Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, inžinierius.
Gimė 1943 02 11 Kačiuškiuose (Radviliškio r.) – mirė 2019 02 13 Panevėžyje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.
1959 m. baigė Grinkiškio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus-technologo specialybę. 1968 m. studijavo Friazino SSRS elektronikos pramonės ministerijos specializuotuose aukštuosiuose inžinerijos kursuose.
1959–1961 m. – Kauno gamyklos „Bitukas“ darbininkas, 1965 m. – Latvijos Lyvanų stiklo fabriko meistras, 1967–1990 m. – Panevėžio gamyklos „Ekranas“ meistras, biuro viršininkas, cecho viršininkas, gamybos viršininko pavaduotojas. 2000–2002 m. dirbo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2008 m. – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas, vyr. darbo inspektorius.
1990–1992 m. – LR Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo seimo deputatas, Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras. 1992–1996, 1996–2000 m. – LR Seimo narys. 1996–2000 m. Seime ėjo Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, 2000 m. – pirmininko pareigas. 1992–2000 m. – Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, kelis kartus Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. 1997–2000 m. – Pabėgėlių reikalų tarybos pirmininkas. 2003–2015 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys (1992), nuo 1993 m. – jos Tarybos narys, 1993–1996 m. – ir Valdybos narys, šios partijos Panevėžio miesto skyriaus narys. 1988–1989 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, Sąjūdžio miesto tarybos narys. Išrinktas į I-ąjį Sąjūdžio seimą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas.
Sovietmečiu – lietuvių patriotinės kultūrinės rezistencijos organizatorius bei dalyvis: 1963–1990 m. – aktyvus neoficialaus Lietuvos žygeivių judėjimo dalyvis, turistinių-kraštotyrinių akcijų organizatorius, nelegalios literatūros platintojas. Panevėžyje subūrė slaptą Žygeivių klubą, 1975 m. organizavo slaptą žygį per Lietuvą Simonui Daukantui pagerbti.
Rašė straipsnius politikos klausimais, išleido knygą „Mūsų žygis Simono Daukanto taku 1975 m.“ (2017), parengė leidinį „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai“ (1990).
Įvertinimas
Vengrijos Respublikos Parlamento medalis (1991).
Sausio 13-osios atminimo medalis (1996).
Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000).
Lietuvos krikščionių demokratų partijos proginis medalis (2004).
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medalis (2005).
LR Prezidentės D. Grybauskaitės medalis „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui – 20 metų“ (2010).
Lietuvos savivaldybių asociacijos Auksinės krivūlės riterio ženklas (2010).
LR kultūros ministro atminimo medalis už K. Donelaičio atminimo puoselėjimą (2014).
LR Seimo įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ – už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą (2018).
Atmintis
Panevėžyje ant pastato sienos Amerikos g. 62, kuriame signataras J. Beinortas gyveno 1977–2019 m., 2021 m. atidengta atminimo lenta. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas J. Beinorto asmens fondas.
Nuotraukoje Julius Beinortas. Valentino Vaičekausko nuotrauka. Prieiga internete: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-j-beinortas-901178
Svarbesnė literatūra apie J. Beinortą
- Beinortas, Julius. Esu iš Kačiuškių kaimo. Portr. // Grinkiškio kraštas. Radviliškis : Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2011. P. 745–752.
- Beinortas, Julius. Kovo 11-osios akto signataras Julius Beinortas: „Telkti tautą ir visuomenę“ : [pokalbis] / kalbėjosi Giedrius Grabauskas-Karoblis. Iliustr. // XXI amžius. 2008, birž. 6, p. 3.
- Beinortas Julius. Portr. // Lietuva. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, [t.] 2, p. 212.
- Beinortas Julius. Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 241–242.
- Beinortienė, Vida. Lietuvos laisvės troškimas ir lemtingas sprendimas. Iliustr.. Bibliogr.: išnašose // Radviliškio kraštas. 2022, nr. 1, p. 78–85.
- Julius Beinortas. Portr. // Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990. Vilnius : Savastis, 2000. P. 57–58.
- Kriščiūnienė, Danutė. Puikus žmogus, puiki šeima. Iliustr. // Panevėžio tiesa. 1990, vas. 23, p. 1.
- Nagrockienė, Ingrida. Signataro šeima mena nerimo naktis. Iliustr. // Sekundė. 2018, kovo 10, p. 5.
- Žygeivio kelias neturi pabaigos : Julius Beinortas (1943–2019) : [nekrologas]. Portr. // Senvagė. 2019, nr. 1 (16), p. 91.