotis Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio skyriui. 1937 06 15 pastatas tapo Šaulių sąjungos nuosavybe.

Tarpukariu pastate veikė šaulių biblioteka, choras, pučiamųjų orkestras. Čia buvo rengiami šventiniai vakarai, koncertai, paskaitos, rodomi gastroliuojančių teatrų spektakliai. 1940 m. sovietinė valdžia Šaulių sąjungą uždarė, pastatą nacionalizavo ir paskyrė naujai įkurtam Panevėžio dramos teatrui, kuriame jis veikė 1940–1967 m. 1941 m. pastate veikė 1941 m. Birželio sukilimo Panevėžio miesto ir apskrities štabas. Sovietmečiu šio pastato salėje suvaidinti teatrui šlovę Lietuvoje ir už jos ribų pelnę režisieriaus Juozo Miltinio sukurti spektakliai. 1951 m. pastate atliktas remontas: įrengta žiūrovų salės grindų nuožulni pakyla, vieta orkestrui, pristatyti nauji priestatai, įrengti grimo kambariai, kitos pagalbinės patalpos.

1967 m. teatrui pastačius naujus rūmus, į senąjį teatro pastatą persikėlė miesto kultūros namai, kuriuose veikė operetės ir lėlių liaudies teatrai, pučiamųjų orkestras, estradinis ansamblis, įvairūs kultūros ir meno būreliai. 1986 m. dėl avarinės būklės pastatas uždarytas.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1992 m. pastatas grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei. Šiuo metu pastate veikia Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės būstinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Panevėžio skyrius, Atsargos karininkų sąjungos Panevėžio skyrius, patalpas nuomoja vidaus apdailos medžiagų parduotuvė.

Ant pastato fasado 1995 m. atidengta atminimo lenta senajam Panevėžio dramos teatrui.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/FD82301E-9FF2-4A4E-B862-5F74D356A102
2. Aleknaitė-Bieliauskienė, Rita. Stanislovo Montvilo globoje. Iliustr.. Bibliogr.: išnašose // Teatro uždangą praskleidus. Jonas Alekna, 1917–1964. Vilnius, 2010. P. 157–169.
3. Astramskas, Arūnas. Stanislovo Montvilos kino teatras. Bibliogr. str. gale // Dvarininkų Montvilų kultūriniais keliais. Panevėžys, 2008. P. 18–20.
4. Atkočiūnas, Jokūbas. Paminėkime sukaktį // Laisvas žodis. – 1991, birž. 11/20 (Nr. 77), p. 2.
5. Mikoliūnas, V. Baigiama dramos teatro rekonstrukcija // Panevėžio tiesa. 1951, liep. 29, p. 2.
6. Panevėžys. Atidavė šauliams namus // Lietuvos aidas. 1937, birž. 18, p. 6.
7. Pilkauskas, Donatas. Panevėžio XII šaulių rinktinės pastatas tarpukario metais. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-xii-sauliu-rinktines-pastatas-tarpukario-metais/
8. Senasis Panevėžio teatro pastatas archyvų dokumentuose : [virtuali paroda]. Prieiga internete: https://www.archyvai.lt/lt/paa_parodos/paa_virtualios_parodos/senasis-panevezio-teatro-5tjn.html
9. [Žinutė apie pastato perleidimą šaulių 319 būriui] // Panevėžio balsas. 1925, saus. 8, p. 4.