Andrius Domaševičius

Andrius Domaševičius

Gydytojas, politikos veikėjas, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų ir vadovų.

Gimė 1865 11 30 Panevėžyje – mirė 1935 03 19 ten pat.

1876–1884 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1890 m. baigė Kijevo universiteto Medicinos fakultetą, įgijo gydytojo ginekologo specialybę.

Už socialdemokratinę veiklą 1897 ir 1899 m. kalintas Vilniuje, 1900 m. ištremtas į Sibirą. 1904 m. grįžo į Vilnių, dirbo greitosios pagalbos gydytoju Šv. Jokūbo ir Savičiaus ligoninėse, dėstė felčerių mokykloje, Raudonojo kryžiaus gailestingųjų seserų kursuose. 1907 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Dalyvavo kovojant dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, kartu su P. Matulioniu ir D. Malinausku pasiekė, kad katalikams būtų grąžinta Šv. Mykolo bažnyčia. 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis. 1919 m. sausio–balandžio mėn. iš LSDP Vilniaus ir Naujosios Vilnios organizacijų buvo įkūręs vadinamąją Lietuvos komunistų partiją, jai vadovavo. Buvo Naujosios Vilnios darbininkų tarybos pirmininkas. 1919 m. marionetinėje V. Kapsuko vyriausybėje kurį laiką ėjo sveikatos komisaro pareigas. Lenkijos kariuomenei užėmus Vilnių suimtas, kalintas. 1921 m. apsigyveno Panevėžyje, dirbo miesto ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriuje, buvo šio skyriaus vedėjas. Dėl ryšių su darbininkų judėjimu iš šių pareigų atleistas, vertėsi privačia praktika – 1923 m. savo namuose atidarė moterų ligų ir gimdyvių kliniką.

1921–1924 m. – Panevėžio miesto tarybos narys, rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais. 1925 m. įsteigė Bendros darbininkų profsąjungos Panevėžio skyrių, 1925–1926 m. jam pirmininkavo. Prie skyriaus įsteigė darbininkų dramos ir muzikos draugiją „Šviesa“, turėjusią savo skyrius Biržuose, Naujamiestyje ir Utenoje. Daug dėmesio skyrė darbininkų teisių gynimo klausimui, 1925 m. privertė Panevėžio miesto burmistrą T. Chodakauską skirti lėšų viešiesiems darbams organizuoti, bedarbių šeimoms išrūpino nemokamą maitinimą. Viešieji darbai bedarbiams buvo organizuojami iki pat 1940 m.

Parašė ir publikavo straipsnių medicinos bei politikos klausimais, išleido brošiūrų.

A. Domaševičius buvo aktyvus įvairių draugijų bei organizacijų steigėjas: 1907 m. – vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, 1908–1919 m. – jos vicepirmininkas, 1908 m. – vienas Vilniaus „Rūtos“ draugijos steigimo iniciatorių, kurį laiką jos pirmininkas, 1922 m. įkurtos Panevėžio gydytojų draugijos pirmininkas, Lietuvos kovos su tuberkulioze draugijos centro valdybos narys. Įsteigė draugiją kovai su moterų ligomis, draugijos Kovai su tuberkulioze Panevėžio ir Kretingos skyrius.

Lietuvos prezidentas Kazys Grinius A. Domaševičiui „Lietuvos žiniose“ rašytame nekrologe pažymėjo, kad 1896 m. kuriant LSDP, buvo priimta A. Domaševičaus ir A. Moravskio parengta partijos programa, kurioje pirmą kartą pateiktas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas, taigi,  A. Domaševičiui ir A. Moravskiui priklauso seniausia Lietuvos nepriklausomybės deklaracija.

Atmintis
1965– 2002 m. Panevėžyje veikė Andriaus Domaševičiaus aukštesnioji medicinos mokykla (dabar Panevėžio kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultetas). Vilniuje A. Domaševičiaus vardu pavadinta gatvė, prie namo Gimnazijos g. 4, kuriame jis 1910–1920 m. gyveno, atidengta memorialinė lenta. Namas Panevėžyje, kuriame gimė ir 1920–1935 m. gyveno A. Domaševičius, 1993 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Andrius Domaševičius. Prieiga internete: https://aina.lt/kviecia-pamineti-andriaus-domaseviciaus-150-asias-gimimo-metines/


Svarbesnė literatūra apie A. Domaševičių

  1. Andrius Domaševičius. Iliustr. // Atminties ženklai gydytojams. Vilnius : Lietuvos gydytojų sąjunga, 2012. P. 37–38.
  2. Biržiška, Vaclovas. Andrius Domaševičius – Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjas // Lietuvos istorijos skaitiniai. Kaunas : Šviesa, 1992. P. 219–220.
  3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Domaševičius Andrius : (1865 11 30 – 1935 03 19). Iliustr. // Vilniaus atminimo knyga. Vilnius : Charibdė, 2011. P. 101.
  4. Čiplytė, Joana Viga. Daktaras Andrius Domaševičius (1865–1935) : Lietuvos socialdemokratų partijai – 110 metų. Vilnius : Homo liber, 2006. 46, [2] p. : iliustr.
  5. Domaševičius Andrius // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2004, [t.] 5, p. 63.
  6. Grinius, Kazys. Dr. Andrius Domaševičius (1865–1935) : [nekrologas]. Iliustr. // Lietuvos žinios. 1935, kovo 20, p. 2.
  7. Jurginis, Julius. Gydytojas Andrius Domaševičius : laikas ir amžininkai. Vilnius : Gairės, 2017. 158, [2] p. : iliustr.
  8. Venclova, Tomas. Andrius Domaševičius // Vilniaus vardai. [Vilnius] : R. Paknio leidykla, 2017. P. 205–206.