„Karininkuose“ grojome 1973–1979 m. Tuomet pas mus ir Geležinkelininkų namuose vykdavo bene populiariausi šokiai. „Karininkuose“ praktiškai visada būdavo išparduodamas maksimalus leidžiamas bilietų kiekis – 300, nors iš tikrųjų į salę įvairiais būdais patekdavo žymiai daugiau žmonių. Vasarą šokiai vykdavo net 4 kartus per savaitę – ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Kai oras būdavo gražus, grodavome kieme, medinėje šokių aikštelėje, kur susirinkdavo virš 1000-io šokėjų. Mūsų repertuare dažniausia skambėjo tuometinės „Nerijos“ ir, nors mums tikrintojai drausdavo, užsienio grupių kūriniai. Žinoma, ataskaitose tuometiniam Kultūros skyriui pateikdavome repertuarą, kuriame žymėjome lietuviškus ir „broliškųjų respublikų“ kūrinius. Per tuos 6 mūsų grojimo metus ilgiausiai išsilaikė šiose nuotraukose esantis sąstatas. Pirmoje nuotraukoje iš kairės: a.a. Viktoras Chalavčiukovas – solinė gitara, vokalas; Zenonas Laureckas – ritminė gitara, vokalas; aš 🙂 – Česlovas Kairys – mušamieji, vokalas; Algis Gruodis – bosinė gitara, Vacis Vinauskas – fleita, vargonai-jonika.
Česlovas
Nuotraukos iš Č. Kairio asmeninio archyvo