Rašytojas, redaktorius, leidėjas.

Gimė 1907 12 30 (pagal naująjį kalendorių – 1908 01 12) Stanioniuose (Panevėžio r.) – mirė 2006 03 17 Londone (Didžioji Britanija).

Mokėsi Paįstrio pradinėje mokykloje, 1922–1929 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo 1926 m. jo eilėraščius, trumpus prozos bandymus, straipsnius spausdino „Panevėžio balsas“, „Kultūra“, „Žaizdras“, „Varpas“, „Lietuvos aidas“.

1929–1933 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, baigė lituanistikos ir pedagogikos studijas. 1930–1943 m. dirbo universiteto administracijoje, bendradarbiavo spaudoje. 1944 m. pradėjo dirbti „Ateities“ dienraščio redakcijoje, artėjant antrai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vakarus. 1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Daugiau kaip 9 metus dirbo tekstilės fabrike Eklso (Eccles) mieste netoli Mančesterio. Po darbo, vakarais, pradėjo rašyti prozos kūrinius. Bendradarbiavo laikraščiuose, rašė daugiausia literatūros temomis. Mančesteryje įkūrė knygų leidyklą „Pradalgė“.

Apsigyvenęs Londone, 1957–1973 m. redagavo lietuvių išeivijos laikraštį „Europos lietuvis“. 1978–1981 m. su pertraukomis vis grįždavo prie šių pareigų. Vadovavo „Nidos knygų klubui“. Redagavo ir išleido dešimt literatūros almanacho „Pradalgė“ tomų. Sudarė ir išleido lietuvių prozos antologiją „Sauja derliaus“ (1957), išleido dvi dokumentines knygas apie Britanijos lietuvius. Išvertė Dž.. Steinbeko, Dž. Hiltono, V. Folknerio kūrinių.

Išleido: novelių rinkinius „Giedra visad grįžta“ (1953), „Karališka diena“ (1957), „Atsitiktiniai susitikimai“ (1968), „Kilogramas cukraus“ (1978), „Pati apatinė pakopa“ (1992), „Apsakymų rinktinė“ (2004), romanus „Tūboto gaidžio metai“ (1969, 2006), „Dvidešimt viena Veronika“ (1971, 1997), „Beragio ožio metai“ (1982, 2007), „Meškos maurojimo metai“ (1990). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka išleido jo poezijos rinktinę „Prabėgančios stotys“ (2011). Kūrybos išspausdinta metraščiuose, almanachuose, antologijose. Kūrybos temos – nepriklausomos Lietuvos kaimas, provincijos miestas ir išeivijos lietuvių gyvenimo realijos.

Lietuvių rašytojų draugijos narys (nuo 1949). Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 2002).

Įvertinimas
Monrealio (Kanada) lietuvių akademinio sambūrio Vinco Krėvės premija už knygą „Tūboto gaidžio metai” (1970).
Lietuvių rašytojų draugijos premija už knygą „Dvidešimt viena Veronika“ (1972).
JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija už knygą „Beragio ožio metai” (1983).
Lietuvių rašytojų draugijos premija už knygą „Pati apatinė pakopa“ (1992).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1997).

Atmintis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitėas-Bitės viešajai bibliotekai Kazimieras ir Marija Barėnai padovanojo didelę ir vertingą savo asmeninę knygų kolekciją bei rankraštinių dokumentų archyvą. M. ir K. Barėnų sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką 1997–2018 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kasmet teikė Kazimiero Barėno literatūros premiją.

K. Barėnas apie Panevėžį:
Panevėžyje išgyvenau septynetą metų ir tas miestas jau buvo man visiškai savas. Kadangi nesu labai didelis bastūnas, nepasakyčiau, kad mano visur apibėgiota tame mieste. Vienur kitur gal tik kokio ypatingo reikalo verčiamas kada nors paėjėjau. Pats centras man buvo Jokūbo gatvelė, kurioje ilgiausiai gyvenau, gimnazija Respublikos gatvėje ir Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi centrinė biblioteka, kur jau mokydamasis vyresnėse klasėse lankydavausi perskaityti žurnalų ir pasiimti į namus knygų, nors jų duodavo ir gimnazijos biblioteka, anuomet vadovaujama lotynų kalbos mokytojo Jono Sokolovo. Centrinei bibliotekai tada vadovavo Elžbieta Jodinskaitė. Lankytojų antplūdžio joje nėra tekę matyti. Mes, gimnazistai, ten skaitydavome žurnalus. Atsimenu, kai biblioteka gavo iškart du žurnalo „Baras“ numerius, mudu su Jonu Šukiu gardžiavomės literatūrinėmis naujienomis. Iš to pasisėdėjimo išliko atmintyje, kad ten radome Juozo Tysliavos eilėraščių, ir mano atmintin visam gyvenimui įstrigo tie jo keturi vežimo ratai su juodbėriais arkliais.“ (Kuizinienė D. Laiko jungtys. Vilnius, 2021. P. 40)

Nuotraukoje: Kazimieras Barėnas savo namuose Londone. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB RKRS F60.

---

Svarbesnė literatūra apie K. Barėną

1. Baliūnas, Vytautas. Kazimieras Barauskas-Barėnas: (g. 1908). Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. P. 182–185.
2. Barėnas Kazimieras. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2002, [t.] 2, p. 647.
3. Barėnas (tikr. Barauskas) Kazys // Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. P. 52.
4. Barėnas, Kazimieras. Esu lietuvis, ir mano herojai lietuviai : [pokalbis] / kalbėjosi Leonas Peleckis-Kaktavičius. Iliustr. // Varpai. 1997, [nr.] 11, p. 10–19.
5. Barėnas, Kazimieras. Septyneri metai Panevėžyje. Iliustr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose. Panevėžys : Amalkeros leidyba, 2007. P. 199–205.
6. Dabulevičienė, Paulina. Kazimieras Barėnas. Portr. // Tarp knygų. 2001, nr. 4, p. 24–30.
7. Kazimieras Barėnas : [autobiografija ir bibliografija]. Portr. // Egzodo rašytojai. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. P. 138–145.
8. Kazimieras Barėnas, 1907–2006 : rašytojas, leidėjas, vertėjas : [informacinis leidinys]. Panevėžys : Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2007. 1 lankstinys (8 p.) : iliustr.
9. Kubilius, Vytautas. Kazimieras Barėnas (tikr. Barauskas, g. 1907) // XX amžiaus literatūra. Vilnius : Alma littera, 1995. P. 458–461.
10. Palionienė, Audronė. Rašytojo Kazimiero Barėno asmeninė biblioteka [Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje]. Bibliogr. išnašose // Knygotyra. 2015, t. 65, p. 201–213.
11. Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Kazimieras Barėnas : gyvenimas ir kūryba : monografija. Šiauliai : Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2005. 400 p.
12. Rašytojas Kazimieras Barėnas / [parengė Vitalija Urbonavičienė]. Panevėžys : Panevėžio sp., 1998. 42, [1] p. : iliustr.