Jonas Rimgaudas Jurašas

Jonas Jurašas

Teatro režisierius.

Gimė 1936 06 19 Panevėžyje.

Baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą. Studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktoriniame fakultete. 1964 m. baigė A. Lunačarskio teatro meno institutą Maskvoje.

Teatre debiutavo 1963 m. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų, Šiaulių, Lietuvos akademiniame dramos teatruose. 1967–1972 m. – Kauno dramos teatro vyr. režisierius. Atleistas iš pareigų dėl politinių motyvų. Daugelis spektaklių buvo uždrausti arba cenzūruoti. Protestuodamas prieš kūrybinės laisvės suvaržymą 1974 m. su žmona A. M. Sluckaite emigravo – gyveno Austrijoje, Vokietijoje, JAV. JAV ir Kanados aukštųjų mokyklų kviestinis profesorius. 1985–1991 m. dirbo Laisvosios Europos/Laisvės radijo (Miuchenas, Vokietija) Lietuvių programų redakcijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę grįžo, 1990–1992 m. režisavo Kauno dramos teatre, 1992 m. dirbo Kauno dramos teatro meno vadovu.

Svarbesni spektakliai Lietuvoje: M. Bulgakovo „Moljeras“ (1968), K. Sajos „Mamutų medžioklė“ (1968, po pirmo sezono uždraustas rodyti), K. Sajos „Šventežeris“, J. Glinskio „Grasos namai“ (abu 1970), J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ (1972). A. M. Sluckaitės „Smėlio klavyrai“ (pagal J. Bobrovskį, 1990), H. Pinterio „Kalnų kalba“ (1991), A. Dorfmano „Mirtis ir mergelė“ (1992, 1993), A. M. Sluckaitės „Antigonė Sibire“ (pagal Ž. Anuji „Antigonė“, 2010), S. Oksanen „Apsivalymas“ (2011), A. M. Sluckaitės „Balta drobulė“ (pagal A. Škėmos to paties pavadinimo romaną, 2012; už šį pastatymą pelnė „Auksinį scenos kryžių“).

Režisavo operų: G. Verdi „Aida“ (1997), B. Kutavičiaus „Lokys“ (2000), K. V. Gliuko „Orfėjas ir Euridikė“ (2007), A. Ponkjelio „Lietuviai“ (2009).

Sukūrė spektaklių užsienyje – JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose: V. A. Amalriko „Rytai–Vakarai“ (1976), Šekspyro „Makbetas“ (1977), J. Glinskio „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ (1978), S. Beketo „Endgame“ (1979), N. Erdmano „Savižudis“ (1980), A. M. Sluckaitės „Zekai“ (1981; visi JAV), A. Čechovo „Trys seserys“ (Togos tarptautinis festivalis, Japonija, 1984), M. Meterlinko „Princesė Maleina“ (Belgija, 1986), „Choristė ir perėjūnas“ (pagal A. Čechovą ir V. Nabokovą, Vokietija, 1986), „Idiotas“ (pagal F. Dostojevskį, JAV, 1989), V. Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“ (JAV, 1994), L. Andrejevo „Tas, kuriam skaldo antausius“ (JAV, 1995), A. M. Sluckaitės „Marina. Sielos valanda“ (JAV, 1996), A. Milerio „Kaina“ (JAV, 2003), „Lady M“ (pagal V. Šekspyro „Makbetą“, 2004).

Lietuvos teatro sąjungos narys.

J. Jurašas – ekspresyvaus ir metaforiško teatro kūrėjas. Ypač svarbia laikė teatro etiką. Siekė išryškinti aktoriaus individualybę, kad jis taptų visaverčiu kūrybos proceso dalyviu. Savo gyvenimu ir kūryba liudijo žmogiškojo orumo ir laisvo pasirinkimo principus.

Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2006).
„Auksinis scenos kryžius“ (2013).
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2009).
Kauno profesionalaus teatro apdovanojimas „Fortūna“ už nuopelnus Lietuvos teatrui ir spektaklį „Antigonė Sibire“ (2011).
Kauno profesionalaus teatro apdovanojimas „Fortūna“ už nuopelnus Lietuvos teatrui (2015).
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016).

Apie režisierių sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Jurašas. Nebaigti klavyrai“ (rež. J. Javaitis, 1990).

 

Nuotraukoje Jonas Jurašas. Prieiga internete: https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2010/08/24/news/90-aji-sezona-kauno-valstybinio-dramos-teatras-scena-suteiks-keturiems-buvusiems-teatro-meno-vadovams-5641334/amp/


Svarbesnė literatūra apie J. Jurašą

  1. Januševičienė, Virginija. Jonas Jurašas: Panevėžio syvai maitina mane iki šiol. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1996, rugpj. 3, p. 1–2.
  2. Jonas Jurašas / sudaryt. Audronė Girdzijauskaitė. Vilnius : Gervelė, 1995. 379 p. : iliustr.
  3. Jurašas Jonas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2006, [t.] 9, p. 41.
  4. Jurašas, Jonas. „Vertingas dalykas – sugebėjimas suabejoti“ : [pokalbis] / kalbino Jūratė Grigaitienė. Portr., iliustr.. Santr. angl. // Lietuvos scena. 2009, nr. 3, p. 12–15.
  5. Jonas Jurašas : [pokalbis] / kalbėjosi Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis. Iliustr. // Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015]. P. 186–197.
  6. Jurašas, Jonas. Prikelti legendą : [pokalbis] / kalbėjosi Viktorija Vitkauskaitė. Portr., iliustr. // IQ. 2014, nr. 9 (rugsėjis), p. 92–95.
  7. Jurašas Jonas. Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 522.
  8. Jurašas Jonas Rimgaudas. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 706.
  9. Sluckaitė-Jurašienė, Aušra Marija. Po Dvynių ženklu : teatro menininko [Jono Jurašo] kelias tarp dviejų pasaulių. Vilnius : Vaga, 1994. 173, [3] p. : iliustr.
  10. Sluckaitė-Jurašienė, Aušra Marija. Spektaklių ir sapnų klavyrai : [J. Jurašo kūrybos apžvalga]. Vilnius : Kultūros barai, 2016. 606, [2] p. : iliustr.
  11. Vasinauskaitė, Rasa. Jonas Jurašas: minties ir aistros ilgesys. Iliustr. // Teatras. 2005, nr. 2/3(20), p. 27–31.