Stasys Eidrigevičius

Stasys Eidrigevičius

Dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius.

Gimė 1949 07 24 Mediniškiuose (Pakruojo r.).

Vaikystėje su tėvais persikėlė į Lepšių kaimą prie Panevėžio. Mokėsi Lepšių pradinėje mokykloje, nuo 1960 m. – Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje.

1968 m. baigė meninės odininkystės studijas Stepo Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, 1973 m. – Lietuvos dailės institutą.

Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje (Lenkija).

S. Eidrigevičius yra vienas žinomiausių pasaulyje šiuolaikinių lietuvių dailininkų – tapytojas, grafikas, plakatų, instaliacijų ir performansų kūrėjas, autorinių spektaklių režisierius. Nuo 1969 m. dalyvauja dailės parodose. Surengė daugiau kaip 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų (daugiausia vaikams): V. Žilinskaitės knygas „Robotas ir peteliškė“ (1978), „Ledinė fėja“ (1979), „Gaidžio kalnas“ (1981), „Kelionė į Tandadriką“ (1984), V. Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ (1979), E. Mieželaičio „Čyru, vyru“ (1980), „Miško pasaka“ (1981), „Dainos dienoraštis“ (1983), A. Matučio „Trijų brolių svirnelis“ (1982), Z. Batko „Atgalios“ (išl. Varšuvoje) , E. T. A. Hofmano „Aukso puodas ir kitos istorijos“ (abi 1985), Š. Pero „Batuotas katinas“ (išl. Ciuriche 1990), A. Ramachanderio „Mažoji kiaulytė“ (išl. Londone 1992), K. Baumano „Alkanasis“ (išl. Ciuriche ir Niujorke 1993), T. Rużevičiaus „Vanduo puodelyje“, savo autorinę „41 Ilganosio nuotykis“ (abi 2017) ir kt.

Stato mini spektaklius, vaidina. Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklius „Baltas briedis“ (1993), „Medinis žmogus“ (2007). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas: „Kelias“ (1992), „Šulinys“ (1993), „Ratai“ (1995), „Erotikos“ (1997), „Lietus“ (2000). Prancūzijos ir Uzbekijos bendros gamybos filmo „Bouzkashi – stepių daina“ (rež. J. Debs, 2008) vienas iš bendraautorių. Parašė ir iliustravo poemą „Giedanti gaidžio galva“ (2016). Daugiau kaip 20 metų nuolat rašo esė kultūros leidiniui „Kultūros barai“.

Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Pagrindiniai kūrybos motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, nostalgija. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai. Realybės motyvai kupini metafiziškumo, persipynusio su etnografiniais gimtinės prisiminimais, vaikystės įspūdžiais.

S. Eidrigevičiaus kūrinių turi Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, kitų šalių – Prancūzijos, Šveicarijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, D. Britanijos, Danijos, Japonijos, Suomijos, JAV, Čekijos, Italijos – galerijos bei privatūs kolekcininkai.

Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1974). Lenkijos dailininkų sąjungos narys (nuo 1981). Lenkijos fotografų federacijos narys (nuo 2005).Vilniaus dailės akademijos Garbės daktaras (nuo 2009). Rusijos dailės akademijos Garbės narys (nuo 2012).

Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (2000).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2001).
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius, eseistinius tekstus (2018).
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2019).
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro Kryžius (2019).

Pelnė per 40 tarptautinių apdovanojimų parodose, svarbesnieji:
Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai (1973, 1975, 1979);
Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas (1986);
Auksinis Hugonas, Chicago, USA (1987);
Sidabro medalis, New York, USA (1988);
Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas (1989);
Didysis prizas, Belgradas, Jugoslavija (1990);
Didysis prizas, Bratislava, Slovakija (1991);
Aukso medalis, New York, JAV (1993);
Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis (1994);
Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis (1999);
Bronzos medalis už plakatą „Terezin“, Toyama, Japonija (2009);
„Gloria Artis“ medalis už nuopelnus kultūrai, Varšuva, Lenkija (2010).

1991 m. Čekoslovakijos paštas išleido pašto ženklą su S. Eidrigevičiaus paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Japonijos Otaru mieste įkurtas muziejus – „Hiroko Mori and Stasys Museum“. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje kaupiama ir saugoma S. Eidrigevičiaus asmeninė kolekcija. Apie S. Eidrigevičių sukurti filmai: „Žmogus už kaukių“ (rež. M. Paulikovskis, 1987), „Žmogus su lagaminu“ (rež. V. Janda, 1993) „Penkios novelės apie Stasį“ (rež. V. V. Landsbergis, 1994), „Septynios misterijos pagal Stasį: akmuo, švytuoklė, troškulys, alkis, labirintas, viltis, išsivadavimas“ (rež. A. Papuzinskis, 1994), , „Liūdesėliai… Dailininkas Stasys Eidrigevičius“ (rež. J. Javaitis, 2002), „Svečiuose pas save“ (rež. A. Biedžyskis, 2009). 2008 m. S. Eidrigevičius įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: joje paliko metalinį rankos įspaudą.

Panevėžio miesto savivaldybė nuo 2016 m. įgyvendina projektą – nacionalinės reikšmės kultūros objekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – kūrimą.

Nuotraukoje Stasys Eidrigevičius. Prieiga internete: https://culture.pl/en/artist/stasys-eidrigevicius


Svarbesnė literatūra apie S. Eidrigevičių

  1. Civinskienė, Kristina. Ironiškos kaukėtų modelių dramos. Iliustr.. Santr. liet., angl. // Krantai. 2005, nr. 1, p. 40–45.
  2. Čerškutė, Jūratė. Stasio Eidrigevičiaus vaizduotės žemėlapis. Iliustr. // Moteris. 2017, nr. 9, p. 80–87.
  3. Degutienė, Edita. Stasys Eidrigevičius: – dar ne viską išsėmiau iš savo lietuviško šaltinio. Iliustr. // Santara. 1995, nr. 21 (vasara), p. 26–36.
  4. Degutienė, Edita. Unikalus Stasio Eidrigevičiaus menas nepripažįsta valstybių sienų. Iliustr. // Lithuania. Vilnius : UAB „Kultūros barai“, 2001, t. 1 (38), p. 247–253.
  5. Drungytė, Erika. Stasys Eidrigevičius: visi keliai veda į pasaką. Iliustr. // Nemunas. 2018, nr. 9, p. 4–15.
  6. Eidrigevičius, Stasys. Stasys : piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis / [sudarytojai Ramutė Rachlevičiūtė, Erika Grigoravičienė, Jokūbas Jacovskis]. Vilnius : Artseria, 2011. 261, [2] p. : iliustr.
  7. Eidrigevičius, Stasys. Stasys 60. Warszawa : ABE Dom Wydawniczy, [2010]. 304 p. : iliustr.
  8. Eidrigevičius, Stasys. Stasys Eidrigevičius. Retrospektywa = Stasys Eidrigevičius. Retrospective = Stasys Eidrigevičius. Retrospektyva : 1973–1993 : ex-libris, miniatury, rysunki, sztuka książki, plakat, pastele, maski, smutki, malarstwo, instalacje, fotografie : [Vilniaus šiuolaikinio meno centras, 1993 birželis : katalog wystawy. Warszawa : [s. n.], 1993. 175, [1] p. : iliustr.
  9. Eidrigevičius, Stasys. Stasys Eidrigevičius : [pokalbis] / kalbėjosi Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis. Iliustr. // Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2015]. P. 136–147.
  10. Eidrigevičius Stasys. Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 359–360.
  11. Eidrigevičius Stasys // Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2016, t. 4, p. 189–190.
  12. Eidrigevičius Stasys. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2004, [t.] 5, p. 357.
  13. Korsakaitė, Ingrida. Stasio metamorfozės. Iliustr.. Santr. angl. // Dailė. 2000, nr. 1 (35), p. 42–45.
  14. Poškus, Vidas. Teatrališkieji Stasio kūrybos bruožai. Portr., iliustr. // Dailė. 2011, nr. 1(57), p. 28–37.