Leidėja, politikos ir visuomenės veikėja, knygnešė.

Gimė 1873 09 01 Linkavičių dvare (Panevėžio r.) – mirė 1945 10 21 Kaune, palaidota Troškūnuose.

Iki 13 metų mokėsi namuose, 1885–1889 m. – Kauno „Marinskaja“ mergaičių gimnazijoje. Už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės pašalinta. 1890 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Metus studijavo istoriją bei prancūzų kalbą Varšuvoje privačiuose slaptuose Moravskos moterų kursuose.

Grįžusi į Lietuvą kurį laiką dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke. 1899–1915 m. gyveno Vilniuje. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio „Apaštalų kuopa“ veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu. Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius – „Varpą”, „Ūkininką”, „Naujienas”, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu, parūpindavo lėšų šiems laikraščiams leisti.

Viena Lietuvių demokratų partijos kūrėjų (1902), viena socialistų liaudininkų demokratų partijos kūrėjų (1917). Dalyvavo Didžiojo Vilniaus seimo (1905) organizacinio komiteto darbe. 1921–1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovė nuo Lietuvos valstiečių sąjungos. Vėliau tapo žymia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėja. 1926 m. kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Atgavus lietuvių spaudą buvo viena pagrindinių laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėjų. Už tautinę veiklą Rusijos valdžios kelis kartus suimta ir trumpai kalinta. 1917 05–06 dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde, viena jo organizatorių. 1917 10 – Stokholmo lietuvių konferencijos dalyvė. 1918 m. grįžo į Vilnių, čia bolševikų valdžios suimta, įkalinta, vėliau išgabenta į Smolensko kalėjimą. 1919 m. iškeista į Lietuvoje suimtus komunistus.

1920 m. su kitais Kaune įkūrė knygų ir laikraščių leidimo bendrovę „Varpas“, iki 1940 m. – jos direktorė. 1931–1932 m. žurnalo „Varpas“ redaktorė. 1922–1936  m. – dienraščio „Lietuvos žinios“ oficiali redaktorė.

Lietuvos moterų susivienijimo, įkurto 1905 m., valdybos narė, kasininkė. 1918–1939 m. dirbo Moters globos draugijoje. Vadovavo studenčių varpininkių korporacijai „Rimtis“. 1915 m. įstojo į Vilniaus masonų ložę (Lietuva/Litwa) ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje.

Ryški F. Bortkevičienės veiklos sritis buvo jos labdaringa veikla. 1903–1906 m. ir 1906–1940 m. – moksleivių šalpos draugijos „Žiburėlis“ pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Carinės Rusijos laikais globojo politinius kalinius, juos rėmė per „Kankinių kasą“. Prasidėjus I pasauliniam karui – viena iš Lietuvių globos draugijos įkūrimo iniciatorių. 1915–1918 m. organizavo paramą į Sibirą ištremtiems Mažosios Lietuvos lietuviams. II pasaulinio karo metais gelbėjo žydus, pirmiausia mažus vaikus, lietuvius, suimtus nacių, po 1944 m. stengėsi padėti žmonėms išvengti sovietinės okupacinės valdžios represijų. Sovietai ne kartą ją tardė, kalino.

Atmintis
2004 m. įsteigta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Premiją skiria Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija visuomenės pasiūlytam ir konkurso būdu išrinktam asmeniui ar asmenims už neatlygintinai padarytus reikšmingus darbus puoselėjant lietuvių kalbą, lituanistinius tyrinėjimus. 2005 m. F. Bortkevičienės kapas Troškūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Felicija Bortkevičienė. Prieiga internete: http://web1.mab.lt/partijos/globa/lmavb_rs-f276-277-1v/

---

Svarbesnė literatūra apie F. Bortkevičienę

1. Bortkevičienė Felicija, Povickaitė. Portr. // Lietuva. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, [t.] 2, p. 275.
2. Jakubavičienė, Ingrida. F. Bortkevičienė : ji – Steigiamojo seimo ir I, II, III Seimų narė, kandidatė į prezidentus, spaudos leidėja, knygnešė, masonė, politinė kalinė… Portr. // IQ. 2013, nr. 10 (spalis), p. 113.
3. Lukšas, Aras. Nenuilstanti Tėvynės darbininkė. Iliustr. // Lietuvos žinios. 2013, rugs. 6, p. 10–11.
4. Raubienė, Vilija. Į Lietuvos prezidentus kandidatavusios Felicijos Bortkevičienės asmenybę vis dar gaubia paslaptys. Iliustr. // Senvagė. 2017, nr. 2, p. 78–81.
5. Stakeliūnaitė, Danutė. Bortkevičienė Felicija : (1921 01 – 1922 11 13). Portr. // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 105–108.
6. Stakeliūnaitė, Danutė. Nauji potėpiai Felicijos Bortkevičienės – P. Višinskio bendražygės – portretui. Iliustr. Bibiliogr.: 41 pavad. // Devintieji Povilo Višinskio skaitymai. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2006. P. 23–34.
7. Stonienė, Vanda. Bortkevičienė, Povickaitė Felicija // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius]. [Vilnius : Matematikos ir informatikos institutas : Vilnius universitetas. Komunikacijos fakultetas. Knygotyros ir dokumentotyros institutas, 2004]. CD-ROM.
8. Subačius, Liudas. Aplenkusi laiką : Felicija Bortkevičienė, 1873–1945. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. 155, [1] p., [16] iliustr. lap.
9. Valstiečių liaudininkų partijos kūrėjai ir vadovai. Iliustr. // Nuo ištakų – į rytdieną. Vilnius : Trys žvaigždutės, 2005. P. 35–58.