Istorikė, pedagogė, pirmosios lietuviškos gimnazijos Panevėžyje steigėja ir direktorė.

Gimė 1890 03 22 Vaivadų dvare (Panevėžio r.) – mirė 1980 06 24 Kaune.

Mokėsi savarankiškai, 1900 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, ją baigė sidabro medaliu. 1914 m. baigė Peterburgo Aukštųjų Bestuževo kursų istorijos-filologijos fakultetą.

1914 m. grįžo į Lietuvą, gyveno tėvų namuose Vaivaduose, vertėsi privačia pedagogine praktika. 1915 10 01 kartu su „Saulės“ švietimo draugijos Panevėžio skyriaus pirmininku kun. J. Stakausku, K. Bizausku, kun. J. Maciejausku, M. Grigoniu ir Vl. Paulausku įsteigė pirmąją Lietuvoje lietuvišką gimnaziją, tapo jos direktore. Šias pareigas ėjo iki 1918 m. Iki 1932 m. su nedidelėmis pertraukomis buvo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms, dėstė istoriją, lotynų kalbą. 1932 m. atidarius Panevėžio mergaičių gimnaziją, iki 1935 m. buvo jos direktoriaus pavaduotoja, 1935–1940 m. – direktorė. Dėstė istoriją, visuomenės mokslą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iš pareigų atleista.

1940–1941 m. pedagoginį darbą dirbo Vilniuje, Kaune, 1941–1942 m. – Šiaulių mergaičių gimnazijos direktorė, nuo 1942 m. iki išėjimo į pensiją – Kauno 8-osios vidurinės mokyklos mokytoja. Dėstė užsienio kalbas.

Pasižymėjo energingumu, tvarkingumu, inteligencija, buvo vienodai reikli pedagogams ir gimnazistams. Jai vadovaujant Panevėžio mergaičių gimnazijoje vyravo darbinga, tolerantiška atmosfera, daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai (jos tvarkymo projektą direktorė buvo užsakiusi Vokietijoje), sukurta gimnazijos vėliava. Istorijos pamokose sugebėjo jungti istorijos vyksmo konkretumą ir svarbiausių procesų supratimą. Buvusi mokinė  prof. V. Zaborskaitė atsiminimuose rašė; „… niekas mokykloje nedrumstė jaukios, giedros ramybės, kurios gaubiamas galėjai jaustis visiškai saugiai – ką nori kalbėti, rašyti, diskutuoti su mokytojais ir ieškoti savęs ir savojo kelio. Ši tvarkos, jaukumo ir laisvės atmosfera man pirmiausia atrodo susijusi su gimnazijos direktore, sklindanti iš jos pedagoginio talento, išminties ir visiško atsidavimo savo puoselėjamai ir rūpestingai ugdomai mokyklai“ („Tarp istorijos ir dabarties“. 2002, p. 504).

Įvertinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1930).

Atmintis
2014 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje M. Geigaitei-Putramentienei-Giedraitienei atidengta atminimo lenta (aut. V. Tallat-Kelpša). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas M. Geigaitės-Putramentienės-Giedraitienės asmens dokumentų fondas. Panevėžyje yra M. Giedraitienės vardu pavadinta gatvė.

 

Nuotraukoje Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė. A. Patamsio fotografija. Panevėžys, XX a. 4 deš. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB F106-36.

---

Svarbesnė literatūra apie M. Geigaitę-Putramentienę-Giedraitienę

1. [Apie pedagogę Mariją Geigaitę-Putramentienę-Giedraitienę] / parengė J. Brazauskas. Portr., iliustr. // Karta, iš kurios mokėmės. Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. P. 74–79.
2. Baliūnas, Vytautas. Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2005, bal. 29, p. 10.
3. Baliūnas, Vytautas. Pirmoji lietuviškos gimnazijos Panevėžyje direktorė Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė // Kraštiečiai-3. Panevėžys : [Panevėžio m. savivaldybėsbės viešoji biblioteka], 1995. P. 7–8.
4. Giedraitytė-Drupienė, Aldona. Prisiminimai apie mamą Mariją Giedraitienę ; su prier. apie aut.. Iliustr. // Tarpukario Panevėžys ir panevėžiečiai amžininkų akimis. Panevėžys : Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2019. P. 26–29.
5. Marija Putramentienė-Giedraitienė. Iliustr. // Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija praeitis ir šiandiena / sudarytojas Eugenijus Urbonas. Panevėžys : UAB „Panevėžio sp.“, 2001. P. 27–28.
6. Voverienė, Ona. Lietuvybės dvasios puoselėtojai Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Iliustr. // Lietuvos aidas. 2006, liep. 12, p. 7.
7. Zaborskaitė, Vanda. Marija Giedraitienė // Tarp istorijos ir dabarties. Vilnius : Tyto alba, 2002. P. 500–504.