Teatro ir kino aktorius, teatro režisierius.
Gimė 1920 05 27 Kubiliūnuose (Radviliškio r.) – mirė 1999 09 08 Panevėžyje.
Mokėsi Grinkiškio pradinėje mokykloje, 1937–1940 m. – Kauno amatų mokykloje keramikos skyriuje, 1938–1940 m. – Kauno darbo rūmų vaidybos studijoje (vadovas J. Miltinis). 1958 m. stažavosi Maskvos J. Vachtangovo teatre ir Maskvos kino studijoje.
Nuo 1940 m. Panevėžio dramos teatro aktorius, nuo 1946 m. – ir režisierius, 1956–1959 m. – vyr. režisierius. Nuo 1946 m. su J. Miltiniu dirbo Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje.
V. Blėdis – vienas žymiausių Panevėžio dramos teatro pirmosios kartos aktorių, išgarsėjęs ypač raiškiais ir emocingais vaidmenimis. Sukūrė apie 90 vaidmenų teatre; žymesni: Voltorė ir Korvinas (B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“, 1941), Samodukas (A. Vienuolio „Prieblandoje“, 1945), Chlestakovas (N. Gogolio „Revizorius“, 1946), Nikolajus Zadorožnas (I. Franko „Pavogtoji laimė“, 1949), Raburdenas (E. Zolia „Raburdeno paveldėtojai“, 1953), Ezopas (G. Figueiredo „Lapė ir vynuogės“, 1959), Kalvaitis (V. Krėvės „Žentas“, 1983), Feliksas Švirmickas (R. Gudaičio „Atversk, angele, laiko knygą“, 1984), Čebutykinas (A. Čechovo „Trys seserys“, 1985), Kapitonas Titas (J. Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“, 1997).
Kine vaidino nuo nuo 1959 m. Žymesni vaidmenys: Indriūnas („Laiptai į dangų“, 1966, rež. R. Vabalas), „Žmogus Nr. 1-Hitleris („Beprotybė“, 1968, rež. K. Kiiskas), Mitrikas („Akmuo ant akmens“, 1971, rež. R. Vabalas), tėvukas („Atsiprašau“, 1982, rež. V. Žalakevičius).
Režisavo 70 spektaklių; svarbesni: O. Kornijčuko „Ukrainos stepėse“ (1951), P. de Bomaršė „Sevilijos kirpėjas“ (1957, 1971), I. Druta „Kasa Marė“ (1962), J. Grušo „Adomo Brundzos paslaptis“ (1966) ir „Pražūtingas apsvaigimas“ (1967), K. Sajos „Devynbėdžiai“ (1974), V. Šekspyro „Audra“ (1978), J. Žukovskajos ir M. Astrachan „Pifo nuotykiai“ (1982).
Įvertinimas
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1965).
LSSR valstybinė premija (1967).
LSSR liaudies artistas (1974).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1995).
Panevėžio miesto garbės pilietis (1999).
Atmintis
Panevėžyje jo vardu pavadinta gatvė. 2000 m. prie pastato, kuriame aktorius gyveno (Vilniaus g. 8), atidengta atminimo lenta. Aktoriaus kapo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse antkapinio paminklo autoriai J. Šlivinskas ir A. Mikėnas.
Nuotraukoje Vaclovas Blėdis Amerikonas filme „Adomas nori būti žmogumi“ (1959). Prieiga internete: https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/sov/13736/foto/m134/610374/#foto
Svarbesnė literatūra apie V. Blėdį
- Blėdis Vaclovas. Portr. // Lietuva. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, [t.] 2, p. 259–260.
- Blėdis, Vaclovas. Vaclovas Blėdis : autobiografija. Portr. // Grinkiškio kraštas. Radviliškis : Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2011. P. 756–757.
- Blėdis Vaclovas. Nuotr.. Bibliogr. išnašose // Lietuvos kinematografininkai. Vilnius : „Krantų“ redakcija, 2017. P. 71–72.
- Karaliūtė, Asta. Režisieriaus Juozo Miltinio bendražygis / Asta Karaliūtė, Aida Kentraitė. Bibliogr.: str. gale // Daugyvenės krašto šviesuoliai. Panevėžys : Tėvynė, 2009. P. 90–93.
- Mašalaitė, Raimonda. „Mažojo žmogaus“ tema V. Blėdžio kūryboje : menotyros bakalauro darbas [Elektroninis išteklius] / vadovas Edgaras Klivis ; Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Kaunas : [Vytauto Didžiojo universitetas], 2002. 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).
- Zabarauskas, Vitalius. Vaclovas Blėdis. Vilnius : Lietuvos teatro draugija, 1969. 56, [2] p. : iliustr.